- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-07
- Bylos Nr.
- 2S-1752-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15690-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- BUAB „R.J. ir Tommy“
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB bankas
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo BUAB „R.J. ir Tommy“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje AB DNB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas BUAB „R.J. ir Tommy“ kreipėsi į antstolį I. G., prašydamas grąžinti BUAB „R. J. ir Tommy“ priklausantį turtą, buvusį skolininko G. R. patalpose restorane „Trakų dvarkiemis“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (elektrinę plytą, grūdinto stiklo konstrukciją, indaplovę, išverčiamą virtuvę, tris konvekcines krosnis, kočioklę, krosnelę Ditchvest XLG, ledukų generatorių, marmitą, virtuvės kombainą, projektorių Toshiba su priedais, receptūras); panaikinti bet kokius antstolio pritaikytus apribojimus minėto turto atžvilgiu.
Nurodė, kad, vykdydama bankroto procedūrą, pareiškėjo bankroto administratorė nustatė, kad pareiškėjas savo ūkinę komercinę veiklą vykdė nuomojamose patalpose restorane „Trakų dvarkiemis“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurios priklausė ūkininkui G. R.. Savo veikloje pareiškėjas naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, kurie 2012 m. spalio 9 d., vykdant išieškojimą iš G. R. kreditoriaus AB DNB banko naudai, kartu su patalpomis buvo areštuoti antstolio I. G.. Administratorė 2014 m. kovo 24 d. kreipėsi į antstolį, prašydama grąžinti pareiškėjui priklausantį turtą, tačiau antstolis 2014 m. kovo 31 d. raštu atsisakė įvykdyti šį prašymą. Antstolis, areštuodamas pareiškėjui priklausantį turtą bei vėliau atsisakydamas jį grąžinti tikrajam kilnojamojo turto savininkui, pažeidė nuosavybės neliečiamumo principą ir įstatymu nustatytą pareigą antstoliui nukreipti išieškojimą tik į skolininkui (ūkininkui G. R.) nuosavybės teise priklausantį turtą. Antstolis pažeidė pareiškėjo teisę į nuosavybę, nes, neturėdamas teisinio pagrindo, areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį turtą ir perdavė suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui. Antstolis nevykdė jam nustatytos pareigos patikrinti areštuojamo turto priklausomumą. Pareiškėjas nėra AB DNB bankas skolininkas, turtas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, o ne G. R. bei kaimo turizmo sodybai „Dvarkiemis“ ir restoranui „Trakų dvarkiemis“. Antstolis, areštuodamas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, be teisinio pagrindo viršijo savo įgaliojimus bei pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje, 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, nes apribojo pareiškėjo teises valdyti jam priklausantį turtą, jį naudoti ir juo disponuoti.
Antstolis I. G. 2014 m. gegužės 5 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad BUAB „R.J. ir Tommy“ vykdė veiklą restorane „Trakų dvarkiemis“, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kurios priklausė ūkininkui G. R.. Minėtos patalpos buvo įkeistos AB DNB bankui, areštuotos, todėl G. R. neturėjo teisės disponuoti minėtomis patalpomis, taip pat ir nuomoti jų UAB „R.J. ir Tommy“. Antstoliui nepatikti įrodymai, kad patalpos buvo perduotos BUAB „R.J. ir Tommy“, VĮ Registrų centras nėra registruota tokia nuomos sutartis, taip pat nėra duomenų, kad BUAB „R.J. ir Tommy“ skunde minimus daiktus buvo nugabenęs į restoraną „Trakų dvarkiemis“, o jeigu ir buvo nugabenęs, tai nėra jokių duomenų, kad jie ten iki bankui perimant patalpas kieno nors buvo saugomi. Minėtose patalpose buvo G. R. priklausantis ir bankui įkeistas kilnojamas turtas, kurio, vykdant išieškojimą, pritrūko. Skunde minėti daiktai nebuvo perduoti nei antstoliui, nei, antstolio duomenimis, AB DNB bankui, todėl nėra pagrindo įpareigoti antstolį grąžinti BUAB „R.J. ir Tommy“ priklausantį turtą, nes antstolis jo neturi ir niekada neturėjo, už šio turto saugą turėjo būti atsakingas BUAB „R.J. ir Tommy“ vadovas, kuris turėtų pateikti įrodymus, kam minėtas turtas buvo perduotas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas mini antstolio 2012 m. spalio 9 d. arešto aktą, kuriuo buvo areštuoti kilnojamieji daiktai, priklausantys BUAB „R.J. ir Tommy“, tačiau tą dieną nebuvo priimtas joks antstolio patvarkymas dėl minimo turto, be to, nuo neva priimto antstolio patvarkymo praėjo daugiau kaip devyniasdešimt dienų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo BUAB „R.J. ir Tommy“ skundo dėl antstolio I. G. veiksmų netenkino.
Teismas nurodė, kad pats pareiškėjas nepateikė minimo 2012 m. spalio 9 d. arešto akto ir toks aktas nebuvo rastas vykdomojoje byloje, taip pat pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų apie tai, kad skunde minimi daiktai buvo areštuoti. Ištyrus vykdomosios bylos medžiagą, nerasta įrodymų apie tai, kad antstolis būtų vykdęs minimų daiktų areštą ir būtų juos išgabenęs iš minimų patalpų. Nesant įrodymų apie restorane „Trakų dvarkiemis“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvusius daiktus, jų areštavimą ar išgabenimą, nėra skundo pagrindo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad G. R. perdavė ginčo patalpas pareiškėjui, nėra pateikta nuomos sutarties ar tokios sutarties įregistravimo registre duomenų. Teismas sprendė, kad skundas netenkintas ir dėl tos priežasties, kad praėjo antstolio veiksmų apskundimo terminas – antstolio veiksmai galėjo būti skundžiami per devyniasdešimt dienų nuo turto arešto akto priėmimo dienos, t.y. nuo 2012 m. spalio 9 d. Pareiškėjas nepateikė teismui prašymo atnaujinti terminą antstolio veiksmų apskundimui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas BUAB „R.J. ir Tommy“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 birželio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus dokumentus, o tik vienašališkai vadovavosi antstolio pateikta medžiaga. Kartu su 2014 m. birželio 3 d. paaiškinimais pareiškėjas teismui pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog dar iki išieškojimo iš skolininko G. R. turto procedūros pradėjimo pareiškėjas vykdė aktyvią veiklą ginčo patalpose. 2011 m. liepos 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 007688 bei 2011 m. kovo 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (24)17-1018.155-24 valstybės institucijos pareiškėjo vadovui E. M. yra skyrusios nuobaudas už ginčo patalpose veikusio restorano pažeidimus. Be to, 2010 m. gegužės 10 d. Neatlygintinos nuomos sutarties pagrindu pareiškėjas buvo išnuomojęs ginčo patalpoms priklausiančią automobilių stovėjimo aikštelę VšĮ „D 1 SPORT“. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad pareiškėjas, naudodamasi jam kaip nuomininkui priklausančiomis teisėmis, subnuomojo dalį nuomojamo objekto. Tačiau teismas šias aplinkybes vertino tik paviršutiniškai, nė kiek nevertindamas aplinkybių įtakos nagrinėjamo ginčo kontekste.
2) Antstolis, vykdydamas skolų išieškojimo procedūrą iš skolininko G. R., 2012 m. rugsėjo 25 d. turto perdavimo aktu perdavė išieškotojo AB DNB banko naudai įkeistą turto sodybą bei areštavo pastate buvusius baldus, turtą ir kitus kilnojamuosius daiktus, įskaitant ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad nei teismui pateiktoje vykdomojoje byloje, nei kartu su 2014 m. gegužės 5 d. patvarkymu antstolis nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog, prieš areštuodamas turtą, būtų išsiaiškinęs jo tikruosius savininkus. Šių aplinkybių teismas taip pat nevertino ir į jas neatsižvelgė.
3) Nagrinėjamu atveju tiek teismas, tiek antstolis klaidingai vertino skundo aplinkybes bei skundo padavimo priežastis. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo, pareiškėjas pateikė skundą ne dėl turto arešto akto, kuriuo areštuotas G. R. ir pareiškėjui priklausantis turtas, bet dėl antstolio 2014 m. kovo 31 d. rašto, kuriuo antstolis I. G. atsisakė tenkinti pareiškėjo 2014 m. kovo 24 d. prašymą dėl turto grąžinimo. Antstolio atsisakymą pareiškėjas gavo 2014 m. balandžio 3 d., todėl, nepraleidęs dvidešimties dienų termino, 2014 m. balandžio 22 d. pateikė skundą.
4) Siekiant visapusiškai išsiaiškinti visas svarbias bylai aplinkybes, teisingai išspręsti kilusį ginčą bei nustatyti, ar AB DNB bankas tikrai pasiėmė jam įkeistą, o ne bankrutuojančios bendrovės turtą, būtina šioje byloje skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Tik žodinio proceso metu yra įmanoma apklausti buvusius pareiškėjo darbuotojus, nustatyti reikšmingas ginčo aplinkybes bei priimti pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Antstolis I. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais, antstolio 2014 m. gegužės 5 d. patvarkyme, išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta grąžinti BUAB „R. J. ir Tommy“ priklausantį turtą, neva buvusį skolininko G. R. patalpose restorane „Trakų dvarkiemis“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei panaikinti bet kokius antstolio pritaikytus apribojimus šio turto atžvilgiu. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 m. kovo 24 d. pareiškėjas BUAB „R. J. ir Tommy“ kreipėsi į antstolį I. G. su prašymu grąžinti BUAB „R. J. ir Tommy“ turtą, esantį antstolio patvarkymu areštuotame pastate – restorane „Trakų dvarkiemis“. Antstolis 2014 m. kovo 31 d. raštu pareiškėjui BUAB „R. J. ir Tommy“ nurodė, kad antstoliui I. G. nebuvo pateikta nuomos/panaudos sutartis, o vykdymo procese nebuvo areštuotas BUAB „R.J. ir Tommy“ turtas. Minėtas raštas pareiškėjui tinkamai įteiktas 2014 m. balandžio 3 d. (v. b. Nr. 0008/11/00664, II tomas, b. l. 190).
CPK 510 straipsnio 1 dalis numato, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis) t. y. ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju dvidešimties dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus prasidėjo 2014 m. balandžio 3 d. t. y. tą dieną, kad pareiškėjui BUAB „R.J. ir Tommy“ buvo įteiktas antstolio I. G. 2014 m. kovo 31 d. raštas, skundas dėl antstolio I. G. veiksmų antstoliui pateiktas 2014 m. balandžio 23 d. t. y. nepraleidus CPK nustatyto termino skundui dėl antstolio veiksmų pateikti.
Kaip minėta, pareiškėjas skundu dėl antstolio I. G. veiksmų, siekė įpareigoti antstolį grąžinti BUAB „R. J. ir Tommy“ priklausantį turtą t. y. elektrinę plytą, 1 vnt., įsigijimo kaina 11 440,37 Lt; grūdinto stiklo konstrukciją, 1 vnt., įsigijimo kaina 39 38,08 Lt; indaplovę, 1 vnt., įsigijimo kaina 3 000 Lt; keptuvę, 1 vnt., įsigijimo kaina 1 870,45Lt; konvekcinę krosnį, 3 vnt., įsigijimo kaina 16 952,34 Lt/vnt., iš viso – 50 857,02 Lt; kočioklę konditerijos gaminiams, 1 vnt., įsigijimo kaina 1 787,95 Lt; krosnelę Ditchwest XLG, 1 vnt., įsigijimo kaina 2 193,31 Lt; ledukų generatorių, 2 vnt., įsigijimo kaina 3 190,26 Lt/vnt., iš viso – 6 380,52 Lt; marmitą, 1 vnt., įsigijimo kaina 2 701,72 Lt; virtuvinį kombainą, 1 vnt., įsigijimo kaina 5 417,92 Lt; projektorių su priedais Toshiba, 1 vnt., įsigijimo kaina 3 806,04 Lt; receptūrą, 1 vnt., įsigijimo kaina 12 300 Lt, buvusį skolininko G. R. patalpose restorane „Trakų dvarkiemis“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei panaikinti bet kokius antstolio pritaikytus apribojimus šio turto atžvilgiu. Pareiškėjas pateiktame skunde nurodė, kad pareiškėjui priklausantys kilnojamieji daiktai, 2012 m. spalio 9 d., vykdant išieškojimą iš G. R. kreditoriaus AB DnB NORD banko naudai, kartu su patalpomis buvo areštuoti antstolio I. G.. Antstolio veiksmų neteisėtumas, pareiškėjo teigimu, pasireiškė areštuojamo turto priklausomybės nenustatymu, skolininkui nepriklausančio turto areštu ir vėlesniu jo perdavimu išieškotojui.
Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pareiškėjas, ginčidamas antstolio veiksmus, turėjo nustatyta tvarka įrodyti, kad jo skunde nurodomas turtas buvo antstolio neteisėtai areštuotas ir perduotas išieškotojui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad skunde minimi pareiškėjui priklausantys daiktai buvo restorane „Trakų dvarkiemis“, ir kad apie tai buvo ar turėjo būti žinoma vykdymo veiksmus atliekančiam antstoliui. Byloje nustatyta, kad ginčo patalpose nebuvo registruota nuomos sutarčių, o vien tai, kad pareiškėjas šiame restorane vykdė veiklą pagal neregistruotą nuomos sutartį, nepatvirtina pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių daiktų buvimo patalpose fakto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, būtų pažeidęs teisės aktų nuostatas ar viršijęs savo įgaliojimus. Vykdomosios bylos Nr. 0008/11/00664 medžiagoje duomenų apie 2012 m. spalio 9 d. antstolio I. G. atliktą apeliantui priklausančių kilnojamųjų daiktų areštą nėra. Vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/00664 esantys duomenys tik patvirtina, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. turto perdavimo išieškotojui aktu AB DNB bankui buvo perduotas G. R. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendro ploto sodyba „Dvarkiemis“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (v. b. Nr. 0008/11/00664, II tomas, b. l. 10) bei rastas įkeistas kilnojamasis turtas (v. b. Nr. 8/08/00479, b. l. 57-62), o 2013 m. lapkričio 15 d. areštuotas kitas G. R. priklausantis kilnojamasis turtas. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 4400-0732-9564 nėra duomenų apie tai, kad antstolis I. G. būtų areštavęs skunde nurodytą BUAB „R. J. ir Tommy“ priklausantį turtą ar perdavęs jį AB DNB bankui, tokių duomenų nei kartu su skundu dėl antstolio veiksmų, nei su atskiruoju skundu nepateikė ir apeliantas. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybių, leidžiančių konstatuoti antstolio veiksmus esant neteisėtais, byloje nenustatyta.
Vadovaujantis CPK 603 straipsniu, kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Taigi pareiškėjas, manydamas, kad vykdymo procese buvo realizuotas ar išieškotojui perduotas jam nuosavybės teise priklausantis turtas, turėtų pareikšti ieškinį CPK 603 straipsnyje nustatyta tvarka.
Apeliantas pateiktame atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 5 punktas). CPK 443 straipsnio 5 dalis numato, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi įstatymas suteikia teismui teisę, bet ne pareigą, kiekvienu atveju nuspręsti, ar bylą dėl antstolio veiksmų reikia nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl vien tai, kad, apelianto manymu, byla turėjo būti nagrinėjama žodinio, o ne rašytinio, proceso tvarka, nesudaro pagrindo ginčijamą teismo nutartį naikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo BUAB „R. J. ir Tommy“ skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.