- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-02
- Bylos Nr.
- I-477-142/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. S.
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui V. D., atsakovo atstovei Eglei Dervinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl moralinės žalos atlyginimo, tretysis suinteresuotas asmuo D. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 5000 Lt moralinės žalos atlyginimą.
Skundas grindžiamas tuo, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2003 09 30 nuosprendžiu iš V. D. (ir A. J. solidariai) 404 daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) naudai priteista 2 390 Lt žalai atlyginti ir 650 Lt advokato išlaidų. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatyta, kad V. D. įpareigojamas žalą atlyginti per 1 metus ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2003 13 31 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 12 818,31 Lt išieškojimo 404 DNSB. Naujai suma nurodyta dėl to, kad priteisiamo civilinio ieškinio sumą padidino apeliacijas nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas (VAT) 2003 11 25 nutartimi. Tačiau Aukščiausiojo Teismo 2004 04 13 nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutarties dalis dėl civilinio ieškinio buvo panaikinta. Pareiškėjas 2004 04 26 savanoriškai pervedė 3 040 Lt, t. y. sumą, kurią priteisė Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas nuosprendžiu, į 404 DNSB sąskaitą. Pareiškėjas aiškina, kad, nepaisant teismo nuosprendyje nurodyto 1,5 metų vykdymo dėl žalos išieškojimo termino, 2003 11 25 VAT nutartis buvo pradėta skubiai vykdyti. Antstolis D. S. 2004 02 06 nuo pareiškėjo sąskaitos nurašė 14 578,94 Lt , 2004 02 10 – 559,98 Lt. Iš šios sumos 12 818,31 Lt buvo pervesta į 404 DNSB sąskaitą, likusi suma – 2 320,61 Lt liko antstolio sąskaitoje kaip vykdymo išlaidos. Pareiškėjas teigia, kad antstolio patvarkymai buvo neteisėti, nes išieškojimas buvo vykdomas pagal panaikintą VAT nutartį. Dalis sumos vėliau, 2006 metais, pareiškėjui buvo grąžinta, tačiau vis vien liko antstolio neteisėtai nusavinti 2320,61 Lt vykdymo išlaidų. Antstolis, pareiškėjo teigimu, pradėjo vykdymą neįsitikinęs, ar nėra tam kliūčių, nepranešęs pareiškėjui ir tuo pažeidė Civilinio proceso kodekso 651 str. 1 d. ,657 str. 1 d. Pareiškėjas paaiškina, kad jau 5 metai kai bylinėjasi teismuose dėl antstolio veiksmų, tačiau pareiškėjo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Pareiškėjas negali atgauti 2 320,61 Lt., nes žalos apmokėjimo termino atidėjimas 1,5 metams nebuvo įrašytas į vykdomąjį raštą.
Teisme 2009 03 05 gautas skundo motyvų papildymas (b. l. 118). Pareiškėjas reiškia nesutikimą su Teisingumo ministerijos atsakymu į jo 2005 09 29 skundą. Paaiškina, kad ministerija atsakyme parašė netiesa, nes jau 7 metai bylos nagrinėjamos teismuose ir nei vienas teismas neįpareigojo vykdyti CPK 373 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas nesutinka ir su ministerijos atsakymo pastraipa, kurioje nurodoma apie žalos atlyginimo terminus, kurie buvo nurodyti nuosprendyje. Nurodo, kad Teisingumo ministerija savo rašte parašė, kad jis skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kai pareiškėjas kreipėsi į šį teismą, ministerija atsiliepime jau rašo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių ar teisėjų procesinius veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu. Mano, kad tai rodo, jog Teisingumo ministerijos raštai vieni kitiems prieštarauja.
Papildomai nurodo, kad 2002 06 03 pareiškėjo butui buvo uždėtas areštas. Įvykdžius išieškojimą, vykdomasis dokumentas buvo grąžintas teismui. Pagal CPK 631 str. 4 d. antstolis, grąžindamas vykdomąjį dokumentą, panaikina visas priemones vykdymui užtikrinti. Šiuo metu buto areštas nepanaikintas. Tai yra akivaizdus teisėsaugos pareigūnų nusižengimas, o tuo pačiu ir tų institucijų, kuriose tie pareigūnai dirba. Nurodo, kad Teisingumo ministerija yra nurodžiusi, kad raginimas skolininkui yra įteikiamas vadovaujantis CPK 657 str., o antstolis D. S. raginimą įteikė vadovaudamsis CPK 123 straipsniu, dėl ko raginimas nepateko į pareiškėjo rankas, o dėl to buvo praleistas terminas jo apskundimui. Prašo atkreipti dėmesį į šias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo ir skundo papildymo argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą pasisako, kad byla nutrauktina (b. l. 60-60).
Žemesnės instancijos teismas
Remiasi administracinių teismų kompetenciją nustatančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu, 16 straipsnio 2 dalimi.
Paaiškina, kad pareiškėjo skunde padarytos žalos atlyginimas kildinamas iš neteisėtų antstolio D. S. procesinių veiksmų, susijusių su sprendimo vykdymu. Byloje pareikštas civilinio pobūdžio reikalavimas, todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Mano, kad šioje byloje Teisingumo ministerija nėra tinkamas atsakovas, kadangi pareiškėjas neskundžia Teisingumo ministerijos, kaip valstybinio administravimo subjekto, priimto teisės akto ar veiksmų teisėtumo ar atsisakymo atlikti Teisingumo ministerijai priskirtas funkcijas. Pareiškėjas nesutinka su antstolio D. S. veiksmais, tačiau Teisingumo ministerija neatsako už antstolio padarytą žalą. Mano, kad šioje byloje atsakovu turi būti antstolis D. S. bei draudikas, apdraudęs antstolio profesinę civilinę atsakomybę.
Teismų nutartis ir sprendimus pareiškėjas turi teisę apskųsti apeliacine tvarka ir tik apeliacinės instancijos teismas gali konstatuoti, jog skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teigia, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimo svarstymas neturi teisinės prasmės, todėl vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu prašo bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atstovė prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad iš pareiškėjo skundo negalima nustatyti, kokiais neteisėtais veiksmais žalą pareiškėjui padarė Teisingumo ministerija. Rėmėsi Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo, Antstolių įstatymo ir Vyriausybės 2001 07 26 nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ nuostatomis ir pažymėjo, kad šiuo metu bendros kompetencijos teismai sprendžia žalos, padarytos neteisėtais antstolio veiksmais, atlyginimo pareiškėjui klausimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis D. S. atsiliepime į skundą (b. l. 68) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas savo prašymą atlyginti padarytą moralinę žalą grindžia tik prielaidomis, kad dėl valstybės pareigūnų veiksmų tokia žala atsirado. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad nėra sąlygų viseto atsakovo atsakomybei atsirasti. Teismo posėdžiuose D. S. nedalyvavo, apie posėdžius pranešta tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjama byla dėl žalos atlyginimo iš valstybės. Tokio žalos atlyginimo pagrindu turėtų būti Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos, kadangi administraciniai teismai nenagrinėja bylų dėl žalos atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį, kuriame numatomas žalos atlyginimas, jeigu žalą padarė teisėjas ar teismas. Taip nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Įvertinus skundą ir jo paaiškinimą, daroma išvada, kad pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su tuo, kad, vykdant Vilniaus pirmo apylinkės teismo 2003 09 30 nuosprendį (b. l. 52-54) dalyje dėl žalos atlyginimo 404 DNSB naudai iš pareiškėjo, buvo padaryta klaidų, dėl kurių pareiškėjas vėliau turėjo turtinių nuostolių, jam teko daug bylinėtis, o dėl to dabar jis prašo atlyginti jam moralinę žalą iš valstybės. Žala buvo padaryta tuo, kad, pagal šį nuosprendį išrašant Vykdomąjį raštą (b. l. 55-57), jame nebuvo nurodyta, kad teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo įpareigotas priteistą žalą atlyginti per 1 metus ir 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Antstolis ėmėsi vykdymo veiksmų pagal šį vykdomąjį raštą pareiškėjui netinkamai pranešęs apie pradėtą vykdymą, kadangi vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsniu, kai privalėjo vadovautis CPK 657 straipsniu. Pareiškėjas nurodo, kad Teisingumo ministerija, atsakydama į jo prašymus, taip pat Antstolių rūmai jam teisingai nurodė CPK straipsnį, kuriuo turėjo vadovautis antstolis, dėl to šiuo klausimu pareiškėjas neturi pretenzijų Teisingumo ministerijai. Pareiškėjas nurodo Teisingumo ministerijos 2008 09 09 raštą Nr. (1.23.)-7R-7798 (b. l. 85) ir 2006 01 11 raštą Nr. (1.23)-7R-274 (b. l. 119), kuriais buvo išnagrinėti jo skundai, tačiau šie raštai, kaip administraciniai sprendimai, nebuvo skundžiami teismui, nors pareiškėjas 2009 02 17 teismo posėdį prašė atidėti ir įsipareigojo nurodyti kaltus Teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmus, dėl kurių jis prašo žalos atlyginimo iš valstybės (b. l. 78-79). Dėl 2006 m. ministerijos rašto pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su šiame rašte esančiu išaiškinimu dėl žalos atlyginimo 1,5 metų termino, nes toks aiškinimas prieštarauja netgi teisėjo duotam paaiškinimui (b. l. 75). Taip pat pareiškėjas nesupranta, kodėl ministerija dabar prašo bylą nutraukti ar skundą atmesti, kai savo raštuose rašė, kad jie skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka.
Dėl ginčo teisinio reglamentavimo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl turtinės ar neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Taigi administraciniai teismai nenagrinėja bylų dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.727 straipsnį, kuriame numatytas žalos atlyginimas, padarytas neteisėtais teisėjo veiksmais.
Be to, visos administracinių teismų nagrinėjamos bylos, numatytos ABTĮ 15 straipsnyje, kuriame nenumatyta, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl neteisėtų antstolio veiksmų, ar neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendros kompetencijos teismams, o 2 dalyje pasakyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti teisėjų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Taigi, šis ginčas gali būti nagrinėjamas tik CK 6.271 straipsnio reglamentavimo ribose. Šiame straipsnyje pasakyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Šio straipsnio 3 dalyje paaiškinama, ką reiškia terminas „aktas“ – tai gali būti bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Kadangi administraciniai teismai netiria nei teisėjų, nei antstolių procesinių veiksmų, o būtent iš tokių veiksmų pareiškėjas kildina žalos atsiradimą, žalos atlyginimas būtų galimas tik nustačius Teisingumo ministerijos neteisėtus veiksmus, nes pareiškėjas tais pačiais klausimais yra keletą kartų kreipęsis į Teisingumo ministeriją. Per visą laikotarpį, kol vyko ginčai dėl to, kad iš pareiškėjo neteisėtai buvo išieškotas žalos atlyginimas pagal nuosprendį, pareiškėjas du kartus prašymais kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir Viešojo administravimo įstatyme nustatytais terminais ir tvarka gavo iš ministerijos atsakymus į savo prašymus (b. l. 84, 85, 86-87, 115-116). Šių atsakymų, kaip administracinių sprendimų dėl pareiškėjo prašymų svarstymo, pareiškėjas ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui neskundė (per 1 mėnesį nuo jų gavimo dienos, kaip numato ABTĮ 33 straipsnis), todėl Teisingumo ministerijos atsakymai pareiškėjui, kadangi jie nenuginčyti administraciniame teisme, laikomi teisėtais. Antra vertus, pareiškėjas šiems atsakymams didelių pretenzijų neturi, pareiškėjas tik nesutinka su paaiškinimu 2006 m. rašte dėl žalos atlyginimo terminų, bet ši rašto dalis kaip minėta nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta, be to ji vis tiek nėra reikšminga, nes antstolio ar teisėjo veiksmų teisėtumas administracinėje byloje negali būti tiriamas. Kokių nors kitų Teisingumo ministerijos, kaip valstybinės valdžios institucijos, neteisėtų veiksmų, kuriais pareiškėjui galėjo būti padaryta moralinė žala, pareiškėjas nenurodo. Tokie veiksmai nenustatyti ir surinkus visą medžiagą, liečiančią pareiškėjo susirašinėjimą su ministerija. Nėra buvę atvejo, kad ministerija nereaguotų į pareiškėjo prašymus ir dėl to jis būtų patyręs žalą. Valdžios institucijos neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nėra.
Dėl žalos atlyginimo sąlygų.
Žala administracinio teismo gali būti priteista tik vadovaujantis jau minėtu CK 6.271 straipsniu, tačiau net ir nustačius šiame straipsnyje nurodytą žalos atlyginimo pagrindą, žalos atlyginimas galimas, kai yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, nurodytos CK 6.245 - 6.250 straipsniuose. Šiuo atveju žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį iš viso negalimas, nes valdžios institucija nėra priėmusi pareiškėjo atžvilgiu jokio neteisėto akto, dėl kurio galėtų atsirasti žala. Dėl to nėra būtinumo svarstyti, ar yra kitos žalos atlyginimo, t. y. civilinės valstybės atsakomybės sąlygos, tokios kaip žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.
Negalima teigti, kad pareiškėjas jo aptariamoje situacijoje iš viso liko be teisminės gynybos, kadangi Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 09 10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4654-566/2008 (b. l. 45-48) priteisė pareiškėjui žalos atlyginimą iš antstolio. Pareiškėjas teigia, kad priteistas per mažas žalos atlyginimas, tačiau pareiškėjas pasinaudojo galimybe minėtą sprendimą skųsti Vilniaus apygardos teismui (tai nurodė pats pareiškėjas, šią aplinkybę patvirtino ir trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepime į skundą, b. l. 68), taip pat pareiškėjas tokio pobūdžio byloje gali reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Antstolių įstatymo (2002 05 09 Nr. IX-876) 16 ir 17 straipsnių nuostatas bendros kompetencijos teismai nagrinėja bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais antstolio veiksmais, atlyginimo. Dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas bei vadovaujantis LR žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatomis bylas nagrinėja taip pat bendros kompetencijos teismai, tačiau minėto įstatymo 3 straipsnis numato galimybę prašyti žalos atlyginimo ne teismo tvarka, jeigu yra šiame straipsnyje numatytos būtinos sąlygos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį ginčo reglamentavimą, skundas negali būti tenkinamas, kadangi skundas yra nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis nei teisės aktų nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85str.- 88str. 1 p., 127str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo V. D. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.