Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-11-30 · Civilinė byla Nr. e2S-811-569/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-30
Bylos Nr.
e2S-811-569/2020
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01278-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
A. G.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-811-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01278-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.1.14; 3.3.2.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo A. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas A. G. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 50 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškime nurodė, jog teismas net negalėjo priimti sprendimo už akių, nes apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui nebuvo pranešta, be to, atsakovas teismui 2020 m. liepos 3 d. buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį bei įrodymą – 2014 m. rugpjūčio 19 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi konstatavo, kad atsiliepimas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams ir atsiliepimui keliamų reikalavimų bei nustatė keturiolikos dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, tačiau jų nenurodė. Teismas nepranešė atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką, priėmė sprendimą už akių net nerengdamas teismo posėdžio, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalį. Be to, liko neįvertintas svarbus rašytinis įrodymas – 2014 m. rugpjūčio 19 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog objekte (duomenys neskelbtini), šildymas elektrinis, tik šaltas vanduo, grindinis elektrinis šildymas, gyvatuko nėra, boilerio nėra. Bendrosios sąskaitos pranešimai, išrašytos A. G. vardu, (duomenys neskelbtini), nuo 2014 iki 2020 m., juose net nėra ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mažeikių šilumos tinklai“ eilutės. Neaišku, kokį šilumos apskaičiavimo metodą pritaikė ieškovė atsakovui, be to, kokiais duomenimis remiantis ieškovė paskaičiavo atsakovui skolą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., nors, kaip minėta, atsakovas niekada nėra gavęs jokių sąskaitų, be to, pačios ieškovės atstovas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nustatė, jog atsakovo patalpose yra elektrinis šildymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkino atsakovo A. G. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

3. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Atsakovas apie prasidėjusį teisminį procesą buvo tinkamai informuotas, pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuris neatitiko bendrųjų procesiniams dokumentams ir atsiliepimui keliamų reikalavimų, todėl buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas trūkumams pašalinti. Teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsakovo atsiliepimą į pareikštą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino atsakovui. Atsakovas, gavęs minėtas nutartis, atskirųjų skundų dėl nutarčių nepateikė. Dėl to teismas atmetė atsakovo motyvus, kad teismas net negalėjo priimti sprendimo už akių, nes apie posėdžio vietą ir laiką nebuvo pranešta.

4. Teismas nurodė, kad CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Tokie sprendimai už akių yra priimami rašytinio proceso tvarka ir šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja.

Atsiliepimas

5. Teismas sprendė, kad atsakovas neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsakovo išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi teismas, įvertinęs aplinkybes dėl būtinųjų prielaidų ir sąlygų sprendimui už akių priimti egzistavimo, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.

Žemesnės instancijos teismas

6. Atsakovo pareiškime išdėstytus argumentus, kad byloje liko neįvertintas svarbus rašytinis įrodymas, tai yra 2014 m. rugpjūčio 19 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog objekte (duomenys neskelbtini), šildymas elektrinis, tik šaltas vanduo, grindinis elektrinis šildymas, gyvatuko nėra, boilerio nėra, be to, nėra aišku, kokį šilumos apskaičiavimo metodą pritaikė ieškovė atsakovui ir kokiais duomenimis remiantis ieškovė paskaičiavo atsakovui skolą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., teismas vertino kaip nepagrįstus.

7. Teismas vertino, jog, nors atsakovo asmeninės patalpos šildomos elektra, tiekiamas tik šaltas vanduo ir gyvatuko nėra, tačiau pagal namo bendrasavininkų sprendimu pasirinktą metodiką pareiga mokėti už namui tiekiamą šilumą tenka ir atsakovui. Atsijungimas nuo namo centralizuoto šildymo nebuvo įteisintas teisės aktų nustatyta tvarka. Iš ieškovės pateiktų priedų nustatyta, kad ieškovė išrašydavo sąskaitas, kurios už patalpų šildymą buvo siunčiamos atsakovui elektroniniu paštu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovas A. G. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –panaikinti 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

8.1. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nebuvo pasyvus, teikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame aiškiai išdėstė savo poziciją dėl ieškinio, nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir dėl kokių aplinkybių, tačiau teismas paties atsakovo rašyto atsiliepimo nepriėmė. Be to, atsakovas kartu teikė įrodymus, kurių priėmimo klausimo teismas nutartimi neišsprendė, o paties atsiliepimo teismas taip pat nepriėmė, taip vykdydamas tariamą teisingumą priėmė sprendimą už akių, nors to negalėjo daryti.

8.2. Tokiu atveju, kai pateikti priešingos šalies įrodymai, sprendimas už akių negalimas, tačiau teismas vis tiek priėmė sprendimą už akių, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

8.3. Atsakovas nebuvo pasyvi šalis, o teismas bylą išnagrinėjo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apie bylos nagrinėjimą iš esmės rašytinio proceso tvarka specialiame interneto puslapyje (www.teismai.lt) nepaskelbė, tai patvirtina pateiktas išrašas iš teismų pranešimo apie nagrinėjamas bylas.

8.4. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kokiu pagrindu atsakovui buvo apskaičiuota skola, kai atsakovas nėra sudaręs sutarties ir į atsakovo butą ieškovė netiekia šilumos energijos, kaip nurodyta sprendime už akių. Taip pat neįvertintas taikomos metodikos teisingumas, neįvertinta aplinkybė, kad atsakovo patalpose nėra gyvatuko ir karšto vandens sistemos, neįvertinti atsakovo teikti įrodymai. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, pažeidė CPK normas. Be to, teismas neįvertino to, kad atsakovas nebuvo pasyvus ir domėjosi procesu ir ketino atstovauti save pats.

8.5. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ginčijant nutartį ir sprendimą už akių, atsakovui privalu pateikti įrodymus, kurie patvirtintų jo pozicijos teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau išsakomi tik abstraktūs samprotavimai, pastabos, abejonės bei nesutikimai.

9.2. Atsakovo pateiktas dokumentas visiškai neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl 2020 m. liepos 3 d. nutartimi teismas visiškai pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti. Tikrovės neatitinka atsakovo pasisakymai, jog, priimdamas sprendimą už akių, teismas pažeidė jo teises būti informuotam apie procesą ir išklausytam. Elektroninėje erdvėje užfiksuota bylos eiga patvirtina, kad atsakovas visus dokumentus gaudavo laiku, pilnos apimties ir jokių kliūčių aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis nebuvo. Nagrinėjant bylą turi būti siekiama proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, todėl teismas, nuosekliai taikydamas CPK 115 straipsnio 3 dalį ir 285 straipsnio 1 dalį, visiškai pagrįstai nusprendė atsiliepimą į pareikštą ieškinį laikyti nepaduotu bei priėmė sprendimą už akių.

9.3. Argumentuodamas, kad jam priklausančiose patalpose nėra gyvatuko ir netiekiamas karštas vanduo, atsakovas įrodinėja, kad ieškovė neteisėtai priskaičiuoja mokesčius už karšto vandens temperatūros palaikymą ir kaip įrodymą pateikė asociacijai „Mažeikių turistų klubas“ ir atsakovui išrašytų sąskaitų kopijas. Pastebėtina, jog atsakovas neįvertino (o gal ir sąmoningai nemini) per jo patalpas praeinančio karšto vandens stovo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo A. G. priteisti 1249,96 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. liepos 3 d. atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi nustatė atsakovui A. G. 14 dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas vertino, kad atsiliepimas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams ir atsiliepimui keliamų reikalavimų. 2020 m. liepos 29 d. atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į nutartį, kuriame nurodė, kad neturi galimybės nusisamdyti advokatą ir pakartotinai pažymėjo, kad nesutinka su ieškiniu, su ieškove jokių sutarčių nėra sudaręs, niekas jam sąskaitų neteikė, ieškovė prievolės negalėjo vykdyti, nes atsakovo patalpos šildomos elektra. Pažymėjo, kad teisme save atstovaus pats. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi laikė nepaduotu atsakovo A. G. 2020 m. liepos 3 d. atsiliepimą į pareikštą ieškinį, nurodydamas, kad atsakovui nustatytas terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2020 m. liepos 30 d., prašymas pratęsti šį terminą nepareikštas ir trūkumai nėra pašalinti, tai yra nėra pateiktas procesinis dokumentas – atsiliepimas į ieškinį, kuris atitiktų CPK 111 straipsnio 2 dalies ir CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus. 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartis įteikta atsakovui asmeniškai. 2020 m. rugpjūčio 17 d. teismas priėmė sprendimą už akių, kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu už akių teismas ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ieškinį patenkino visiškai. 2020 m. rugsėjo 3 d. atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo A. G. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, konstatuodamas, kad pareiškime nurodytos aplinkybės negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

13. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas.

14. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

15. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019).

16. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

17. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes apie posėdžio vietą ir laiką nebuvo jam pranešta. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 285 straipsnio 6 dalimi, sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovo atsiliepimas į ieškinį 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi laikytas nepaduotu, minėta nutartis nebuvo apskųsta, šiuo aspektu formaliai teismas galėjo priimti sprendimą už akių rašytinio proceso tvarka šalims nepranešęs. Dėl to šis atskirojo skundo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.

18. Tačiau sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog tokiu atveju, kai pateikti priešingos šalies įrodymai, sprendimas už akių negalimas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas teikė teismui atsiliepimą, kuriame aiškiai nurodė, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu bei nurodė nesutikimo motyvus. Taip pat pridėjo įrodymą – komisijos patikros aktą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi nustatė atsakovui 14 dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, nes atsiliepimas neatitiko bendrųjų procesiniams dokumentams ir atsiliepimui keliamų reikalavimų. 2020 m. liepos 29 d. atsakovas teismą informavo, jog neturi galimybės nusisamdyti advokatą ir pakartotinai pažymėjo, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad su ieškove jokių sutarčių nėra sudaręs, niekas jam sąskaitų neteikė, ieškovė prievolės negalėjo vykdyti, nes atsakovo patalpos šildomos elektra ir vėl pridėjo įrodymą bei nurodė, kad teisme pats save atstovaus. Šiuo atveju pritartina atsakovui, jog jis byloje nebuvo pasyvus, teikė atsiliepimą į ieškinį ir paaiškinimą, kuriuose aiškiai išdėstė savo poziciją dėl ieškinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog atsakovas atsiliepė į ieškinį ir reiškia savo poziciją dėl jo, formaliai vertino atsakovo pateikto procesinio dokumento trūkumus, turėjo galimybę skirti parengiamąjį teismo posėdį, kad išsiaiškinti šalių pozicijas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pvz., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-316/2008; kt.).

19. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovo atsiliepimui į ieškinį, formaliai teisingai sprendė, kad tokiu atveju iš esmės galimas sprendimo už akių priėmimas, nes tokia situacija atitinka CPK 285 straipsnio 1 dalį, tačiau šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad teismas nevertino aplinkybių, kurioms esant teismui draudžiama priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatytas sprendimo už akių priėmimo ribojimas – kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai.

20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje buvo pateikti abiejų šalių įrodymai, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas ir byla turėjo būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte, todėl, ją konstatavus, yra pagrindas sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo pareiškimo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, t. y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Panaikinus skundžiamą nutartį ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė