- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-27
- Bylos Nr.
- II-367-949/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01350-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Pažeidėjas
- G. J.
- Advokatai
- Laima Jašmontienė, Laima Jašmontienėssk
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. J. – K., jos atstovei advokato padėjėjai Laimai Jašmontienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. – K., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ištekėjusios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), baustos administracine tvarka, atstovės advokato padėjėjos Laimos Jašmontienės skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019 m. liepos 23 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. J. – K. 2019 m. birželio 19 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-38232-2019, už tai, kad ji 2019 m. gegužės 31 d., 14.28 val., vairuodama automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, persirikiuodama nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio, dėl ko privertė kito automobilio vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, ko pasekoje automobilis užvažiavo ant skiriamosios juostos bortelio ir apsigadino vairuojamą automobilį, vairuotoja iš įvykio vietos nuvažiavo, įvykio metu apgadintas vienas automobilis, padaryta žala iki 15 BND. Tuo buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 104, 222 punktai (b. l. 11-12).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-9603-2019 G. J. – K. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių (b. l. 9-10).
2019 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus persiųstas G. J. – K. atstovės advokato padėjėjos Laimos Jašmontienės skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019 m. liepos 23 d. nutarimo panaikinimo. Skunde nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta remiantis tik nukentėjusiojo ir vieno liudytojo parodymais, kurie vertintini kritiškai vien dėl automobilio spalvos nurodymo ir aplinkybių dėstymo. Liudytojas R. S. parodė, kad įvykį matė 13.30 val., o nukentėjusysis apie įvykį pranešė 14.28 val. Liudytojas parodė apie baltos spalvos transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau transporto priemonė yra pilkos spalvos. Skunde taip pat nurodyta, kad vieta, iš kurios įvykį matė liudytojas, yra už 300-400 m nuo sankryžos, todėl nelogiška, kad liudytojas būdamas tokiu atstumu automobilių sraute įsidėmi automobilio numerį. Byloje nėra užfiksuota kiek nukentėjusysis kliudė skiriamąją salelę, kokiu būdu ant jos užvažiavo, nėra užfiksuotas padangų sugadinimo faktas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius (toliau – Institucija), pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog byloje surinkti visi įrodymai (pareigūno tarnybiniai pranešimai, asmenų paaiškinimai ir kt.) patvirtinantys, kad G. J.- K. padarė skundžiamame nutarime nurodytus pažeidimus. Prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2019 m. liepos 23 d. priimtą nutarimą Nr. 30-ANR_N-9603-2019.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J.– K. atstovė advokato padėjėja Laima Jašmontienė nurodė, kad pateiktą skundą palaiko. Parodė, kad jos klientė važiavo Pilies g. antra juosta ir ta pačia juosta įvažiavo į Sausio 15-osios g., į kitą juostą nesirikiavo, jokio garsinio signalo negirdėjo. Liudytojas įsidėmi baltos spalvos automobilį, tačiau klientės automobilis yra pilkos spalvos. Taip pat yra pakankamai nemažas atstumas nuo vietos, kurioje stovėjo liudytojas, iki sankryžos, ir sankryžos beveik nesimato. Jos klientė pripažįsta, kad administracinio nusižengimo nutarime nurodytą dieną ji pro minimą sankryžą važiavo, tačiau negali nurodyti kuriuo laiku. Jai būnant pašte, jai paskambino iš policijos dėl padaryto pažeidimo.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. J. – K. nurodė, kad įvykio dieną pirmiausia važiavo į paštą, Danės g. prie Žvejo paminklo statėsi automobilį. Taip pat važiavo ir link „Avitelos“, nes turėjo nuvažiuoti į parduotuvę „Šilas“, taip pat važiavo į PC „Big“. Patvirtino, kad važiavo iš Pilies g. į Sausio 15-osios g., po to suko į dešinę į Taikos pr., pirma juosta įvažiavo į sankryžą ir ta pačia juosta nuvažiavo, jokio garsinio signalo negirdėjo, jokio įvykio nematė.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, kad 2019 m. gegužės 31 d., po pietų, panašiai apie 14.00 val., išėjęs iš parduotuvės „Lemona“ ėjo link automobilio, kuris stovėjo ne parduotuvės kieme, o prie gatvės, ir priėjęs prie automobilio išgirdo du duslius garsus, o atsisukęs į kairę pusę, pamatė neskubant pravažiuojantį baltos spalvos džipą, kuris važiavo tarp pirmos ir antros juostos, o po to persirikiavo į pirmą juostą. O tamsios spalvos automobilis su prakirstais kairės pusės abiem ratais įvažiavo į Circle K degalinę. Priėjęs paklausė nukentėjusiojo kas nutiko, nurodė, kad jam pakišo mašiną. Matė, kad nukentėjusio automobilio padangos buvo žemo profilio, sportinės, todėl mano, kad tokias padangas galėjo prakirsti atsitrenkęs į bortelį. Parodė, kad įsidėmėjo būtent tos mašinos valstybinius numerius, nes tuo metu pro šalį pravažinėjo tik minėtas automobilis, šalia kitų automobilių nebuvo. Kaip tamsios spalvos automobilis užvažiavo ant bortelio nematė, nes pravažiuojantis džipas savo korpusu užstojo tamsios spalvos automobilį, matėsi tik galas, o nuvažiavus džipui, pamatė, kad tamsios spalvos automobilis lėtai važiavo į degalinę su prakirstomis padangomis. Vairuotojas, važiuodamas su prakirstomis padangomis link degalinės, kamščio nesudarė, nes nebuvo automobilių srauto tuo metu.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. L. parodė, kad apie 2019 m. gegužės 30 d., kadangi yra ne klaipėdietis, tiksliai negali nurodyti įvykio vietos, važiavo trečia juosta, šalia važiavo vairuotoja antra juosta ir sankryžoje ji pradėjo rikiuotis į trečią juostą ir spausti jį, jis vengdamas kontakto, kaire puse trenkėsi į bortelį ir sprogo abi kairės pusės padangos. Patikslino, kad ant bortelio pirma užvažiavo puse padangos priekiniu ratu, po to galiniu. Jis signalizavo jai, tačiau ji negirdėjo ir nuvažiavo. Automobilio numerio nematė, taip pat nematė, kas vairavo, tačiau matė, kad tai buvo BMW markės automobilis pilkos - baltos spalvos. Po įvykio jis pasitraukė iš įvykio vietos, kad netrukdytų eismui ir išsikvietė policiją. Po įvykio, prie jo priėjo vyriškis ir pasakė automobilio numerius ir tai, kad vairavo moteris. Jo vairavimo stažas – 3 metai. Įvykio metu važiavimo greitis buvo apie 30-40 km/h. Įvykio metu atstumas tarp jo automobilio ir automobilio, kuris jį spaudė, buvo apie 30 cm. Tą dieną kartu su juo važiavo ir jo draugė S. T..
Teismo posėdžio metu liudytoja S. T. parodė, kad ji su draugu E. L. 2019 m. gegužės 31 d., apie 14.00 val., važiavo Pilies g. trečia juosta link Sauso 15-osios g., o šalia važiavusi BMW vairuotoja ties degaline pradėjo rikiuotis į trečią juostą link jų, draugas signalizavo, tačiau ji negirdėjo, o draugas besitraukdamas ir siekdamas išvengti susidūrimo užšoko ant bortelio ir sprogo abi padangos. Po įvykio draugas automobilį nuvarė į degalinę, o prie jų priėjo vyriškis, kuris teigė matęs įvykį. BMW automobilis prie jų buvo priartėjęs maždaug 30 cm atstumu. Sankryžoje jie stovėjo prie šviesoforo ir priekyje jų automobilių nestovėjo, įvykio metu jų greitis galėjo būti apie 20-30 km/h. Ji BMW automobilio numerio nematė, automobilio spalva balta-pilka, o automobilį galimai vairavo moteris.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas M. B. parodė, kad gavo pranešimą apie eismo įvykį Sausio 15-osios g., iš kurio pasišalino galimai įvykio kaltininkas. Pranešime buvo nurodyta, kad nukentėjęs asmuo lauks degalinėje. Atvykus nurodytu adresu buvo apklaustas nukentėjęs vairuotojas, apžiūrėtas automobilis ir matomi apgadinimai. Vairuotojas nurodė, kad važiavo iš Pilie g., o gretima važiavęs visureigis jam užkirto kelią, vengdamas susidūrimo, vairuotojas keitė važiavimo kryptį ir užvažiavo ant salelės bei apgadino automobilį. Vairuotojas nurodė įvykio liudininką, kuris patvirtino nurodytas aplinkybes, nurodė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius. Pasišalinusio automobilio vairuotoja pripažino, kad tą dieną vairavo minėtą automobilį. Policijos pareigūnams pasišalinusio vairuotojo valstybinius numerius pasakė nukentėjusysis, o jam – liudytojas. Pasišalinusį automobilį labiau apibūdino liudininkas. Eismo įvykio fiksavimo protokolas buvo sudarytas iš įvykio dalyvių pasakojimų, kadangi automobilis buvo patrauktas iš įvykio vietos. Stabdymo žymių ant asfalto įvykio vietoje nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Atsižvelgiant į paminėtas teisės nuostatas, tam, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. J. – K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-38232-2019 ir priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje už tai, kad ji 2019 m. gegužės 31 d., 14.28 val., vairuodama automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, persirikiuodama nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio, dėl ko privertė kito automobilio vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, ko pasekoje automobilis užvažiavo ant skiriamosios juostos bortelio ir apsigadino vairuojamą automobilį, vairuotoja iš įvykio vietos nuvažiavo. Dėl šio įvykio administracinėn atsakomybėn buvo patraukta būtent G. J. – K., nes jos vairuojamos transporto priemonės valstybinius numerius nurodė liudytojas R. S..
Teismas pažymi, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje be kita ko, numatyta už reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Tuo tarpu ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar asmens pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vertinamu atveju kontakto tarp transporto priemonių nebuvo ir byloje nėra duomenų apie tai, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadinta G. J.– K. vairuojama transporto priemonė BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl būtina įvertinti tai, ar G. J. – K. turėjo realią galimybę suvokti, kad ji padarė tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė eismo įvykį, lėmusį turto apgadinimą, ir tyčia iš įvykio vietos pasišalino.
Administracinio nusižengimo protokolas G. J. – K. buvo surašytas remiantis nukentėjusiojo E. L. paaiškinimu, kad iš dešinės pusės važiavęs automobilis BMW X5 pradėjo jį spausti keisdamas važiavimo kryptį į E. L. važiuojamą eismo juostą. Taip pat liudytojo R. S. paaiškinimais, kad išgirdęs du duslius garsus, atsisukęs pamatė, kad baltas džipas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra tarp pirmos ir antros juostos, o už jos labai arti juodos spalvos mašina. Baltos mašinos vairuotoja įvažiavo į pirmąją eismo juostą ir neskubėdama judėjo toliau.
Skunde nurodyta, kad liudytojo R. S. parodymai, jog džipas buvo baltos spalvos, yra nelogiški, nes džipas iš tikrųjų yra pilkas. Be to, liudytojo parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes liudytojas automobilių sraute negalėjo įsidėmėti automobilio valstybinių numerių. Tačiau su tokiu vertinimu teismas nesutinka. Tiek iš liudytojo paaiškinimo, tiek iš parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad liudytojas R. S. pačio eismo įvykio nematė, o tik atsisuko išgirdęs duslius garsus. Taip pat liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įsidėmėjo būtent balto džipo valstybinius numerius, nes jam atsisukus jis važiavo pro šalį ir daugiau jokių kitų automobilių nevažiavo, o baltam džipui nuvažiavus, pamatė ant bortelio užvažiavusį tamsios spalvos automobilį. Nukentėjusysis E. L. tiek 2019 m. gegužės 31 d. paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad jį spaudusio ir privertusio keisti važiavimo kryptį automobilio valstybinio numerio nematė. Įvykio metu kartu su nukentėjusiuoju E. L. važiavusi draugė S. T. taip pat nematė minėto automobilio valstybinio numerio. Tiek nukentėjusysis E. L., tiek kartu važiavusi draugė įsidėmėjo, kad tai buvo BMW markės visureigis, o liudytojas R. S. matyto balto džipo markės nurodyti negalėjo. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis pateiktos informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonė BMW X5, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nurodė liudytojas R. S., yra pilkos spalvos (b. l. 39). Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas R. S. patvirtino teismo posėdžio metu, jog jis įsidėmėjo važiavusios transporto priemonės valstybinius numerius, nurodė, kad tai džipas, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. J. – K. patvirtino, kad įvykio dieną važiavo nurodytoje įvykio vietoje, teismas atmeta kaip nepagrįstus skunde nurodytus argumentus, kad liudytojo R. S. parodymai dėl matytos transporto priemonės yra nelogiški ir vertintini kritiškai. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad su byloje tiriamu įvykiu galėjo būti susijusi būtent transporto priemonė BMW X5, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kurią protokole nurodytą dieną vairavo būtent G. J. – K.
Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas netikslumas dėl nukentėjusiojo signalizavimo. Nukentėjusysis E. L. teismo posėdžio metu parodė, kad pamatęs, jog BMW markės visureigis jį spaudžia ir rikiuojasi į jo važiavimo juostą, minėtam automobiliui signalizavo. Taip pat parodė, kad po įvykio prie jo priėjęs liudytojas R. S. pasakė jam, kad išgirdęs signalizavimą atsisuko ir pamatė nuvažiuojantį baltos spalvos džipą. 2019 m. birželio 12 d. paaiškinime ir teismo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, kad atsisuko į gatvę tik išgirdęs du duslius garsus, ar girdėjo signalizavimą nurodyti negalėjo. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis E. L. įvykio vietoje signalizavo, spausdamas garsinį signalą, kurį turėjo girdėti G. J. – K..
Šiuo atveju tikslinga vertinti tai, ar būtent dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos G. J. – Kovanko neteisėtų veiksmai, padarant Kelių eismo taisyklių pažeidimą, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė.
Tiek 2019 m. birželio 12 d. paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, kad stovėjo prie savo automobilio netoli įvykio vietos, priėjęs prie automobilio išgirdo du duslius garsus, o atsisukęs į kairę pusę, pamatė neskubant pravažiuojantį baltos spalvos džipą, kuris važiavo tarp pirmos ir antros juostos, o po to persirikiavo į pirmą juostą. Šie liudytojo parodymai leidžia pagrįstai manyti, kad G. J. – K. vairuojamas automobilis persirikiavo iš vienos eismo juostos į kitą jau po to, kai nukentėjusiojo E. L. automobilis buvo užvažiavęs ant skiriamosios juostos bortelio ir tuo pačiu kelia pagrįstų abejonių, ar būtent administracinėn atsakomybėn patrauktos pareiškėjos veiksmai privertė nukentėjusįjį E. L. staigiai keisti judėjimo kryptį, t. y. ar G. J. – K. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją. Nors nukentėjusysis E. L. ir kartu su juo važiavusi liudytoja nurodė, kad greta važiavęs automobilis „spaudė“ nukentėjusiojo automobilį, tačiau tuo pačiu nurodė, kad atstumas tarp automobilių buvo apie 30 cm. Bylos duomenys patvirtina, kad liudytojas R. S. momento kaip nukentėjusysis užvažiavo ant bortelio nematė, jis situaciją stebėjo jau po to, kai išgirdo kaip E. L. vairuojamas automobilis užvažiavo ant skiriamosios juostos bortelio, tačiau matė neskubant pravažiuojantį baltos spalvos džipą, kuris važiavo tarp pirmos ir antros juostos, o po to persirikiavo į pirmą juostą. Sugretinus šiuos liudytojo parodymus su nukentėjusiojo parodymais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal liudytojo R. S. parodymus G. J. – K. po to, kai E. L. užvažiavo ant bortelio, buvo tarp pirmos ir antros juostos, t. y. dar nebuvo persirikiavusi, nustatyti momento kada administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pradėjo rikiuotis, nėra galimybės. Šiuo atveju pagal nukentėjusiojo E. L. parodymus galima daryti tik prielaidą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo rikiuotis pradėjo dar sankryžoje ir tokiu būdu privertė nukentėjusįjį staigiai keisti judėjimo kryptį, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokią prielaidą. Priešingai, pagal liudytojo R. S. parodymus G. J. – K. rikiavosi iš vienos eismo juostos į kitą jau po to, kai nukentėjusysis užvažiavo ant bortelio. Be to, liudytojas parodė, kad persirikiavęs džipas, nuvažiavo lėtai, neskubėdamas. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar iš tikrųjų G. J. – K. pradėjo rikiuotis iš vienos eismo juostos į kitą, nepraleisdama gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio ir tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisykles, ar pats nukentėjusysis E. L., matydamas greta važiuojantį automobilį, netinkamai įvertino kelyje susidariusią situaciją ir priėmė sprendimą staigiai keisti judėjimo kryptį, nulėmusį jo transporto priemonės apgadinimą. Sprendžiant dėl asmens atsakomybės, visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad G. J. – K., vairuodama automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams ir persirikiuodama nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio. Nesant byloje pakankamai duomenų, leidžiančių, tvirtinti, jog G. J. – K. rikiavosi pažeisdama Kelių eismo taisykles, tuo pačiu nėra ir pagrindo teigti, kad būtent jos veiksmai privertė kito automobilio vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, ko pasekoje automobilis užvažiavo ant skiriamosios juostos bortelio ir apsigadino vairuojamą automobilį, vairuotoja iš įvykio vietos nuvažiavo, įvykio metu apgadintas vienas automobilis, padaryta žala iki 15 BND.
Administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas), G. J. – K. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius veikoje administracinių nusižengimų požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Tokiu būdu, G. J. – K. atstovės advokato padėjėjos Laimos Jašmontienės skundas tenkintinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019 m. liepos 23 d. nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. – K. atstovės advokato padėjėjos Laimos Jašmontienės skundą patenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019 m. liepos 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9603-2019, kuriuo G. J. – K. už nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta galutinė administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.