Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-10-31 · Civilinė byla Nr. 2A-2255/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
2A-2255/2012
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00338-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Alvydas Poškus, Dalia Vasarienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“
Atsakovas
Šilutės rajono savivaldybės administracijai
Civilinė byla Nr. 2A-2255/2012Proceso Nr. 2-57-3-00338-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 69; 121.21(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinys atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1383-479/2012.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija paskelbė ribotą konkursą komunalinių atliekų Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje surinkimo ir jų išvežimo paslaugoms pirkti.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad ketina dalyvauti konkurse, tačiau, jo nuomone, konkurso sąlygos pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, todėl prašė įpareigoti atsakovą pakeisti VPĮ nuostatas pažeidžiančias konkurso sąlygas ir, pašalinus pažeidimus, patikslinti pirkimo dokumentus. Ieškovas nurodė, kad pagal konkurso sąlygas pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir laimėjusiu bus laikomas pasiūlymas, surinkęs daugiausia balų. Ekonominis naudingumas apskaičiuojamas, sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos ir techninio įvertinimo balus. Vienas iš tiekėjo techninio įvertinimo kriterijų, įtvirtintas konkurso sąlygų 92 punkte, yra aplinkosauginis kriterijus T₂ – tiekėjo turimas ir sutarties vykdymui siūlomas specializuotų transporto priemonių, kurių išmetamų teršalų kiekis neviršija EURO V standarto išmetamų teršalų ribos, skaičius. Ieškovo nuomone, EURO V standarto kriterijus yra susijęs ne su pirkimo objektu, o su tiekėjų kvalifikacija. Atsakovas analogišką konkursą skelbė 2011-07-22, kurio sąlygų analogišką pažeidimą buvo konstatavusi Viešųjų pirkimų tarnyba. Be to, atsakovas nenustatė intervalo, kuriuo remiantis būtų galima įvertinti išmetamų į aplinką teršalų kiekį. Ieškovas 2012-05-18 pareiškė atsakovui pretenziją dėl to, kad konkurso sąlygų 92 punkto aplinkosauginio kriterijaus T₂ nustatymas pažeidžia įstatymo reikalavimus. Nors atsakovas nurodė, kad jis konkurso metu vertins numatytų panaudoti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, ieškovo nuomone, atsakovas siekia įtvirtinti reikalavimą dėl transporto priemonių, turinčių EURO V variklius, panaudojimo. Kadangi VPĮ 39 straipsnio nuostatos draudžia nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus pagal tiekėjo kvalifikaciją, ieškovas prašė teismo panaikinti konkurso sąlygų 92 punkto kriterijų T₂.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jis pagrįstai nustatė kriterijų T₂, nes tuo siekiama užtikrinti aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimą paslaugų teikimo metu. Atsakovas konkurso sąlygose nenurodė panaudotinų transporto priemonių, tačiau atsakovas nustatė papildomus balus tiems tiekėjams, kurie paslaugoms teikti panaudos mažiau teršalų išmetančias transporto priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atmesti.

Teismas nurodė, kad pagal VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, taikytinas pirkimo objektui, perkančioji organizacija turi teisę numatyti kriterijus, kuriais būtų siekiama pasiekti optimalius pirkimo tikslus. Taigi, perkančioji organizacija tokiu atveju gali užtikrinti, jog, įsigyjant paslaugas, bus laikomasi funkcinių charakteristikų, estetikos, aplinkosaugos, techninės pagalbos. Atsakovas konkurso sąlygų 92 punkte nustatė aplinkosauginį kriterijų T₂, numatantį pirmenybės suteikimą tiems paslaugų tiekėjams, kurių turimos transporto priemonės neviršys EURO V standarto išmetamų teršalų ribos. Ieškovo pozicija, jog šis kriterijus yra susijęs su teikėjų kvalifikacija, nėra pagrįsta. LR aplinkos ministro 2011-06-28 įsakyme Nr. D1-508 nustatyta, kokiems viešiesiems pirkimams yra taikomi aplinkos apsaugos kriterijai. Pirmosios produktų grupės sąrašo 4.6 punkte yra nurodyta, kad aplinkos apsaugos kriterijai yra taikomi atliekų surinkimo paslaugoms. Šiame sąraše tai pat yra nustatytas ir aplinkos apsaugos kriterijus - naudojamos transporto priemonės turi atitikti išmetamų teršalų standartus, ne mažesnius kaip EURO V, EURO VI. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas nesiekė apriboti tiekėjų galimybes dalyvauti konkurse, tačiau taikė norminių aktų reikalavimus.

Dėl ieškovo argumento, jog atsakovas nenustatė intervalo, kuriuo remiantis būtų galima įvertinti išmetamų į aplinką teršalų kiekį, teismas nurodė, kad atsižvelgtina į tai, jog išmetamų teršalų kiekio nustatymas nėra numatytas konkurso sąlygose. Atsakovas siekia, jog paslaugas teiktų tiekėjai, turintys mažos taršos transporto priemones. Konkurso sąlygų 94.2 punkte yra nustatyta, kad atsakovas papildomus balus suteiks tiems tiekėjams, kurie turės daugiau mažos taršos transporto priemonių. Taigi, kriterijaus lyginamojo svorio nustatymas yra aiškus, jį galima apskaičiuoti ir tai atitinka VPĮ 39 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „VSA Vilnius“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, vertindamas konkurso sąlygų 92 punktą dėl jame nustatyto aplinkosauginio kriterijaus T₂, tinkamai neįvertino šios sąlygos turinio:

net jeigu nustatytą aplinkosauginį kriterijų dėl EURO V standarto išmetamų teršalų ribos atsakovas sieja su aplinkos apsaugos tikslu, balų paskirstymas turėtų būti susietas su intervalu, kuriuo remiantis būtų galima įvertinti išmetamų į aplinką teršalų kiekį. Kitu atveju tai reiškia, kad šiuo kriterijumi numatytas transporto priemonių, turinčių ne žemesnės klasės kaip EURO V variklius, skaičius. Toks kriterijus susijęs ne su pirkimo objektu, o su tiekėjų kvalifikacijos reikalavimais, t.y. techniniu ir profesiniu pajėgumu ir pagal VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktą, negali būti taikomas tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinime. Tai konstatavo ir Viešųjų pirkimų tarnyba savo 2011 m. išvadoje.Pagal T₂ kriterijų siekiama skirti papildomus balus tiems tiekėjams, kurie paslaugoms teikti ketina panaudoti mažiau teršalų išmetančias transporto priemones. Tačiau jei pasiūlymai bus lyginami, nesant aiškaus šio kriterijaus vertinimo, perkančiajai organizacijai sudaromos prielaidos piktnaudžiauti ir proteguoti tam tikrus kriterijus, kas reikš reikalavimo vienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kurie yra lygiaverčiai ar iš esmės vienodai konkurencingi, pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažeidė proceso teisės normas, t.y. CPK 263 ir 270 straipsniai įpareigoja teismą motyvuoti sprendime daromas išvadas. Teismas nepriėmė ieškovo patikslinto ieškinio, nepateikęs jokių motyvų, kodėl patikslinto ieškinio nagrinėjimas galimai užvilkintų procesą. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo įtraukti į bylą Viešųjų pirkimų tarnybą kaip instituciją išvadai pateikti, nes tokia išvada reikalinga dėl teisinio vertinimo ir pirkimo objekto svarbos. Pirkimo procedūros negali būti tęsiamos, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo atmesti ieškovo apeliaciniame skunde pareikštus reikalavimus ir priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas, vadovaudamasis: 1) VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta perkančiosios organizacijos teise tiekėjo pasiūlymo ekonominį naudingumą vertinti, nustatant aplinkosaugines charakteristikas, apibūdinančias pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, 2) Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtintomis Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų 2.5, 3 ir 11 punktuose numatyta perkančiosios organizacijos teise nustatyti aplinkosauginius, aplinką tausojančius pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, 3) LR aplinkos ministro 2011-06-28 įsakymu Nr. D1-508 patvirtinto Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti, pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo 5.1, 12.3 ir 13 punktuose nustatyta perkančiosios organizacijos teisė, vykdant žaliąjį pirkimą, pasirinkti paslaugas (nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus) pagal daromą mažesnį poveikį aplinkai, 4) LR aplinkos apsaugos ministro 2011-06-28 įsakymu Nr. D1-508 nustatytus atliekų surinkimo paslaugoms taikytinus aplinkos apsaugos kriterijus, t.y. aplinkos apsaugos kriterijų Nr. 5 „Transporto priemonė turi atitikti išmetamų teršalų standartą, ne mažesnį kaip EURO V arba EURO VI“, pirkimo sąlygose nustatė aplinkosauginę paslaugų charakteristiką apibūdinantį pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, padedantį įgyvendinti prevencines taršos mažinimo priemones. Šis kriterijus apibūdina ne kvalifikacinius reikalavimus, t.y. tiekėjo gebėjimą įvykdyti sutartį, o pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – aplinkosauginę charakteristiką. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog balų paskirstymas turėtų būti susietas su intervalu, kuriuo remiantis būtų galima įvertinti išmetamų į aplinką teršalų kiekį, pažymėtina, kad „EURO V“ būtent ir nustato ribinius išmetamų į aplinką teršalų kiekius – standartui taikomus išmetamų į aplinką teršalų intervalus. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T₂, jo vertinamieji balai (aplinką tausojančius EURO V variklius turinčių transporto priemonių skaičius) bei palyginimas tarpusavyje (pagal Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas parengtas, pirkimo sąlygose nustatytas vertinamojo balo apskaičiavimas ir palyginimas, maksimalios galimų surinkti balų ribos, atitikimą kriterijui pagrindžiantys objektyvūs įrodymai) yra aiškus, tikslus, atitinkantis VPĮ 39 straipsnio nuostatas. Dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su lygiavertiškumo principo pažeidimu, pažymėtina, kad tiekėjo pasiūlymas, kuris užtikrina taršą mažinančių priemonių įgyvendinimą, didesnę aplinkos apsaugą, yra akivaizdžiai naudingesnis bei nėra lygiavertis, lyginant su pasiūlymu, nepasižyminčiu šiomis savybėmis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neįmanoma užtikrinti visiško lygiateisiškumo ir objektyviai išvengti konkurencijos ribojimo, kadangi bet koks reikalavimas tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-222/2008). Paskelbtos konkurso pirkimo sąlygos buvo suderintos su Viešųjų pirkimų tarnyba ir parengtos, atsižvelgus į šios tarnybos pastabas bei rekomendacijas. Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-04-13 atsakyme nurodė, kad atsakovas gali nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₂, nurodant didžiausią galimą taršos emisiją teikiant paslaugas.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nemotyvavo, kodėl atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Visų pirma, CPK 263 ir 270 straipsniai reglamentuoja sprendimui keliamus reikalavimus, tuo tarpu atsisakymas priimti patikslintą ieškinį yra procesinis veiksmas, kuriuo nėra išsprendžiama byla iš esmės, todėl šiuo klausimu priimama nutartis, kuriai CPK 263 ir 270 straipsnių nuostatos netaikomos. Antra, teismas 2012-07-05 nutartyje, kuria atsisakė priimti patikslintą ieškinį, nurodė šiuos motyvus: 1) patikslintas ieškinys pateiktas 2012-07-03, tuo tarpu bylos nagrinėjimas paskirtas 2012-07-09, todėl akivaizdu, kad patikslinto ieškinio priėmimas užvilkins bylos išnagrinėjimą; 2) ieškovas patikslintu ieškiniu ginčija kriterijus T₃ ir T₄, tačiau šie reikalavimai nebuvo pareikšti ginčų sprendimo ne teisme tvarka; 3) patikslintą ieškinį atsisakyta priimti, vadovaujantis CPK 141 straipsnio 3 ir 4 dalimis bei 423³ straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 dalys), todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo teisinius bei faktinius argumentus.

Dėl konkurso sąlygų teisėtumo

Apeliantas ginčija konkurso sąlygų 92 punkte įtvirtintą aplinkosauginį kriterijų T₂, teigdamas, kad net jeigu šį kriterijų dėl EURO V standarto išmetamų teršalų ribos sieti su aplinkos apsaugos tikslu, balų paskirstymas turėtų būti susietas su intervalu, kuriuo remiantis būtų galima įvertinti išmetamų į aplinką teršalų kiekį. Kitu atveju, apelianto nuomone, tai reiškia, kad šiuo kriterijumi numatytas transporto priemonių, turinčių ne žemesnės klasės kaip EURO V variklius, skaičius, o toks kriterijus susijęs ne su pirkimo objektu, o su tiekėjų kvalifikacijos reikalavimais, t.y. techniniu ir profesiniu pajėgumu ir pagal VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktą, negali būti taikomas tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinime.

Pažymėtina, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Taigi, jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kurių turi laikytis perkančioji organizacija, nustatydama kvalifikacinius reikalavimus: jie negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Perkančiajai organizacijai suteikiama teisė konkurso sąlygose numatyti ekonominius ir kokybės kriterijus, kurie leistų perkančiam subjektui objektyviai įvertinti ekonomiškai pranašiausią pasiūlymą. Tokių kriterijų nustatymas priklauso nuo perkamų prekių ar paslaugų specifikos.

Ginčijamas konkurso sąlygų 92 punkte įtvirtintas aplinkosauginis kriterijus T₂ apibūdintas kaip tiekėjo turimas ir sutarties vykdymui siūlomas specializuotų transporto priemonių, kurių išmetamų teršalų kiekis neviršija EURO V standarto išmetamų teršalų ribos, skaičius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2008).

Pagal VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktą, perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi, pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal perkančiosios organizacijos numatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, kurių tarpe gali būti ir aplinkosaugos charakteristikų kriterijus. Atsakovas nurodo visą eilę teisės aktų, suteikiančių perkančiajai organizacijai teisę, vykdant pirkimą, nustatyti aplinkosauginius kriterijus (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtintos Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijos, LR aplinkos ministro 2011-06-28 įsakymu Nr. D1-508 patvirtintas Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti, pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašas, kt.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad konkurso sąlygose įtvirtintas kriterijus T₂, suformuluotas kaip turimas ir sutarties vykdymui siūlomas specializuotų transporto priemonių, kurių išmetamų teršalų kiekis neviršija EURO V standarto išmetamų teršalų ribos, skaičius, nurodo aplinkosauginę perkamų paslaugų charakteristiką apibūdinantį pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, kurį nustatyti pirkimo sąlygose perkančiajai organizacijai suteikia minėti teisės aktai. Tiekėjo kvalifikaciniai reikalavimai – tai sutarčiai įvykdyti reikalingos transporto priemonės (minimalūs tiekėjo kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti tiekėjas, kad jo pasiūlymas galėtų būti priimamas ir vertinamas), o aplinkosauginis kriterijus T₂ (sutarties vykdymui siūlomų specializuotų transporto priemonių, kurių išmetamų teršalų kiekis neviršija EURO V standarto išmetamų teršalų ribos, skaičius) apibūdina pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, numatant skirti papildomus balus tiems tiekėjams, kurie paslaugoms teikti ketina panaudoti mažiau teršalų išmetančias transporto priemones. Dėl apelianto argumento, jog laikantis pozicijos, kad EURO V standarto išmetamų teršalų riba sietina su aplinkos apsaugos tikslu, balų paskirstymas turėtų būti susietas su intervalu, kuriuo remiantis būtų galima įvertinti išmetamų į aplinką teršalų kiekį, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, standartas „EURO V“ būtent ir nurodo ribinius išmetamų į aplinką teršalų kiekius, kurie nustatyti 2007-06-20 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 „Dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos“ I priedo „Išmetamų teršalų ribos“ 1 lentelėje „Euro 5 išmetamųjų teršalų ribos“. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, papildomas šiam standartui taikomų išmetamų į aplinką teršalų intervalų nurodymas konkurso sąlygose būtų perteklinis. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto argumentas, kad kriterijus T₂ yra neaiškus ir tokiu būdu perkančiajai organizacijai sudaromos prielaidos piktnaudžiauti ir proteguoti tam tikrus kriterijus, kas reikštų reikalavimo vienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kurie yra lygiaverčiai ar iš esmės vienodai konkurencingi, pažeidimą. Perkančiajai organizacijai pasinaudojus teise konkurso sąlygose įtvirtinti aplinkosauginį kriterijų, atitikimas kuriam pagrindžiamas objektyviais įrodymais ir kuriuo remiantis vertinamas pasiūlymų ekonominis naudingumas bei konkurso sąlygose pateikus vertinamojo balo apskaičiavimo formulę, nėra pagrindo teigti, kad perkančiajai organizacijai sudaromos prielaidos piktnaudžiauti, vertinant tiekėjų pasiūlymus. Pasiūlymas, kuriame nurodoma, kad sutarčiai vykdyti bus naudojama daugiau specializuotų transporto priemonių, kurių išmetamų teršalų kiekis neviršija EURO V standarto išmetamų teršalų ribos, nebus lygiavertis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi pasiūlymui, pagal kurį bus naudojama mažiau tokių transporto priemonių, tačiau to vertinti kaip lygiateisiškumo principo pažeidimo nėra pagrindo.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, vykdydamas pirkimą “Komunalinių atliekų surinkimas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje ir jų išvežimas“ nepažeidė įstatymo reikalavimų.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

Apeliantas nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, nemotyvavo, kodėl patikslinto ieškinio nagrinėjimas galimai užvilkintų procesą ir tuo buvo pažeisti CPK 263 ir 270 straipsnių reikalavimai. Dėl šio apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų bylos, atsižvelgiant į viešo intereso šiose bylose egzistavimą, nagrinėjamos pagal įstatyme numatytus šių bylų nagrinėjimo ypatumus. Vienas iš šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumų yra sutrumpinti šių bylų nagrinėjimo terminai. CPK 423⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškinys teisme buvo priimtas 2012-06-05, tuo tarpu patikslintas ieškinys pateiktas teismui 2012-07-03, t.y. praėjus beveik mėnesiui nuo ieškinio pareiškimo ir besibaigiant įstatyme numatytam pasirengimo bylą nagrinėti teisme terminui. Be to, patikslintas ieškinys buvo pateiktas teismui jau po to, kai teismas 2012-06-29 buvo priėmęs nutartį skirti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka 2012-07-09, nutartyje konstatavęs, jog byla yra paruošta nagrinėjimui. Taigi, akivaizdu, kad pateikus patikslintą ieškinį 2012-07-03, kai bylos nagrinėjimas paskirtas 2012-07-09, patikslinto ieškinio priėmimas neabejotinai būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Šią aplinkybę teismas ir nurodė 2012-07-05 nutartyje, kuria atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Papildomas motyvavimas akivaizdaus fakto, kad toks patikslinto ieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra reikalingas ir esmės nekeistų. Be to, teismas 2012-07-05 nutartyje papildomai pažymėjo ir kitą aplinkybę dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį – patikslintame ieškinyje reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo reikšti pretenzijoje perkančiajai organizacijai, taigi, nebuvo pasinaudota išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nors ieškovas šia teise pasinaudoti galėjo, o, vadovaujantis CPK 423³ straipsnio 2 dalimi, tokie reikalavimai ieškinyje negali būti reiškiami. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamos konstatuoti, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, o apeliacinio skundo argumentai, susiję su patikslinto ieškinio dalyku ir pagrindu, nenagrinėtini.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo įtraukti į bylą Viešųjų pirkimų tarnybą kaip instituciją išvadai duoti pažymėtina, kad įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo įtraukti šią instituciją į bylos nagrinėjimą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatinėtinų aplinkybių ir taikytinų teisės aktų nuostatas bei šalių pateiktą nuomonę dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas (CPK 423³ str. 1 d. 10 p.), naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, pats nusprendžia dėl Viešųjų pirkimų tarnybos įtraukimo į bylą išvadai pateikti. Į bylą yra pateiktas Viešųjų pirkimų tarnybos raštas dėl atsakovo vykdyto viešo pirkimo „Komunalinių atliekų surinkimas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje ir jų išvežimas“, skelbto 2011-07-22, pirkimo Nr. 10863, sąlygų (b.l. 72) bei elektroniniu būdu pateikta šios institucijos pozicija dėl ginčo objektu esančio viešo pirkimo sąlygų (b.l. 106). Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, manytina, kad teismas, netraukdamas į bylą Viešųjų pirkimų tarnybos ir nereikalaudamas šios institucijos išvados, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirkimo sąlygų teisinis vertinimas ir teisėtumo/neteisėtumo konstatavimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šių išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dydį ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus – advokatui sumokėtą 1 080 Lt užmokestį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikoma, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 302 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 1 080 Lt suma už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ (įmonės kodas 220074960, buveinė – Lentvario g. 15, Vilnius) 1 080 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt litų) atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai (kodas 188723322, buveinė – Dariaus ir Girėno g. 1, Šilutė).

Teisėjai Rasa GudžiūnienėAlvydas PoškusDalia Vasarienė