- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-659-253/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Atsakovas
- V. N., V.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Advokatai
- Galina Morozova
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-659-253/2008
Teisėja Elena Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorija
44.2.4.1.; 44.5.2.2.; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2008 m. spalio 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant atsakovui V. N. (V. N.), jo atstovei advokatei Galinai Morozovai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. N., trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti 6 780,07 Lt žalos atlyginimo, 203,40 Lt žyminio mokesčio bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Nurodė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2005-05-18 buvo sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/40671102 ir apdraustas lengvasis automobilis FORD ESCORT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), V. N., vairuodamas akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ priklausantį automobilį, pažeidęs Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį. To autoįvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Ieškovas 2006-04-03 priėmė sprendimą ir išmokėjo 6 780,07 Lt dydžio draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą apdraustą automobilį. Nustatė, jog atsakovas po darbo valandų savavališkai pasiėmė trečiajam asmeniui priklausantį automobilį ir jį vairuodamas sukėlė autoavariją. Kadangi atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio nuostatų ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 91.1 p., 91.1.4 p., pasišalino iš įvykio vietos, draudikui nepranešė apie įvykį, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių, nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį bei pripažintas kaltu, ieškovas įgijo atgręžtinį reikalavimą atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. balandžio 22 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkintino visiškai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006-02-24 apie 15.14 val. V. N., vairuodamas akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ priklausantį automobilį FORD ESCORT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidęs Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį. To autoįvykio metu buvo apgadinti du automobiliai: TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir HUNDAY COUPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas dėl šio autoįvykio buvo pripažintas kaltu ir nubaustas administracine tvarka 150 Lt bauda bei atimta teisė vairuoti automobilį 48 mėnesiams. Atsakovas pripažino, kad pasišalino iš autoįvykio bei kad apgadino tris lengvuosius automobilius (vienas iš jų – tarnybinis, kurį jis vairavo). Ieškovas, nustatęs naujam apgadintam automobiliui TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydį, už sugadintą transporto priemonę sumokėjo 6 780,07 Lt draudimo išmoką. Šio sugadinto automobilio remonto darbai ir detalių keitimas buvo atlikti tik kaip 2006-02-24 atsakovo sukelto autoįvykio pasekmė. Teismas nustatė, kad draudžiamoji apsauga taikoma apdrausto turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas privalėjo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, turėjo būti rūpestingesnis ir laiku bei tinkamai apie atsitikusį autoįvykį informuoti draudiką (ieškovą). Taip pat nebuvo tenkintas atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį, nes toks terminas nėra praleistas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad draudiko (ieškovo) patirti nuostoliai turi būti išieškomi tik iš atsakovo, nes šiuo atveju ne įmonei (trečiajam asmeniui) tenka atsakomybė už AB „Lietuvos geležinkeliai“ automobiliu FORD ESKORT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jos darbuotojo V. N. padarytą veiką. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teisę naudotis minėtu tarnybiniu automobiliu. Nustatė, kad trečiasis asmuo nesuteikė teisės atsakovui vairuoti tarnybinį automobilį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino „draudiko“ sąvoką. Byloje esanti Automobilių ir keleivių savanoriško draudimo sutartis, kuri buvo sudaryta tarp P. Ž. ir UADBB „Lisandra“ pagal UADB „Seesam Lietuva“ taisykles, patvirtina, kad Privalomojo draudimo sutartis dėl automobilio TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta nebuvo. Ieškovas neadministravo žalos atlyginimo dėl automobilio TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo bylos, todėl yra netinkamas ieškovas šioje byloje. Be to, ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad TPSV civilinės atsakomybės draudimo sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens dėl automobilio FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta, nes dokumentuose nesutampa tiek valstybinis numeris, tiek identifikavimo numeris. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiajam asmeniui priklausantį automobilį jis pasiėmė savavališkai, nes jo tiesioginėms pareigoms atlikti buvo leidžiama naudotis tarnybiniu transportu, nors raštiško susitarimo dėl tarnybinio transporto naudojimo tarp atsakovo ir trečiojo asmens nėra. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis apie autoįvykį nepranešė ieškovui. Tai jis padarė 2007-02-27, t. y. pirmą darbo dieną po įvykio. Teismas nepasisakė dėl žalos dydžio. Jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti automobilio apžiūroje. Autoįvykio metu automobiliui TOYOTA COROLLA buvo padaryti nežymūs apgadinimai, todėl remonto darbai negalėjo kainuoti prašomos priteisti sumos. Mano, jog nebuvo būtina keisti automobilio galinio tilto. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jam nebuvo suteikta informacija apie draudėjo teises ir pareigas, kaip tai numato CK 6.993 str., todėl pažeista LR draudimo įstatymo 85 str. 2 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo netenkinti atsakovo skundo ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, teisingai išsprendė bylą, todėl sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (LR CPK 263 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1–2 d., 338 str.). Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.
Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį konstatavęs, kad atsakovas, savavališkai paėmęs trečiojo asmens automobilį, padarė autoįvykį, yra pripažintas kaltu dėl jo. Autoįvykio metu buvo apgadintas kito asmens automobilis, kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino, o tokie žalą padariusio asmens veiksmai, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., suteikia teisę ieškovui (draudikui), sumokėjusiam draudimo išmoką eismo įvykyje nukentėjusiajam asmeniui, reikalauti iš žalą padariusio asmens (atsakovo) atlyginti sumokėtas dėl žalos padarymo sumas.
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai padarė išvadą, jog automobilį jis paėmė savavališkai.
Byloje esantis trečiojo asmens 2004-03-17 potvarkis Nr. P–6 (b. l. 132–142), pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens ir paties atsakovo duoti paaiškinimai įrodo, jog atsakovui nebuvo suteikta teisė vairuoti trečiojo asmens automobilių. Atsakovas kitų įrodymų, paneigiančių byloje surinktus įrodymus, teismui nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas eismo įvykį sukėlė jau po darbo valandų. Apelianto pateiktas situacijos apibūdinimas bei vertinimas negali būti pripažįstamas pagrįstu, esant įrodymų visumai, kuri surinkta byloje ir pirmosios instancijos teismo buvo ištirta (CPK 185 str.).
Apelianto argumentas, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad TPSV civilinės atsakomybės draudimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės dėl automobilio FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta, nes byloje esančiuose dokumentuose nesutampa tiek automobilio valstybinis numeris, tiek identifikavimo numeris, atmestinas.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. LT/AEAB017214 (b. l. 15) nurodyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutartimi Nr. 03/40671102 apdraudė lengvąjį automobilį FORD ESCORT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie identifikaciniai duomenys nurodyti pažymoje apie autoįvykį (b. l. 68) ir transporto priemonės registracijos liudijime (b. l. 103). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštas (b. l. 52). Šie duomenys paneigia apelianto argumentą, kad nesutampant valstybiniam numeriui, nebuvo apdrausta transporto priemonė. Formalūs rašymo apsirikimai negali būti pagrindu atmesti ieškinį. Apelianto apeliacinės instancijos teisme pateiktos 4 fotonuotraukos nei patvirtina, nei paneigia apelianto argumentų šiuo klausimu.
Atmestinas apelianto argumentas, kad AB „Lietuvos draudimas“ nėra tinkama ieškovė šioje byloje.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad P. Z. savo transporto priemonę buvo apdraudęs kasko draudimu UADK „Seesam Lietuva“. Po autoįvykio pastarasis turėjo galimybę pasirinkti, ar gauti žalos atlyginimą pagal sudarytą automobilio TOYOTA COROLLA kasko draudimo sutartį, ar kreiptis žalos atlyginimo į autoįvykio kaltininko draudiką, kur žalos atlyginimas būtų mokamas pagal jo sudarytą Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Kadangi nukentėjęs P. Z. pasirinko žalos atlyginimo variantą pagal jo paties sudarytą Transporto priemonės draudimo sutartį, UADK „Seesam Lietuva“ už automobilio remontą sumokėjo 6 780,07 Lt sumą, kurią išreikalavo iš kalto asmens draudiko, t. y. AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas atlygino UADK „Seesam Lietuva“ 6 780,07 Lt sumą (b. l. 16) ir įgijo regreso teisę atsakovui, kadangi pastarasis pasišalino iš įvykio vietos. Pasišalinimo iš įvykio vietos fakto atsakovas neginčija. Nustatęs, kad atsakovas pasišalino iš autoįvykio vietos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja visos sąlygos ieškovui reikalauti iš atsakovo atlyginti draudiko (ieškovo) žalą, t. y. išmokėtas draudimo išmokų sumas, ir pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį (LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.). Kolegija konstatuoja, kad nustačius anksčiau nurodytas aplinkybes, AB „Lietuvos draudimas“ yra tinkama ieškovė šioje byloje.
Atsakovas, ginčydamas žalos dydį, teismui nepateikė jokių įrodymų, išskyrus prielaidas ir samprotavimus. Todėl kolegija atmeta apelianto argumentą, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio.
Byloje nustatyta, kad automobilis TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas draudimo kompanijoje UADB „Seesam Lietuva“. Ši draudimo bendrovė administravo žalos atlyginimo bylą, nustatė po autoįvykio transporto priemonei padarytą žalą ir automobilį remontavusiai įmonei už automobilio remontą sumokėjo 6 780,07 Lt sumą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimą Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, nukentėjusiojo turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis ekspertų ar turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Draudimo kompanijos „Seesam Lietuva“ apskaičiuota ir nukentėjusiajam išmokėta po autoįvykio draudimo išmoka nepaneigta kitais įrodymais, todėl konstatuotina, kad dėl automobilio sugadinimo patirta žala nukentėjusiajam atlyginta visiškai. Apelianto nuoroda, kad nereikėjo keisti automobilio galinio tilto balkio, yra paneigta UAB „Solorina“ pažyma (b. l. 54–55), prie kurios yra pridėta 2006-02-27 12.49 val. atlikta kompiuterinė geometrijos matavimų patikra, kurios metu užfiksuota, jog prieš remontą nustatyta, kad yra lenktas automobilio TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinis balkis. Parametrai A ir B nepatenka į gamintojo nustatytas ribas. Šie parametrai nereguliuojami, kadangi galinis balkis yra vientisas monolitas. Galinis rato diskas po smūgio buvo lenktas, dėl to buvo sugadintas rato guolis (stebulė).
UADB „Seesam Lietuva“ jos išmokėtą draudimo išmoką kompensavo ieškovas. Todėl draudikas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens (CK 6.280 str. 1 d.). Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Tai reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius žalos.
Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės patirtos 6 780,07 Lt turtinės žalos. Šios žalos dydis pagrįstas leistinais įrodymais, jie tinkamai įvertinti.
Apeliacinio skundo dalis dėl CK 6.993 straipsnio taikymo atsakovui atmestina, kadangi teisiniams santykiams, kylantiems iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių, šis CK straipsnis netaikytinas.
Konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas iki galo, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė ir įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.); išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatyta (LR CPK 329–330 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.