Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-2347-756/2022

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-16
Bylos Nr.: eA-2347-756/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00130-2022-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Jūratė Varanauskaitė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: A. I. I. I.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-2347-756/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00130-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. I. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. I. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. I. I. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43891 (toliau – ir Sprendimas) ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 19K-24 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, dirbo vyrų ir moterų kirpėju-stilistu, kuomet į jo kirpyklą atėjęs žmogus pasakė, kad jis negali užsiimti savo veikla, nes jis tik kopijuoja ,,Vakarų pasaulį“, o tai yra nepriimtina. Pareiškėjui pagrasinta, jog ir toliau dirbant, jis bus nužudytas. Po šių grasinimų pareiškėjas paliko savo kilmės šalį. Pareiškėjas nesutinka su Sprendime padaryta išvada, jog įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją nenustatytas persekiojimas. Smurto ir akivaizdžių teisėtvarkos pažeidimų metai (duomenys neskelbtini) sukūrė aplinką, kuri tapo religinio ekstremizmo bei genčių papročių laikymosi priežastis. Į (duomenys neskelbtini) tiek vyrus, tiek moteris, tiek į jų šeimas dėl jų „pasaulietinių polinkių“ ar neatitikimų konservatyvioms islamo ar socialinėms normoms buvo nusitaikę (duomenys neskelbtini), ginkluotos grupuotės. Moterys, menininkai, LGBT ir kiti asmens yra engiami. (duomenys neskelbtini) asmenys, užsiimantys prekių ar paslaugų teikimu, kurie laikomi „amoralūs“, tapo išpuolių taikiniu. Ginkluoti vyrai nebaudžiami gali įsiveržti į parduotuves, barus, kavines ir kitas vietas, jas nusiaubti, sužeisti žmones. Akivaizdu, jog pareiškėjas susidūrė su tokiais asmenimis, kurie netoleruoja „Vakarų“ elgesio, o kilmės valstybės informacija patvirtina tokius pareiškėjo pasakojimus. Pareiškėjo profesija yra suprantama kaip „Vakarų pasaulio kopijavimas“, jis bet kuriuo metu gali tapti (duomenys neskelbtini) ekstremistų taikiniu, todėl jo gyvybei gresia pavojus.

2.2. Grėsmė kilmės valstybėje pirmiausia siejama su neeiliniu pareiškėjo meistriškumu ir populiarumu, tačiau ši aplinkybė Sprendime nebuvo vertinama. Pareiškėjo persekiotojai – (duomenys neskelbtini) rytuose veikiančios karinės kriminalinės grupės. Pareiškėjo teiginius, kad apie jo veiklą (duomenys neskelbtini) ir gautus grasinimus, objektyvius pavojus kilmės šalyje gali patvirtinti jo buvęs verslo partneris A. E. Pareiškėjo nurodytas pasakojimas atitinka objektyvią ir patikrinamą kilmės valstybės informaciją. (duomenys neskelbtini) mieste yra toliau puldinėjami verslininkai, reikalaujant išpirkos. Pareiškėjui išvykus, saugumo kameros nufilmavo dar vieną jo parduoto kirpimų salono užpuolimą. Pareiškėjas sutinka, jog jo klientams negrėsė persekiojimas dėl to, kad jie lankėsi jo salone. Grasinimai jam buvo sąlygoti dviejų priežasčių – jo įtakos visuomenės vertybėms (pareiškėjo paskyras socialiniuose tinkluose, kuriose jis dalinosi savo kurtomis šukuosenomis, sekė iki šimto tūkstančių (duomenys neskelbtini)) ir jo sėkmingo verslo. Pareiškėjas apklausos metu aiškiai nurodė, kad išvykti į (duomenys neskelbtini) negalėjo, kadangi buvo labai žinomas ir bandęs tęsti veiklą sostinėje būtų persekiotojų lengvai surastas.

2.3. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą turėjo ne formaliai atkartoti Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenis ir bendrą informaciją, bet kruopščiai įvertinti asmeniškai pareiškėjui galintį kilti pavojų. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje beatodairiškas smurto lygis yra aukštas, todėl turėjo surinkti naujausius ir aktualiausius duomenis.

2.4. Pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, buvo nuoseklus, detalus, informatyvus. Pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Draudimas pareiškėjui atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jo lūkesčiui gauti prieglobstį. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali pareiškėjo padėtis kilmės valstybėje.

2.5. Pareiškėjas buvo prašęs užtikrinti tiesioginį ir betarpišką jo išklausymą. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, negali būti paneigta asmens teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjo teikiama į bylą informacija nebuvo priimta ir ištirta, kas sudaro prielaidą abejoti Komisijos sprendimo teisingumu. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė paaiškinti Komisijai dėl teikiamų į bylą vaizdo įrašų, taip pat pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė tinkamai ginti savo teises, nebuvo užtikrintas proceso lygiateisiškumas ir objektyvumas. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Migracijos departamento vykdyto tyrimo metu buvo nurodęs faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio, nurodė visas objektyviam sprendimui priimti reikalingas aplinkybes, tačiau faktai buvo interpretuojami kitaip. Šiuo atveju tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Sprendimo dalis, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas gali pasislėpti, yra nepagrįsta, nes grindžiama tik hipotetinio pobūdžio įsitikinimu, jog pareiškėjas gali slėptis. Vien tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas atmestas negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog jam kilmės valstybėje buvo grasinama, nes jis dirbo kirpėju. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

3.2. Sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso būdu, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas, ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

3.3. Pareiškėjo pasakojimas apie grasinimą yra abstraktus, nedetalus ir turi kitų trūkumų, o jo baimė dėl grėsmės gyvybei, yra mažai tikėtina, nes pagal pasakojimą ir vaizdo įrašus paskyrose, pareiškėjas 8 metus sėkmingai vykdė veiklą, buvo žinomas savo srityje, turėjo nemažai klientų. Tyrimo metu nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 3 d. pateikė papildomus dokumentus (vaizdo įrašus ir nuotraukas), patvirtinančius aplinkybes, kad jis yra kirpėjas-stilistas. Išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus, nustatyta, kad pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina Sprendime padarytas išvadas, kad pareiškėjo baimė dėl grėsmės gyvybei yra mažai tikėtina, nes jis sėkmingai vykdė veiklą, pas jį lankėsi įvairaus amžiaus žmonės, kurie savo išvaizda taip pat neatitinka nustatytų šalies moralės normų. Papildomi įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjui buvo grasinama. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 28 d. pateikė dar vieną vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad kirpykloje esantys asmenys apsistumdė (pareiškėjas apsistumdyme nedalyvavo). Vaizdo įraše nurodyta data yra 2021 m. lapkričio 27 d., t. y., kai pareiškėjo jo kilmės valstybėje nebuvo, neįmanoma nustatyti nei vietos, nei laiko, kada jis buvo padarytas. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių minėtame vaizdo įraše asmenys apsistumdė. Migracijos departamentas, gavęs ir įvertinęs pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą, kreipėsi į pareiškėjo atstovaujamą advokatą su prašymu iki 2022 m. sausio 3 d. pateikti paaiškinimą apie vaizdo įrašą, ką šiuo įrašu pareiškėjas norėjo įrodyti bei dėl kokių priežasčių minėtame vaizdo įraše asmenys apsistumdė, tačiau praėjus pakankamai laiko po nustatyto termino, jokių paaiškinimų Migracijos departamentas negavo bei nebuvo informuotas, kada advokatas galėtų pateikti tokią informaciją. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė.

3.4. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Sprendimą bei Komisijos sprendimą. Teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

5. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Konvencija, Įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

6. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas sprendė, jog atsakovas Sprendimą priėmė neįvertinęs visų byloje esančių duomenų atitikties pareiškėjo pasakojimui, pateiktiems įrodymams bei surinktai kilmės valstybės informacijai, t. y. atsakovas, neįvertinęs byloje esančių duomenų ir nesurinkęs reikalingų duomenų tam, kad galėtų padaryti pagrįstą išvadą, pareiškėjo prašymo netenkino padaręs prielaidą, kurios nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys, jog pareiškėjas tariamai siekia savirealizacijos ir žinomumo. Pažymėtina, jog pareiškėjas, siekdamas žinomumo ar savirealizacijos, to galėtų pasiekti kitais būdais, juolab, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai apie pareiškėjo dalyvavimą tarptautiniame grožio festivalyje.

7. Komisija sprendime nurodė, kad pareiškėjas po Migracijos departamento priimto Sprendimo pateikė papildomus įrodymus (vaizdo įrašus ir nuotraukas). Įvertinę pareiškėjo 2021 m. gruodžio 28 d. gautą vaizdo įrašą, kreipėsi į pareiškėjo advokatą, prašydami pateikti paaiškinimą apie vaizdo įrašą, tačiau jo negavę, nusprendė, jog įrodymo visapusiškas ištyrimas yra neįmanomas. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas privalėjo atsižvelgti į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir atlikti visapusišką bei išsamų nurodytų aplinkybių tyrimą. Šiuo atveju pareiškėjo atstovo pasyvus elgesys neatleidžia atsakovo nuo pareigos surinkti ir įvertinti duomenis, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl prieglobsčio prašymo tenkinimo ar atmetimo. Būtina atsižvelgti į pareiškėjo pateiktus įrodymus bei nurodytas aplinkybes dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės ir tik įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Teismas nusprendė, kad nebuvo pasiektas tyrimo tikslas, įpareigojantis atsakovą išsamiai įvertinti pareiškėjo individualią padėtį ir nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje sąlygas ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Visapusiškai neištyrus ir neįvertinus pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų duomenų visumos dėl kilmės valstybėje kylančios (galinčios kilti) grėsmės, nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjo pasakojimas jam kylančios grėsmės nepagrindžia.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens ir tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

9. Teismas konstatavo, kad surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės, todėl Sprendimas, neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo ir įrodymų vertinimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, ir dėl to naikintinas. Tais pačiais pagrindais naikintinas ir Komisijos sprendimas.

10. Remiantis bylos duomenimis teismas negalėjo įvertinti patirtų išlaidų pagrįstumo ir priteistino dydžio pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Pareiškėjo atstovas sąskaitą A. I. I. I. išrašė 2022 m. kovo 15 d. ir ją prašė apmokėti iki 2022 m. kovo 19 d., tačiau pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ne pareiškėjas, o asmuo M. R. A. 2022 m. vasario 1 d. (anksčiau nei išrašyta sąskaita) sumokėjo už (duomenys neskelbtini). Teismas įvertinęs pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad byloje nėra pateikta duomenų apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas netenkintas.

III.

11. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Šalies argumentai

12. Apeliaciniame skunde nurodo:

12.1. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai neįvardijo, kokių byloje esančių duomenų Migracijos departamentas neįvertino ar nesurinko ir kodėl Sprendimas, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui prieglobstį, buvo vertinamas kaip nemotyvuotas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasakojo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jis išvyko iš savo šalies, yra grėsmė gyvybei, nes jis yra kirpėjas-stilistas. Pareiškėjo teigimu, jam kilmės valstybėje vieną kartą grasino nežinomi asmenys, kurie reikalavo, kad pareiškėjas nutrauktų savo veiklą. Įvertinęs šį pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo papasakota istorija buvo abstrakti ir nedetali, nes pareiškėjas negalėjo konkrečiai įvardinti, kas jam grasino, ir jam kylančios grėsmės jokiais įrodymais nepagrindė. Pareiškėjo baimė dėl grėsmės gyvybei yra mažai tikėtina, nes pareiškėjas ilgą laikotarpį sėkmingai ir nesislapstydamas užsiėmė kirpėjo profesine veikla, savo šalyje tapo žinomas ir populiarus, pas jį lankėsi įvairaus amžiaus žmonės, kurie savo išvaizda taip pat neatitinka nustatytų šalies moralės normų, kas leidžia vertinti, kad pareiškėjo veikla nebuvo nepriimtina visuomenei. Pareiškėjo teigimu, jis sėkmingai 5 metus dirbo kirpėju (duomenys neskelbtini), kur jokių grasinimų nesulaukė, todėl manytina, kad jis galėtų toliau dirbti šiame mieste. Remiantis EPPB 2021 m. gairėmis, (duomenys neskelbtini) mieste beatodairiško smurto lygis yra mažesnis, negu (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas gyveno iki išvykimo iš kilmės šalies, ir EPPB vertinimu, (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų, kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo, t. y., pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, jeigu toks poreikis kiltų, galėtų kreiptis pagalbos į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas. Nors apklausos metu pareiškėjas teigė, jog jis negali persikelti į kitas (duomenys neskelbtini) apskritis, nes yra žinomas asmuo ir jį galėtų surasti visur, tačiau šie pareiškėjo teiginiai grįsti prielaidomis, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas yra persekiojamas, ir kad tariami nežinomi grasinimus pareiškę asmenys jį siekia surasti visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Be to, pareiškėjas teigė, kad jo verslo partneris toliau dirba (duomenys neskelbtini) ir nenurodė, jog jam būtų kilusi kokia nors grėsmė, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas kilmės valstybėje neturi galimybės saugiai užsiimti savo profesine veikla, ką sėkmingai darė anksčiau.

12.2. Išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus, nustatyta, kad jie patvirtina Sprendime, kuriuo jam atsisakyta suteikti prieglobstį, padarytas išvadas, jog pareiškėjo baimė, dėl grėsmės gyvybei, yra mažai tikėtina, nes pareiškėjas sėkmingai vykdė veiklą, pas jį lankėsi įvairaus amžiaus žmonės, kurie savo išvaizda taip pat neatitinka nustatytų šalies moralės normų. Papildomi įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjui buvo grasinama. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 28 d. pateikė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad kirpykloje esantys asmenys apsistumdė (pareiškėjas apsistumdyme nedalyvavo), tačiau šio vaizdo įrašo data yra 2021 m. lapkričio 27 d., t. y., kai pareiškėjo kilmės valstybėje nebuvo ir kai jau buvo priimtas Sprendimas, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui prieglobstį. Negalima nustatyti, dėl kokių priežasčių minėtame vaizdo įraše asmenys apsistumdė. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepateikė objektyvių paaiškinimų, kaip šis vaizdo įrašas pagrindžia jam asmeniškai kilmės valstybėje kylančią grėsmę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai (nuotraukos bei vaizdo įrašas) nepaneigia Sprendime, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui prieglobstį, daromų išvadų, jog tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės.

12.3. Nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš jo pateiktų nuotraukų ar vaizdo įrašo, nei iš tyrimo metu surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima nustatyti individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Taip pat nebuvo identifikuotos aplinkybės, kurios leistų vertinti, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos bei įvertintos ir pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

Atsiliepimas

13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime pažymima:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio atsakovas priėmė neįvertinęs visų byloje esančių duomenų atitikties pareiškėjo pasakojimui, pateiktiems įrodymams bei surinktai kilmės valstybės informacijai, t. y. Migracijos departamentas, neįvertino byloje esančių duomenų ir nesurinko reikalingų duomenų tam, kad galėtų padaryti pagrįstą išvadą. Teismas sprendimą priėmė atsižvelgdamas inter alia (be kita ko) į Tvarkos aprašo taisykles. Teismas pagrįstai akcentavo, kad būtina atsižvelgti į pareiškėjo pateiktus įrodymus bei nurodytas aplinkybes dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės ir tik įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

13.2. Teismas pagrįstai sprendė, jog nepasiektas tyrimo tikslas, įpareigojantis atsakovą išsamiai įvertinti pareiškėjo individualią padėtį ir nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygas ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Visapusiškai neištyrus ir neįvertinus pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų duomenų visumos dėl kilmės valstybėje kylančios (galinčios kilti) grėsmės, nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjo pasakojimas jam kylančios grėsmės nepagrindžia. Migracijos departamentas visiškai nevertino pareiškėjo žinomumo ir visuomeninio vaidmens nei spręsdamas apie pastarajam kilusia grėsmę nei apie galimybes pakeisti gyvenamąją vietą, nei apie grėsmę grįžus į kilmės valstybę. Grėsmė kilmės valstybėje pirmiausiai siejama su neeiliniu pareiškėjo meistriškumu ir populiarumu. Neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas formuoja visuomenės nuomonę. Pareiškėjo YouTube kanale (duomenys neskelbtini) pateikti jo meistriškumo įrodymai – 4,5 tūkst. sekėjų. Pareiškėjo Instagram paskyrą (duomenys neskelbtini) seka virš 85 tūkstančių asmenų. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) vykdė labdaros akcijas. Migracijos departamentas netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jo teiginius apie veiklą (duomenys neskelbtini) ir gautus grasinimus, objektyvius pavojus kilmės šalyje gali patvirtinti jo buvęs verslo partneris A. E., kurio kontaktai buvo nurodyti.

13.3. Migracijos departamentas skunde nepagrįstai teigia, kad 2022 m. sausio 15 d. filmuota vaizdo medžiaga neturi įtakos prieglobsčio byloje. Vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėjo baimė dėl sulaukto grasinimo buvo pagrįsta, taip pat šis įrašas patvirtinam ir grėsmę grįžus į kilmės valstybę. Ši pridedama vaizdo medžiaga papildomai patvirtina pareiškėjo subjektyvios baimės pagrįstumą ir jo baimę grįžti į kilmės valstybę – grėsmės jo gyvybei pagrįstą tikimybę. Pareiškėjas ne kartą paneigė Migracijos departamento nurodytą aplinkybę, kad jis tariamai galėjo išvykti į Bagdadą, taip išvengdamas grėsmės. Pareiškėjas apklausoje ir teismo posėdyje atsakė į šį argumentą nurodydamas, kad jo žinomumas ir amatas neleistų jam anonimiškai dirbti. Migracijos departamentas ir šiuo aspektu nevertino pareiškėjo žinomumo ir vaidmens formuojant visuomenės nuomonę.

13.4. Migracijos departamentas nesurinko ir neįvertino vidaus konflikto (duomenys neskelbtini) regione apimties ir tendencijų, pareiškėjo regione ISIS išpuoliai dažnėja. Migracijos departamentas nepagrįstomis prielaidomis grindžia spėjimus, kad pareiškėjui trūko savirealizacijos, žinomumo. Tai nėra logiška išvada, nes pareiškėjas buvo pripažintas kūrėjas, gerbiamas visuomenės narys, vykdęs ir savo pavyzdžiu kvietęs vykdyti labdaros akcijas bei sėkmingas verslininkas. Pareiškėjo atveju niekaip negalima konstatuoti ar pagrįsti savirealizacijos ir žinomumo trūkumo. Surinkti duomenys apie kilmės valstybę nebuvo pakankami Sprendimui priimti, o Migracijos departamento atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas nebuvo visapusiškas. Nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų nepakako Migracijos departamento išvadoms pagrįsti, o pareiga juos surinkti tenka būtent Migracijos departamentui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Sprendimą ir Komisijos sprendimą. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas Sprendimą priėmė neįvertinęs visų byloje esančių duomenų atitikties pareiškėjo pasakojimui, įrodymams bei surinktai kilmės valstybės informacijai. Teismas konstatavo, kad nebuvo pasiektas tyrimo tikslas, įpareigojantis atsakovą išsamiai įvertinti pareiškėjo individualią padėtį ir nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygas ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose sprendė, kad Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, įvertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis dėl kilmės valstybėje kylančios grėsmės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas), tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje to nenurodė.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas konkrečiai neįvardijo, kokių byloje esančių duomenų Migracijos departamentas neįvertino ar nesurinko ir kodėl Sprendimas, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui prieglobstį, buvo vertinamas kaip nemotyvuotas.

17. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3615- 789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3776- 415/2021).

19. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

20. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018 ir kt.).

21. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

22. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ar kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių ar kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

23. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį, tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą bei įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) bei konkrečioje vietovėje (duomenys neskelbtini) tyrimą, atsižvelgė į pareiškėjui, jo teigimu, galinčias kilti grėsmes, įvertino pareiškėjo veiklą (vyrų ir moterų kirpėjo-stilisto darbą). (duomenys neskelbtini) yra viena iš (duomenys neskelbtini), labiausiai nukentėjusių nuo (duomenys neskelbtini), tačiau buvo paskelbta visiškai išlaisvinta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas Sprendimą priėmė neįvertinęs visų byloje esančių duomenų atitikties pareiškėjo pasakojimui, pateiktiems įrodymams bei surinktai kilmės valstybės informacijai. Pirmosios instancijos teismo teiginiai yra abstraktūs ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė kokių būtent su pareiškėjo prašymu suteikti prieglobstį aplinkybių Migracijos departamentas visapusiškai neištyrė ir neįvertino. Šiuo atveju Migracijos departamentas atliko teisės aktų reikalavimus atitinkantį tyrimą, kurio nėra pagrindo laikyti neišsamiu.

26. Atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas išsamiai vertino aktualią EPPB 2021 m. ataskaitą, o pareiškėjas 2021 m. išvyko iš kilmės šalies ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Migracijos departamentas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino pareiškėjo individualią padėtį.

27. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Tyrimo metu nenustatytas ir persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas teisingai nurodė, jog pareiškėjo pasakojimas apie grasinimus yra abstraktus, nedetalus ir turintis trūkumų. Kaip matyti iš apklausos duomenų, pareiškėjas subjektyviai vertino, jog galbūt grasinęs asmuo yra kokios nors grupuotės narys ar teroristas. Pareiškėjas teigė, jog dėl jo žinomumo socialiniuose tinkluose negali persikelti į kitą (duomenys neskelbtini) vietovę. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo argumentas yra abstraktus ir subjektyvaus pobūdžio, todėl atmestinas. Nors pareiškėjas socialiniuose tinkluose (duomenys neskelbtini) turi keliasdešimt tūkstančių sekėjų, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas yra taip gerai žinomas (duomenys neskelbtini) asmuo, jog persikėlęs į kitą vietovę bus atpažintas. Be to, pareiškėjo profesija (kirpėjas-stilistas), jo dalyvavimas tarptautiniame grožio festivalyje nelaikytina asmens priklausymu tam tikrai socialinei grupei Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies kontekste, todėl Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Kaip teisingai sprendime nurodė Migracijos departamentas, pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kad jo verslo partneriui, kuris toliau dirba (duomenys neskelbtini), ar pareiškėjo klientams, kurie naudojosi jo, kaip kirpėjo-stilisto, paslaugomis, būtų kilusi kokia nors grėsmė dėl neatitikimo (duomenys neskelbtini) nustatytoms moralės normoms. Todėl Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjas nepagrindė, kad jam kilmės valstybėje nėra galimybės saugiai užsiimti savo profesine veikla, pripažintina pagrįsta.

28. Atsižvelgus į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, Migracijos departamento sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

29. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2021 m. gruodžio 28 d. pateikė papildomus duomenis (vaizdo įrašus, nuotraukas). Minėti duomenys nebuvo pateikti Migracijos departamentui atliekamo tyrimo metu, todėl jų atsakovas negalėjo vertinti ir dėl jų pasisakyti Sprendime. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Komisija nagrinėjamoje situacijoje nesiėmė pakankamų priemonių atlikti visapusišką pateiktų įrodymų tyrimą. Komisija pagrįstai konstatavo, jog 2021 m. gruodžio 3 d. pateikti duomenys patvirtina Sprendime padarytas išvadas, kad pareiškėjo baimė dėl grėsmės gyvybei yra mažai tikėtina, nes pareiškėjas sėkmingai vykdė veiklą. Komisija įvertino 2021 m. gruodžio 28 d. pateiktus įrodymus ir kreipėsi į pareiškėjo advokatą su prašymu pateikti paaiškinimus dėl vaizdo įrašo, tačiau paaiškinimai nebuvo gauti. Šiuo atveju Komisija ėmėsi tinkamų priemonių įvertinti įrodymus ir konstatavo, jog įrodymų visapusiškas ištyrimas yra neįmanomas. Pareiškėjas turėjo galimybę būti išklausytas pirmosios instancijos teisme, tad nėra pagrindo teigti, kad jis pateikė informaciją, kuri sudarytų pagrindą panaikinti Sprendimą ar Komisijos sprendimą.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateiktas 2021 m. lapkričio 27 d. vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad kirpykloje esantys asmenys apsistumdė, niekaip nepatvirtina galimos grėsmės pareiškėjui jo kilmės valstybėje. Visų pirma, šio vaizdo įrašas darytas tuomet, kai pareiškėjo kilmės valstybėje jau nebuvo ir kai buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvoje. Pats pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių paaiškinimų, kaip šis vaizdo įrašas pagrindžia jam individualiai kilmės valstybėje kylančią grėsmę. Antra, pritartina apelianto pozicijai, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, jeigu toks poreikis kiltų, galėtų kreiptis pagalbos į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas.

31. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai nesivadovavo ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatomis, todėl nepagrįstai nusprendė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43891 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 19K-24 visa apimtimi bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

32. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, rėmėsi visapusiška informacija: EPPB 2021 m. ataskaita, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nors (duomenys neskelbtini) vyksta vidaus ginkluotas konfliktas, kaip matyti iš 2021 m. EPPB ataskaitos, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas yra iš (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties Migracijos departamentas rėmėsi aktualia informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti.

33. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su Migracijos departamento pozicija, kad pritaikytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, taip pat nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas. Sprendimo dalis, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keistina ir nustatytina, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

34. Sprendime taip pat nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 15 punkte įtvirtinta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas), 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas gali būti įvestas, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas grindžiamas tuo, jog trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįsileidimu atvykus. Šiuo atveju, kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir pakeisti šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai yra priimti iš esmės nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių turėtų būti panaikinti, tačiau Migracijos departamentas nustatė draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo įvedimo neproporcingus terminus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, neteisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimant naują sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjo A. I. I. I. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43891 rezoliucinės dalies:

3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti A. I. I. I. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“

4 punktą ir jį išdėstyti taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi A. I. I. I. 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“

Atitinkamai pakeisti ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. 19K-24 dalį.

Kitą pareiškėjo A. I. I. I. skundo dalį atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ernestas SpruogisVaida Urmonaitė-MaculevičienėJūratė Varanauskaitė