Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji ir deklaruota vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S., atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, o būtent:

jis, 2024 m. gruodžio 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, sėdėdamas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinėje keleivio sėdynėje šalia mažametės S. B., važiuojant kryptimi (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. B., yra jaunesnė negu 16 metų amžiaus, uždėjo savo ranką ant S. B. kojos, paslinko ranką aukščiau, perkėlė savo ranką prie S. B. tarpkojo ir liesdamas S. B. lytinius organus per drabužius, juos dirgino, t. y. tokiu būdu, jis (L. S.) tyčia atliko veiksmus, galinčius sukelti nepilnametės nukentėjusiosios S. B. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą bei sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi.

Šiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis L. S. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Priklausomybių nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio neturi, psichinėmis ligomis neserga ir niekada nebuvo nuo jų gydytas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jis jam aiškus ir suprantamas. Jam išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau gynėjo jis nepageidauja, nori parodymus duoti savo valia. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą nori pasakyti, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. gale, kartu su savo sese J. B. ir jos šeima ((duomenys neskelbtini)) vyko į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Tai buvo pirma tolima kelionė kartu su sesers šeima. Iki šios kelionės jie su sesers šeima susitikdavo vidutiniškai kartą per mėnesį, santykiai su visa jos šeima buvo gana artimi, kartu švęsdavo šventes, lankydavosi pas močiutę. Su sesers visomis dukromis visada sutarė labai gerai, jos visada jį mėgdavo, mokėjo rasti bendrą kalbą su jomis, kartu žaisdavo įvairius vaikiškus žaidimus. Į (duomenys neskelbtini), jam pasiūlė vykti jo sesuo, likus maždaug 2 savaitėms iki kelionės. Jis sutiko keliauti su jais, pasiėmė atostogas darbe. Išvykti turėjo prieš Kalėdas (galimai 2024 m. gruodžio 21 d. apie 03:00 val.) ir vyko į (duomenys neskelbtini) 5 ar 6 dienoms (tiksliai neprisimena kelioms dienoms). Visos kelionės metu jokių incidentų nebuvo, tiek su seserimi tiek su jos šeimos nariais bendravo įprastai, su jos dukromis taip pat jokių incidentų nebuvo. Galimai 2024 m. gruodžio 26 d. anksti ryte (tiksliai neprisimena kada) išvažiavo pranešime apie įtarimą minimu automobiliu atgal į Lietuvą, iš (duomenys neskelbtini). Vairavo pasikeisdami jo sesuo su jos vyru. Kadangi pats nevairuoja, vairuotojo pažymėjimo neturi, jis nevairavo. Kelionė truko apie (duomenys neskelbtini), važiavo visą dieną iki nakties meto. Važiuojant automobiliu sustodavo labai trumpam tik pailsėti, niekur nestojo, išskyrus įsipilti kuro ar nueiti į tualetą. Važiuojant atgal į Lietuvą, jis sėdėjo galinėje automobilio keleivio sėdynėje, viduryje. Jam iš kairės sėdėjo S., o iš dešinės Š.. Praėjus maždaug 5 val. po išvykimo iš (duomenys neskelbtini), galimai buvo apie 13:00 val. (dar buvo šviesus paros metas, kelionė dar nebuvo įpusėjusi), jis, laikė savo kairę ranką ant dešiniojo S. kelio (taip automobilyje važiavo kurį laiką, nes vietos buvo nedaug, taip pat, S. buvo padėjusi galvą jam ant peties, į jį atsirėmusi). Neprisimena ar ant Š. kojos, kuri sėdėjo šalia, jis laikė ranką, tačiau prisimena, kad jos automobilinė kėdutė buvo ją labiau atskirianti nuo jo, nei kėdutė, kurioje sėdėjo S.. Kaip jau minėjo, apie 13 val., laikydamas ranką S. ant kelio, jis savo ranką paslinko ant jos šlaunies išorinės pusės (paslinko ranką kelis kartus vis aukščiau, link S. tarpkojo, ranką slinko apie 10-15 min. bėgyje, kol savo kairę ranką pridėjo prie S. tarpkojo). Ranką pridėjęs prie S. lytinių organų, per drabužius (ji buvo apsirengusi džinsais), jis laikė plaštaka pasukta šonu (jo mažojo piršto šonas ir plaštakos šonas rėmėsi į S. lytinius organus). Padėjęs ranką nurodyta pozicija, jis judino savo ranką sukiodamas plaštaką, tokiu būdu suvokė, kad dirgina S. lytinius organus. Tokie jo veiksmai truko apie 2-3 minutes. Nežino, ar kas nors tai matė, matyti galėjo tik Š., tačiau ar ji pastebėjo jis nežino. S. visą tą laiką sėdėjo padėjusi jam galvą ant peties, žinojo, kad ji nemiega. Visą laiką, kol judino savo ranką dirgindamas, jos lytinius organus, S., jam nieko nesakė ir niekaip nereagavo. Kai liovėsi judinti ranką, jis patraukė savo ranką nuo S. ir nebelaikė rankos ant S. kojos. Po šio jo poelgio dar važiavo maždaug 1 valandą iki tol, kai sustojo degalinėje. Per tą valandą, jis su S. nebendravo, ji nieko jam nesakė. Kai sustojo degalinėje, S. nuėjo į tualetą, o kai grįžo iš tualeto, buvo akivaizdžiai ant jo supykusi, pasakė jam ,,man nepatiko ta pelytė". Jis jos paklausė ,, tai kodėl nieko nesakei?“ ir ji jam daugiau nieko neatsakė. Jis iš karto jos atsiprašė, pasakė, kad pasielgė negerai. Kodėl ji pavadino jo ranką ,,pelyte“ jis nežino, jis šio žodžio niekada jai neminėjo, galimai, rankos judesiai priminė uodegos vizginimą, dėl ko jai tai priminė pelytę. Taip pat atsiprašė S. kelionės eigoje dar kelis kartus, bet ji visiškai nerodė noro su juo bendrauti, jam neatsakinėdavo, matėsi, kad pyksta. Niekas galimai negirdėjo, kai jis atsiprašinėjo S., nes niekam nekilo klausimų, kodėl atsiprašo jos. Galėjo girdėti tik šalia sėdėjusi Š., tačiau nežino, ar ji girdėjo. Daugiau jis jokių veiksmų neatliko, tai buvo vienintelis kartas, kai jis atliko tvirkinimo veiksmus nepilnamečiam asmeniui. Anksčiau tokių, seksualinių fantazijų, netenkino su jokiu nepilnamečiu ar mažamečiu asmeniu, nors pripažįsta, kad yra turėjęs tam tikrų seksualinių fantazijų, susijusių su mažametėmis mergaitėmis, o būtent sesers dukterimis. Yra fantazavęs apie seksualinius veiksmus su sesers dukterimis Š., S. ir O.. Niekada nesiėmė jokių veiksmų ir kelionėje buvo pirmas kartas, kai atliko tvirkinimo veiksmus su mažamečiu asmeniu. Niekada nėra nieko padaręs kitoms mergaitėms ir nėra daugiau niekada kitaip lietęsis prie S., tai buvo vienintelis kartas, dėl kurio jis gailisi. Nori pasakyti, kad supranta, jog turi kažkokį iškreiptą mąstymą, potraukį vaikams, kurį nori ir sutinka gydyti. Dėl savo poelgio su S. taip pat gailėjosi jau tą pačią dieną, negalėjo paaiškinti net sau, kodėl taip pasielgė. Atrodo, kad tuo metu nemąstė apie rizikas, apie pasekmes tiek sau, tiek S.. Dėl poelgio atsiprašė S. ir savo sesers. S. atsiprašė būdamas sesers gimtadienyje, tačiau ji į jį labai jautriai reagavo, nenorėjo su juo kalbėti. Kai sesuo būnant gimtadienyje jo paklausė, kodėl S. pyksta ant jo, jis viską papasakojo seseriai. Nuo to laiko jis ir jos šeima ryšių nebepalaiko. Taip pat, jei S. reikės psichologų pagalbos ar panašiai, seseriai jis pažadėjo apmokėti su tuo susijusias išlaidas. Su seserimi ir jos šeima nebendravo nuo tada, kai pats seseriai prisipažino, kaip pasielgė su S.. Daugiau šiuo metu nieko reikšmingo nurodyti negali (t. 2, b. l. 105-107). Papildomos apklausos metu parodė, kad kratos metu iš jo daiktai. Yra turėjęs fantazijų tam tikrų. Nėra ten kur vaikai apsinuoginę, jo mergina mažutė, atrodo kaip vaikas, gal dėl jos bijo. USB, kompiuteriuose apsinuoginusių vaikų nėra. Santykiai su sese, tai tarp švenčių ir gimtadienių užsukęs buvo, pastebėjo, kad S. kitaip elgiasi, dar kartą atsiprašė jos, jis priėjo prie durų ir jos atsiprašė. Paklausė sesė, kas nutiko su S., neliko nieko kito, kaip papasakoti kas nutiko. Nuo to laiko nesusitiko, nesusiskambino, nebuvo jokio ryšio. Po kratos liepė nebendrauti ir nebendravo. Nori atlyginti žalą. Sakė per gimtadienį, kad vaikui reikės pagalbos, sakė, jei reikės psichologo, duos pinigų, supranta, kad jo kaltė, daugiau nieko nekalbėjo. Paskatintas kratos, kreipėsi į psichologą, bando suprasti, kodėl jam taip nutiko, kas paskatino, link to juda, pasiūlė kreiptis toliau, nes psichologas gal nepadės. Neturi sutrikimų. Dirba baldų testavimo laboratorijoje, nieko su vaikais bendro neturi darbe, jų ten penki tik dirba. Labai sunku, gailisi, kai supranta, ką padarė, bet sunku, kai dar nežino, kodėl taip padarė (t. 2, b. l. 117-118).

Motyvuojamoji dalis

Be L. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų J. B. ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketa, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad L. S., 2024 m. gruodžio 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, sėdėdamas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinėje keleivio sėdynėje šalia mažametės S. B., važiuojant kryptimi (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. B., yra jaunesnė negu 16 metų amžiaus, uždėjo savo ranką ant S. B. kojos, paslinko ranką aukščiau, perkėlė savo ranką prie S. B. tarpkojo ir liesdamas S. B. lytinius organus per drabužius, juos dirgino, t. y. tokiu būdu, jis (L. S.) tyčia atliko veiksmus, galinčius sukelti nepilnametės nukentėjusiosios S. B. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą bei sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes L. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus L. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę L. S., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas apysunkis nusikaltimas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, padarytą žalą atlygino. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrus prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, minimaliai ribai. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

L. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. S. skirti galutinę bausmę – 100 MGL, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų), baudą.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs N. B. Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.