Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

- pagal BK 261 straipsnį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

- pagal BK 159 straipsnį (dėl nepilnamečio O. G. įtraukimo į nusikalstamą veiką) areštu 70 (septyniasdešimčiai) parų;

- pagal BK 159 straipsnį (dėl nepilnamečio M. N. įtraukimo į nusikalstamą veiką) areštu 70 (septyniasdešimčiai) parų;

- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio darymo liudytojai G. P.) areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2021 m. gegužės 24 d.).

Ž. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Ž. K. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto A. U. asmens dokumento laikymo) išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Ž. K. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto šaudmenų laikymo) išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Tuo pačiu nuosprendžiu O. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, L. B. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, R. J. – pagal BK 261 straipsnį, M. N. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, L. K. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, 159 straipsnį, 159 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir pagal 253 straipsnio 1 dalį išteisinta, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, M. I. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, N. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Tačiau dėl jų apeliacinių skundų nėra gauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. K. pripažintas kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. K., parengė ir organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir jų platinimą (duomenys neskelbtini) mieste, vadovavo nusikalstamai veikai bei platino narkotines ir psichotropines medžiagas nepilnamečiams, tai yra: ne vėliau kaip nuo 2018 m. kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, veikdamas pagal bendrą susitarimą su L. K., surado nusikalstamos veikos vykdytojus – nepilnametį M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametį O. G., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jie yra nepilnamečiai, davė jiems nurodymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jas platinti kitiems asmenims, o už neteisėtai parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas gautus pinigus perduoti jam ir L. K., t. y. už parduotą 1 gramą narkotinės medžiagos – kanapių dervos perduoti 8 eurus, o už parduotą 1 tabletę su psichotropine medžiaga perduoti 6 eurus, bei davė nurodymus slaptai elgtis ir imtis atsargumo priemonių susitinkant su pirkėjais. Tuo tikslu, turėdamas vieningą tyčią ir veikdamas bendru susitarimu su L. K., savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti laikė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį – apie 27 g, tačiau ne mažiau kaip 10,987 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 5 vnt. žalios spalvos stačiakampio formos tablečių „Gucci“, kurių sudėtyje yra 0,703 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. gegužės 9 d. perdavė tolesniam platinimui nusikalstamos veikos vykdytojams – nepilnamečiams O. G. ir M. N., ir taip nepilnamečiams platino narkotines ir psichotropines medžiagas: ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 2 d., apie 15.00 val., savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui O. G., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis yra nepilnametis, platinimui į skolą perdavė bendru su L. K. susitarimu neteisėtai laikytą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį – apie 5 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią O. G. 2018 m. gegužės 2 d., apie 15.00 val., prie prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), į skolą už 40 eurų pardavė L. B., o L. B. tą pačią dieną iš O. G. įgytą narkotinę medžiagą – kanapių dervą (duomenys neskelbtini) parduodamas išplatino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o likusį kiekį – 1,640 g neteisėtai laikė su savimi; 2018 m. gegužės 9 d., apie 12.00 val., savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui O. G., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis yra nepilnametis, platinimui į skolą, perdavė bendru su L. K. sutarimu neteisėtai laikytą tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį – apie 15 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 5 vnt. žalios spalvos stačiakampio formos tablečių „Gucci“, kurių sudėtyje yra 0,703 g psichotropinės medžiagos – MDMA, iš kurių tą pačią dieną, apie 12.30 val., O. G. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos – kanapių dervos, į skolą už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų, pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, 1 žalios spalvos stačiakampio formos tabletę „Gucci“, kurios sudėtyje yra 0,131 g psichotropinės medžiagos MDMA, neatlygintinai perdavė nepilnamečiui N. D., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis yra nepilnametis, bei 0,809 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos neatlygintinai perdavė nepilnamečiui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis yra nepilnametis, o likusią dalį, supakavęs į 7 vnt. plastikinių maišelių su 4,548 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė D. V. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), 4 vnt. žalios spalvos stačiakampio formos tablečių „Gucci“, kurių sudėtyje yra 0,572 g psichotropinės medžiagos – MDMA, turėdamas tikslą platinti O. G. neteisėtai laikė su savimi; 2018 m. gegužės 7 d., apie 20.00 val., savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui M. N., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis yra nepilnametis, platinimui į skolą, perdavė bendru su L. K. sutarimu neteisėtai laikytą tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį – apie 7 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, iš kurios 0,443 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos M. N. 2018 m. gegužės 8 d., 19.17 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), per G. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., už 10 eurų pardavė M. I., o likusį kiekį (duomenys neskelbtini) mieste už 60 eurų išplatino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Po to, jis, veikdamas kartu su L. K., laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. gegužės 9 d., iš O. G. ir M. N. už išparduotas narkotines ir psichotropines medžiagas priėmė neteisėtai gautus pinigus: ne mažiau kaip 365 eurus iš O. G. ir ne mažiau kaip 1000 eurų iš M. N.. Be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas pagal bendrą susitarimą su L. K., nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ne mažiau kaip 3,547 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos iki tol, kol 2018 m. gegužės 9 d., nuo 13.15 val. iki 17.10 val., kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. Ž. K. taip pat pripažintas kaltu ir pagal BK 159 straipsnį nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. K. ir žinodamas, kad O. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką – narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą platinimą, tai yra nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. gegužės 9 d., per kelis kartus, savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė platinimui O. G., gim. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį – apie 20 g, tačiau ne mažiau kaip 6,997 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 5 vnt. žalios spalvos stačiakampio formos tablečių „Gucci“, kurių sudėtyje yra 0,703 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias O. G., nuo 2018 m. kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, iki 2018 m. gegužės 9 d. neteisėtai išplatino (duomenys neskelbtini) mieste.

3. Ž. K. pripažintas kaltu ir pagal BK 159 straipsnį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. K. ir žinodamas, kad M. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką – narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą platinimą, tai yra nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. gegužės 7 d., per kelis kartus, savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė platinimui M. N., gim. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį – apie 7 g, tačiau ne mažiau kaip 0,443 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią M. N. 2018 m. gegužės 8 d., neteisėtai išplatino (duomenys neskelbtini) mieste.

4. Be to, Ž. K. pripažintas kaltu ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis veikdamas pagal išankstinį susitarimą, bendrininkų grupe kartu su L. K., siekdamas paveikti nepilnametę liudytoją G. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., apklaustą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-05680-18, L. K. 2018 m. spalio 21 d., apie 17.42 val., programoje „Facebook Messenger“, parašius nepilnametei liudytojai G. P., jog „mažai tau padėjau, užstojau tave! Kad mane taip šmeiži“, „nustok meluoti ir mane šmeižti! Nebūtais dalykais“, „Teisme baik meluoti!“, „ar nori, kad aš ten ir numirčiau po 13 metu, už tavo melą“, „tai nustokit tartis tarpusavi ir meluoti“, „aš tau sakau! Ar supranti nustokit meluoti ir pasakot fantazijas!“, tokiu būdu siekė, kad liudytoja pakeistų ikiteisminio tyrimo metu byloje anksčiau duotus savo parodymus bei teisme duotų melagingus parodymus. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią paveikti nepilnametę liudytoją G. P., veikdamas pagal išankstinį susitarimą, bendrininkų grupėje kartu su L. K. ir N. T., N. T., 2018 m. spalio 21 d., apie 21.00 val., paskambinus per „Facebook Messenger“ programą liudytojos G. P. mamai E. P. ir nurodžius, kad G. P., duodama parodymus, pakenkė Ž. K., kad dėl G. P. elgesio iš E. P. bus atimtos motinystės teisės, nes tuo pasirūpins L. K. ir Ž. K., tokiu būdu jis, veikdamas kartu su L. K. ir N. T., per E. P. siekė paveikti nepilnametę liudytoją G. P., kad ji pakeistų ikiteisminio tyrimo metu byloje anksčiau duotus savo parodymus bei teisme duotų melagingus parodymus.

5. Ž. K. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. K., nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, savo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario spintelėje, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens dokumentą – A. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2018 m. gegužės 9 d., nuo 13.15 val. iki 17.10 val., vykusios kratos metu šį fizinio asmens dokumentą rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

6. Be to, Ž. K. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. K., nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo savo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpėje, neteisėtai laikė 5 vnt. pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkamus šaudymui medžioklinius šovinius, kurie skirti įvairiems 16 kalibro, B, C kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, iki tol, kol 2018 m. gegužės 9 d., nuo 13.15 val. iki 17.10 val., vykusios kratos metu 5 vnt. šaudmenų rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji Ž. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiais apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai Ž. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 261, 159 straipsniuose bei 233 straipsnio 1 dalyje.

Dėl Ž. K. nuteisimo pagal 260 straipsnio 1 dalį, 261 ir 159 straipsnius

24. Apeliaciniame skunde gynėjas kelia klausimą, kodėl atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus bei gavus duomenų apie nepilnamečių daromas nusikalstamas veikas nebuvo laiku užkardomos šios nusikalstamos veikos. Anot gynėjo, tai neva patvirtina, kad net ir atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus jokių duomenų apie nuteistojo neteisėtą veikimą nebuvo gauta. Tačiau tokie apelianto teiginiai nelogiški ir niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas turint duomenų, kad nepilnamečiai asmenys (duomenys neskelbtini) mieste prekiauja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Atliekant tiek kriminalinės žvalgybos veiksmus, tiek BPK numatytas procesines prievartos priemones, buvo siekiama surinkti duomenis ne tik apie šias draudžiamas medžiagas platinančius asmenis, bet ir apie asmenis, tiekiančius nepilnamečiams šias medžiagas. Būtent atliktų kriminalinės žvalgybos, BPK numatytų veiksmų rezultatai leido surinkti duomenis apie tai, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą organizavo ir vykdė L. K. bei Ž. K..

26. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad byloje nėra nustatyta, kada konkrečiai ir iš kur Ž. K. įgijo narkotinių ir psichotropinių medžiagų tolesniam jų platinimui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu byloje esančių duomenų (L. K., O. G., D. V. parodymų, kad Ž. K. rūpindavosi draudžiamų medžiagų įgijimu, šiuos parodymus patvirtinančių byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių) pakanka konstatuoti, kad draudžiamų medžiagų atsargomis rūpinosi Ž. K.. Visgi, nenustačius konkrečių draudžiamų medžiagų įgijimo aplinkybių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas Ž. K. ir nebuvo inkriminuotas.

27. Taigi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, atsižvelgęs į visas bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes, tinkamai nustatė faktines aplinkybes remdamasis byloje esančių įrodymų visetu ir padarė pagrįstą išvadą, kad Ž. K. neteisėtai laikė ir platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteisė Ž. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

28. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su L. K., siekdamas vykdyti savo neteisėtą veiklą – narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, surado nusikalstamos veikos vykdytojus – nepilnamečius O. G. bei M. N., bei perdavė jiems narkotines ir psichotropines medžiagas tolesniam platinimui, taip įtraukė juos į nusikalstamų veikų darymą, t. y. padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 159 ir 261 straipsniuose.

29. BK 261 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas platino <...> psichotropines medžiagas nepilnamečiams, tuo tarpu pagal BK 159 straipsnį atsako tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. Tiek BK 261 straipsnyje, tiek ir 159 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog į nusikalstamą veiką įtraukia bei narkotines medžiagas platina nepilnamečiams asmenims ir norėjo taip veikti.

30. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Ž. K. įvykdė šias nusikalstamas veikas ir teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Ž. K. turėjo suprasti ir žinoti, jog O. G. bei M. N. yra nepilnamečiai. Gynėjo teigimu, vien tai, kad O. G. ir M. N. amžių žinojo L. K. bei D. V., neįrodo jo kaltės padarius šias nusikalstamas veikas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apelianto argumentai niekuo nepagrįsti.

31. Byloje nustatyta, kad O. G. ir M. N. bylai reikšmingu laikotarpiu (2018 m. kovo – gegužės mėnesiais) buvo sulaukę (duomenys neskelbtini) metų. Ž. K. tvirtino, kad nors ir žinojo, jog O. G. ir M. N. yra L. K. sūnaus D. V. draugai, lanko tą pačią mokyklą, tačiau jų nepažinojo ir niekada jų amžiumi nesidomėjo (t. 20, b. l. 101–104).

32. Apie kaltės turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes, kurių šaltinis gali būti tiek kaltinamo asmens parodymai, tiek kiti įrodymai. Visų pirmiausia, nuteistojo Ž. K. gynėjo apeliacinio skundo teiginius, neva Ž. K. nežinojo O. G. ir M. N. esant nepilnamečiams, paneigia byloje ištirti įrodymai – nuteistųjų O. G., M. N., L. K., taip pat liudytojo D. V. parodymai. O. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kad jis ir L. K. sūnus D. V. buvo draugai. Jam (O. G.) pradėjus platinti narkotines medžiagas jis pradėjo dažnai lankytis D. V. namuose, kuriuose gyveno ir Ž. K., netgi gyveno pas juos apie mėnesį laiko. L. K. ir Ž. K. žinojo, kiek jam metų, nes jie buvo klausę apie jo amžių (t. 17, b. l. 47–50; t. 9, b. l. 119–121). Nuteistasis M. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo taip pat patvirtino, jog Ž. K. žinojo jo amžių, nes D. V. ir jis (M. N.) lankė tą pačią mokyklą, tik pastarasis tuo metu buvo devintokas, o jis (M. N.) – dešimtokas (t. 11, b. l. 85–87). Nuteistieji O. G. ir M. N. patvirtino ir tai, kad būtent per D. V. jie ir susipažino su Ž. ir L. K.. Be to, Ž. K. juos asmeniškai buvo apmokęs, kaip pardavinėti narkotikus, imtis konspiracijos. Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad O. G. ir M. N. yra jo draugai, jis su jais dažnai bendraudavo, O. G. nekartą lankėsi jo namuose. Liudytojo teigimu, L. K. ir Ž. K. žinojo, kad O. G. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir yra nepilnametis (t. 8, b. l. 35–37, 43–46). Tai, kad O. G. ir M. N. buvo nepilnamečiai patvirtino žinojusi ir nuteistoji L. K.. Anot jos, O. G. ir M. N. lankė tą pačią mokyklą kaip ir jos sūnus D. V., be to, jie buvo draugai. M. N. ji kaip D. V. draugą pažinojo dar nuo 2017 metų pabaigos, jis padėdavo surasti jai sūnų, kai pastarasis dingdavo iš namų, tuo tarpu O. G. su D. V. pradėjo artimiau bendrauti nuo 2020 m. kovo – balandžio mėnesio (t. 20, b. l. 89–93). Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad Ž. K. buvo ne kartą matęs O. G. ir M. N., pats pripažino, jog jie buvo jo nepilnamečio posūnio D. V., kuriam nagrinėjamų įvykio metu suėjo tik (duomenys neskelbtini) metų, draugai, žinojo, jog jie yra moksleiviai. Be to, iš byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp L. K. ir Ž. K. matyti, kad jie kalbėdami apie M. N. vadina jį vaiku (pokalbio Nr. 2412 „vaiks iš tavęs „saldainių“ norėjo..“ (t. 3, b. l. 63), pokalbio Nr. 3162 „ai tas...vaikiuks ateitų..“ (t. 3, b. l. 64)). Telefoniniai pokalbiai taip pat patvirtina, kad nuteistasis nepilnamečius O. G. bei M. N. pažinojo kur kas geriau, nei teigiama apeliaciniame skunde. Taigi, šių duomenų visuma neabejotinai patvirtina išvadą, kad nuteistasis nusikalstamų veiksmų padarymo metu ne tik objektyviai galėjo numanyti, bet ir žinojo, kad O. G. ir M. N. yra nepilnamečiai, t. y. neturi 18 metų amžiaus.

33. Nesutikdamas su nuteistojo Ž. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimu pagal BK 159 straipsnį apeliantas taip pat teigia, kad O. G. ir M. N. patys savo iniciatyva įsitraukė į nusikalstamą veiką, o ne buvo į ją nuteistojo ar L. K. įtraukti. Tačiau tokie apelianto argumentai teisiškai nepagrįsti.

34. Pagal BK 159 straipsnį vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką pasireiškia bet kokiais aktyviais veiksmais, kuriais siekiama, jog vaikas sutiktų dalyvauti darant nusikalstamą veiką ir bent vienoje veikoje dalyvautų: įtikinėjimu, prašymu, papirkimu, grasinimu, apgaule ir kitokiu būdu. Taigi, baudžiamasis įstatymas, įtvirtindamas ir kitokius būdus siekiant įtraukti vaiką į nusikalstamą veiką, nenumato baigtinio kaltininko aktyvių veiksmų sąrašo. Kvalifikuojant veiką pagal aptariamą Baudžiamojo kodekso straipsnį, kaltininkas turi suvokti, kad savo elgesiu nori, jog vaikas pradėtų nusikalstamai veikti.

35. Šiuo atveju sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad iniciatyva prekiauti narkotinėmis medžiagomis kilo patiems nepilnamečiams, jie patys Ž. K. ir L. K. išreiškė norą platinti draudžiamas medžiagas. Apklausti teisiamajame posėdyje nuteistieji O. G. ir M. N. pripažino, kad narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias gaudavo iš Ž. K. ir L. K. platino kitiems asmenims savo noru. Nuteistasis O. G. teigė, kad su L. K. ir Ž. K. buvo susitaręs, jog jie jam tieks narkotines medžiagas, o jis jas platins, o gautus pinigus perduos L. K. ir Ž. K.. O. G. patvirtino, kad 2018 m. pavasarį jis pats L. K. paklausė, ar galėtų „mėtyti“, t. y. prekiauti narkotikais, nes žinojo, jog M. N. taip pat „mėtė“, o narkotines medžiagas gaudavo iš L. K.. Jam pasisiūlius, jis su L. K. nuvažiavo į pastarosios namus, kur nuteistoji jam perdavė 5 g hašišo ir pasakė, jog vakare atneštų 40 eurų. Pinigus gautus pardavus draudžiamas medžiagas jis perduodavo L. K. arba Ž. K.. Nuteistasis parodė, kad nors draudžiamas medžiagas visuomet gaudavo iš L. K., tačiau Ž. K. jam kartą davė nurodymus, kaip pardavinėti narkotines medžiagas, sakė, kad reikia stebėti aplinką, anksčiau nematytus žmones, narkotinių medžiagų su savimi nelaikyti, o jas kažkur kitur pasidėti (t. 17, b. l. 47–50; t. 9, b. l. 119–121). Tuo tarpu M. N. parodė, kad platinti narkotines medžiagas jam pasiūlė D. V., tačiau pastarasis pasakė, kad dėl to reikia pasikalbėti su jo (D. V.) patėviu Ž. K.. Tuomet jis (M. N.) D. V. namuose susitiko su Ž. K. ir paprašė, kad pastarasis leistų jam pardavinėti narkotines medžiagas. Ž. K. sutiko ir jie susitarė, kad Ž. K. duos jam 1 g hašišo už 8 eurus į skolą. Be to, tą kartą Ž. K. jam aiškino, kaip jis turi pardavinėti narkotines medžiagas, kad neįkliūtų, liepė apie narkotikus niekada nekalbėti telefonu ir pan. (t. 17, b. l. 53–55). Tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad nuteistieji O. G. ir M. N. patys parodė iniciatyvą platinti narkotines medžiagas nepaneigia to, kad O. G. ir M. N. į nusikalstamą veiką buvo įtraukti būtent aktyviais Ž. K. ir L. K. veiksmais. Nuteistųjų O. G. ir M. N. parodymų analizė neabejotinai patvirtina, kad tik nuo Ž. K. ir L. K. valios, priklausė tai, ar jie gaus platinimui reikalingų narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš L. K. ir Ž. K.. Ž. K. neabejotinai suvokė, kad jam atsisakius tiekti nepilnamečiams asmenims šias draudžiamas medžiagas, O. G. ir M. N. šia neteisėta veikla verstis negalės, kadangi neturės narkotinių ir psichotropinių medžiagų šaltinio. Be to, Ž. K. tiek O. G., tiek M. N. apmokė kaip saugiai elgtis pardavinėjant narkotikus, davė nurodymus šių medžiagų nelaikyti su savimi, nekalbėti apie jas telefonu ir pan., tokiu būdu siekdamas, kad nepilnamečiai nebūtų išaiškinti, o galėtų kuo ilgiau tęsti jam pačiam naudingą neteisėtą veiklą. Šiuo atveju akivaizdu, kad suaugęs, didesnę gyvenimišką, net ir kriminalinę patirtį turintis Ž. K., pasinaudodamas vaikų – dviejų (duomenys neskelbtini) pažeidžiamumu, išsilavinimo bei brandos stoka, jų noru greitu būdu užsidirbti, tiekdamas jiems narkotines ir psichotropines medžiagas sudarė visas galimybes nepilnamečiams O. G. ir M. N. daryti nusikalstamas veikas, tokiu būdu įtraukė juos į nusikalstamą veiką. Aplinkybė, kad O. G. ir M. N. galimai platino narkotines medžiagas ir anksčiau, Ž. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal BK 159 straipsnį, neturi.

36. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai leido pirmosios instancijos teismui daryti neabejotiną išvadą, jog Ž. K. suprato, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis platina ir nepilnamečiams asmenims O. G. ir M. N., be to įtraukė juos į nusikalstamą veiką – narkotinių medžiagų platinimą, ir norėjo taip veikti. Taigi, Ž. K. veikoje yra visi BK 261 ir 159 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Dėl bendrininkavimo

37. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama ir aplinkybė, kad Ž. K. ir L. K. darydami nusikalstamas veikas veikė bendrininkų grupe. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje nenustatė nei bendrininkų L. K. ir Ž. K. tarpusavio susitarimo daryti nusikalstamas veikas, nei Ž. K. tyčios. Be to, nebuvo įvertinta ir nusikalstamos veikos vykdytojo – nuteistosios L. K. eksceso galimybė. Su tokiais apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais sutikti nėra pagrindo.

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje spręsdamas dėl nuteistųjų L. K. ir Ž. K. bendrininkavimo pobūdžio, konstatavo, kad nors L. K. ir Ž. K. veiksmai (vaidmuo) įgyvendinant jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnyje, objektyviuosius požymius ir nebuvo tapatūs, jie atliko skirtingas užduotis, tačiau kiekvieno jų veiksmai atitinka vykdytojo funkcijas. Įvertinęs tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistųjų Ž. K. bei L. K. veikų kvalifikacija ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį yra perteklinė.

39. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-229-628/2020). Ir nors iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir kt. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, tačiau bendrininkų grupės nariai taip pat gali tarpusavyje susitarti dėl numatytos bendros nusikalstamos veikos darymo, dėl jos padarymo būdų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais, jų slėpimo ir kt. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, ar visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008 ir kt.).

40. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje esančių duomenų pakanka pripažinti, jog tarp Ž. K. ir L. K. buvo išankstinis susitarimas daryti jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą visų pirmiausia pagrindžia Ž. K. bendrininkės L. K. parodymai, kad Ž. K. ir ji buvo žodžiu susitarę platinti narkotines ir psichotropines medžiagas tretiesiems asmenims, be kita ko ir nepilnamečiams. Tokius jos parodymus neabejotinai patvirtina ir šias draudžiamas medžiagas iš Ž. K. bei L. K. įgiję nepilnamečiai O. G. ir M. N. bei liudytojai D. V., L. B., G. P., N. D., A. V., L. K., R. A.. Šių asmenų parodymai leidžia spręsti, kad narkotines ir psichotropines medžiagas tiekdavo abu K.. Be to, bendrininkų tarpusavio susitarimą užsiimti draudžiamų medžiagų platinimu liudija ir jau anksčiau aptarti tiek Ž. K. ir L. K. tarpusavio pokalbiai telefonu, tiek ir kitų nuteistųjų užfiksuotų pokalbių, SMS žinučių turinys, kuomet dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo kreipiamasi tiek į L. K., tiek į Ž. K.. Bylos duomenys taip pat leidžia pagrįstai spręsti, kad darydami nusikalstamas veikas Ž. K. ir L. K. bendrais bruožais buvo aptarę šios nusikalstamos veiklos vykdymo planą, o būtent, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsargas parūpins Ž. K.; kad į draudžiamų medžiagų platinimą bus įtraukti L. K. sūnaus D. V. nepilnamečiai draugai; buvo iš anksto aptartos platinamų draudžiamų medžiagų kainos; tai, kad su nepilnamečiais toliau kontaktuos ir narkotines ir psichotropines medžiagas jiems perduos L. K., ji specialiame sąsiuvinyje fiksuos perduotų medžiagų kiekius, O. G. bei M. N. turimus įsiskolinimus. Be to, darant nusikalstamas veikas buvo imamasi ir konspiracijos. Iš nuteistųjų O. G., M. N., liudytojos G. P. parodymų matyti, kad prieš leisdamas platinti narkotines medžiagas O. G. ir M. N., Ž. K. juos apmokydavo, kaip saugotis pardavinėjant draudžiamas medžiagas, nekalbėti apie jas telefonu, jų nelaikyti su savimi ir pan. Šias aplinkybes patvirtina ir užfiksuoti nuteistųjų tarpusavio pokalbiai, kuomet apie platinamas medžiagas stengiamasi kalbėti šifruotai, neminint konkrečių pavadinimų. Nors vykdydami šias nusikalstamas veikas Ž. K. ir L. K. atliko iš dalies skirtingas funkcijas ir užduotis, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jie abu veikė kaip nusikalstamų veikų bendravykdytojai. Bylos duomenys patvirtina, kad narkotines ir psichotropines medžiagas parūpindavo Ž. K., be to jis davė nurodymus toliau narkotines medžiagas platinusiems O. G. ir M. N. elgtis slaptai, imtis atsargumo priemonių susitinkant su pirkėjais, tuo tarpu L. K. O. G. ir M. N. perduodavo narkotines ir psichotropines medžiagas, paimdavo iš jų pinigus, gautus už parduotas draudžiamas medžiagas pirkėjams. Taigi, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina išvadą, jog užsiimdami neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo veikla, be kita ko ir nepilnamečiams asmenims, L. K. ir Ž. K. veikė bendrai pagal iš anksto sudarytą tarpusavio susitarimą ir aptartus vaidmenis.

Dėl Ž. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį

41. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį Ž. K. nuteistas už tai, kad veikdamas pagal išankstinį susitarimą su L. K., siekdamas paveikti nepilnametę liudytoją G. P., L. K. programoje „Facebook Messenger“ parašius liudytojai G. P. žinutes, kuriose liepė jai nustoti meluoti ir šmeižti, tokiu būdu siekė, kad liudytoja pakeistų ikiteisminio tyrimo metu byloje anksčiau duotus savo parodymus bei teisme duotų melagingus parodymus. Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią paveikti liudytoją G. P., veikdamas pagal išankstinį susitarimą, bendrininkų grupe kartu su L. K. ir N. T., pastarajam paskambinus per „Facebook Messenger“ programą liudytojos G. P. mamai E. P. ir nurodžius, kad G. P. duodama parodymus, pakenkė Ž. K., kad dėl G. P. elgesio iš E. P. bus atimtos motinystės teisės, nes tuo pasirūpins L. K. ir Ž. K., tokiu būdu jis, veikdamas kartu su L. K. ir N. T., per E. P. siekė paveikti nepilnametę liudytoją G. P., kad ji pakeistų ikiteisminio tyrimo metu byloje anksčiau duotus savo parodymus bei teisme duotų melagingus parodymus.

42. Nesutikdamas su nuteistojo Ž. K. nuteisimu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, apeliantas teigia, kad byloje nėra nustatyta, jog Ž. K. būtų susitaręs su L. K. ar N. T. kaip nors paveikti liudytoją G. P.. Nuteistojo gynėjo teigimu, iš telefoninio pokalbio turinio tarp N. T. ir liudytojos motinos E. P. nėra reikalaujama tyčia keisti parodymus, be to, pokalbis vyko ne tiesiogiai su G. P., o su jos motina, kuri šioje byloje nebuvo liudytoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Ž. K. pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, o su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo sutikti.

43. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127-2013, Nr. 2K-291/2013, Nr. 2K-481/2013, Nr. 2K-348-303/2015).

44. Vertinant surinktus įrodymus byloje dėl inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad byloje minimos L. K. siųstos žinutės G. P. bei N. T. skambutis G. P. motinai E. P. vyko tuomet, kai G. P. byloje jau buvo apklausta kaip liudytoja (t. 8, b. l. 51–55, 82–84). Be to, ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai akivaizdžiai nenaudingi tiek L. K., tiek ir Ž. K..

45. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. P. parodė, kad po to, kai ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu L. K. jai parašė kelias žinutes, kuriomis kaltino ją meluojant. Pamačiusi šias žinutes jos mama E. P. pati paskambino L. K. ir su ja kalbėjosi (t. 17, b. l. 103–104). Liudytoja E. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad sužinojusi, jog L. K. rašo grasinančio pobūdžio žinutes jos dukrai G. P. ji (E. P.) 2018 m. spalio 21 d. per „Facebook“ parašė žinutę L. K.. Šia žinute ji liepė palikti jos dukterį ramybėje. Tą pačią dieną ji sulaukė L. K. skambučio, kurio metu L. K. kaltino ją neprižiūrinčią dukters, vadino jos dukrą netinkamais žodžiais ir pan. Po šio pokalbio ji (liudytoja) dar sulaukė žinučių iš L. K.. Netrukus apie 20.50 val. jai paskambino pažįstamas N. T., kuris pradėjo ant jos šaukti, sakė, kad jos duktė G. P. neva apšmeižė nekaltus žmones, todėl jie kreipsis į vaiko teises, net kelis kartus paminėjo, kad „prisidirbsim“, neva jis (N. T.) negrasina, o tik perspėja, kad ji „tvarkytų savo snarglę dukrą“. Iš N. T. ji suprato, kad jis skambino paprašytas L. K.. Liudytoja N. T. skambutį, jo išsakytus grasinimus dėl kreipimosi į vaikų teises suvokė kaip siekį paveikti jos dukterį G. P. tam, kad pastaroji pakeistų parodymus, duotus apie Ž. ir L. K. (t. 17, b. l. 105; t. 9, b. l. 39–41). Liudytojų G. P. ir E. P. parodymus patvirtina ir byloje esantys jų susirašinėjimai su L. K., bei N. T. ir E. P. pokalbio telefonu garso įrašas (t. 4, b. l. 123–135). Niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pokalbio metu N. T. neišsakė jokių reikalavimų E. P., nebuvo liepiama, kad G. P. pakeistų savo parodymus Ž. K. ir L. K. naudinga linkme. Byloje esančio pokalbio tarp N. T. ir E. P. metu, N. T. kalba pakeltu tonu, vadina tiek E. P., tiek G. P. necenzūriniais žodžiais, neslepia, kad kalba paprašytas L. K., o pokalbio turinys leidžia neabejotinai spręsti, kad N. T. tikslas buvo bauginant, perspėjant, kad „atves jin tau vaikų teises“, „prisidirbs, prisiluos, paskui<...>žmuones juos ieškuos<...>ieškuos, kai priluos kažkuo“, „mažiau tais liežuviais lokite<...>sau pasidarysit blogiau“, priversti G. P. pakeisti parodymus apie Ž. ir L. K.. Aplinkybė, kad paveikti nepilnametę liudytoją G. P. buvo bandoma per pastarosios motiną šiuo atveju niekaip nepaneigia Ž. K. kaltės dėl šios veikos padarymo, kadangi siekis paveikti liudytoją, šiuo atveju nepilnametę gali būti daromas ir netiesiogiai.

46. Apklausti teisiamajame posėdyje L. K. ir N. T. iš esmės pripažino, kad L. K. prašymu N. T. skambino liudytojos G. P. motinai siekdami, kad G. P. pakeistų parodymus, grasino, jog priešingu atveju kreipsis į vaiko teises prižiūrinčias tarnybas (t. 17, b. l. 55–57; t. 20, b. l. 89–93). Tačiau jie neigė, jog tarp jų ir Ž. K. buvo susitarimas daryti poveikį liudytojai G. P.. Visgi byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad L. K., pasitelkusi N. T., darė poveikį liudytojai G. P. būtent Ž. K. iniciatyva, su juo apie tai pasitardama ir jo raginama. 2018 m. gruodžio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei prie jo pridėtose suvestinėse užfiksuoti tarp L. K. ir Ž. K. nuo 2018 m. spalio 19 d. iki lapkričio 1 d. vykę pokalbiai (t. 4, b. l. 91–107). Iš šių pokalbių turinio matyti, kad nuteistieji tarėsi dėl kitų proceso dalyvių parodymų pakeitimo, derino gynybines versijas dėl jiems pareikštų įtarimų. 2018 m. spalio 19 d. 15.47 val. vykusio pokalbio Nr. 415 metu Ž. K. užšifruotai sako, kad D. V. turi pakalbėti su proceso dalyviais, kad jie pakeistų savo parodymus („..tas mūsų vaiks, nu tai, tu žinai ką jisai tur pareguliuot<...>vaiks pareguliuotų<...>ka nebekliedėtų nesąmonių.“). 2018 m. spalio 20 d. 15.33 val. vykusio pokalbio Nr. 585 metu L. K. pasakoja Ž. K., kad neturi nuotaikos, nes laukia ilgi įkalinimo metai, į tai Ž. K. atsako, kad „nieks nieka nelauk, supranti, jeigu viskas va taip tvarkysis, nieka čia nieka nebus, nes niera...“, tuomet L. K. pasako Ž. K., kad „gal T. atvažiuos šiandien pas mane. Ten jisai man biškį sake, žinai, gal jisai nuvažiuos, ką nors padarys...“. Šių pokalbių turinys atskleidžia, kad Ž. K. ir L. K. bendrai buvo sutarę ieškoti būdų, kaip paveikti liudytojus ir kitus proceso dalyvius, kurie apie juos davė kaltinančius parodymus. Taip pat leidžia spręsti, kad tai buvo bandoma padaryti tiek per L. K. sūnų D. V., kuris neabejotinai pažinojo beveik visus byloje apklaustus asmenis, tiek to ėmėsi pati L. K., tiek šiam tikslui pasitelkė ir su byla niekuo nesusijusį N. T.. Užfiksuotų pokalbių turinys, niekuo neišsiskirianti Ž. K. reakcija į L. K. teiginius apie tai, kad atvažiuos T. (N. T.), nes jis neva žadėjo kažką padaryti, patvirtina, kad nuteistasis suprato ir pritarė tam, kad N. T. per E. P. bandytų paveikti G. P.. Iš tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2018 m. gegužės 9 d. Ž. K. buvo suimtas ir laikomas įkalinimo įstaigoje (t. 13, b. l. 46–47, 50–51, 111–114), tačiau užfiksuoti L. K. ir Ž. K. tarpusavio telefoniniai pokalbiai neabejotinai patvirtina, kad Ž. K. ir L. K. tarpusavyje bendraudavo. Todėl tai, kad Ž. K., tuo metu buvęs įkalinimo įstaigoje, tiesiogiai su N. T. apie poveikį liudytojai G. P. nekalbėjo, pozicijų šiuo klausimu nederino, niekaip nepaneigia, kad Ž. K. buvo dėl to iš anksto susitaręs su L. K., kuri ir davė nurodymus N. T. susisiekti su liudytojos motina E. P..

47. Nuteistųjų Ž. ir L. K. siekį paveikti proceso dalyvius, tam, kad jie pakeistų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, neabejotinai patvirtina ir vėlesni jų tarpusavio pokalbiai. Pokalbio Nr. 1622, vykusio 2018 m. spalio 30 d. 17.52 val. metu, Ž. K. paskambinęs L. K. nurodo, kad parodymai byloje turi būti tokie, kad narkotines ir psichotropines medžiagas iš jo vogdavo, o L. K. pasako, kad tai nebus sudėtinga (t. 4, b. l. 104–105); sekančią dieną vykusio pokalbio tarp nuteistųjų metu (pokalbis Nr. 1691) L. K. Ž. K. pasako, kad „su tava tuo viskas gerai yra. Vogė vogė vogė vogė“, to paties pokalbio metu Ž. K. pasako, kad jis duos parodymus, tačiau prieš tai jis turi žinoti, ką sakyti, kad L. K. turi viską sutvarkyti dėl jiems naudingų parodymų davimo (t. 4, b. l. 105–106).

48. Taigi, byloje nekyla abejonių, jog nuteistasis Ž. K. tardamasis su L. K., skatindamas ją ieškoti būdų kaip paveikti byloje apklaustus proceso dalyvius, kurie davė jį kaltinančius parodymus, be kita ko ir liudytoją G. P., suprato, kad L. K. rašydama žinutes G. P., kad pastaroji nustotų meluoti, taip pat per N. T., kuris paskambinęs liudytojos motinai E. P. grasino, kad jai bus atimtos motinystės teisės, daro poveikį liudytojai G. P., neteisėtai kišasi į teisingumo procesą, siekdamas, kad kaip liudytojas kviečiamas asmuo duotų melagingus parodymus, ir norėjo taip veikti. Taigi, šiuo atveju Ž. K. veiksmuose nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl Ž. K. paskirtos bausmės

49. Apeliaciniame skunde nuteistojo Ž. K. gynėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Apelianto prašymas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę grindžiamas ne tik netinkamu nusikalstamų veikų kvalifikavimu, bet ir tuo, kad kitiems byloje nuteistiems asmenims buvo paskirtos kur kas mažesnės bausmės nei jo ginamajam. Be to, gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į ikiteisminio tyrimo trukmę bei užsitęsusį bylos nagrinėjimą.

50. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-126-693/2018). Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011).

51. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo nuo dviejų iki aštuonerių metų bausmė, BK 261 straipsnio sankcija numato laisvės atėmimo nuo dvejų iki dvylikos metų bausmę, BK 159 straipsnio sankcija numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų, o BK 233 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Pirmosios instancijos teismas Ž. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimą aštuoneriems metams, pagal BK 159 straipsnius (dėl M. N. ir O. G. įtraukimo į nusikalstamas veikas) – po 70 parų arešto, o pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštą. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais apygardos teismas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę Ž. K. paskyrė aštuonerius metus laisvės atėmimo.

52. Skirdamas bausmes Ž. K. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. K. padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkiems, viena sunkiems, o trys nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3, 5 ir 6 dalys). Be to, bausmės individualizavimui būtina įvertinti ir Ž. K. vaidmenį darant nusikalstamas veikas. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad būtent nuteistasis buvo nusikalstamų veikų sumanytojas, parūpindavo narkotines ir psichotropines medžiagas, davė nurodymus ne tik draudžiamas medžiagas platinusiems O. G., M. N., bet ir L. K.. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad Ž. K. išsituokęs, iki suėmimo niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo (t. 14, b. l. 187, 188), baustas administracine tvarka (t. 14, b. l. 186), teistas penkis kartus, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus ankstesniems teistumams (t. 14, b. l. 107–118).

53. Niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai, kad įvertinus kitiems šioje baudžiamojoje byloje nuteistiems asmenims paskirtas bausmes jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra neproporcingai didelė. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-98-1073/2019). Šio apeliacinio skundo argumento kontekste svarbu tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat labai skiriasi. Įvertinus skundžiamame nuosprendyje išdėstytus teismo argumentus dėl bausmių skyrimo kiekvienam iš nuteistųjų būtent asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kaltininkų vaidmuo darant nusikalstamas veikas ir lėmė skirtingų bausmių skyrimą.

54. Nuteistojo Ž. K. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti švelninama dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Pagal EŽTT sprendimus ir jų išaiškinimų nuostatomis formuojamą Lietuvos teismų praktiką, galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne tik su proceso ilgumu, bet ir su konkrečių bylos aplinkybių, lėmusių nepagrįstą pernelyg ilgą proceso trukmę, nustatymu. Taigi sprendimas dėl bausmės švelninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi būti priimamas tik nuosekliai įvertinus šios trukmės pagrįstumą pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (Jakumas prieš Lietuvą). Nagrinėjama byla yra pakankamai didelės apimties, ją sudaro 21 bylos tomas, byloje buvo nagrinėjamos aštuonių asmenų nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, vaikų įtraukimu į nusikalstamą veiką, poveikiu liudytojui. Byloje buvo atlikta daug laiko sąnaudų trunkantys procesiniai veiksmai, apklausta nemažai liudytojų, paskirta nemažai specialių žinių reikalaujančių tyrimų. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2018 m. vasario 2 d. Ž. K. pirmą kartą apklaustas kaip įtariamasis 2018 m. gegužės 10 d. Kaltinamasis aktas surašytas 2019 m. gegužės 10 d., baudžiamoji byla perduota pirmosios instancijos teismui 2019 m. gegužės 17 d. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuosprendis priimtas 2021 m. gegužės 24 d. Proceso metu nuo 2018 m. gegužės 9 d. Ž. K. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 13, b. l. 111–113). Kadangi ikiteisminio tyrimo trukmė yra skaičiuojama nuo pirmosios įtariamojo apklausos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-648/2016), ikiteisminis tyrimas šioje byloje tęsėsi vienerius metus. Jokių nepateisinamų ikiteisminio tyrimo institucijų delsimų teisėjų kolegija nenustatė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas užsitęsė. Pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta per dvejus metus, bendra ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė yra treji metai. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo organizuoti net 37 teisiamieji posėdžiai, net šeši iš jų neįvyko šalyje paskelbus karantiną, vienas iš jų dėl prokurorės, penki dėl gynėjų negalėjimo dalyvauti numatytuose posėdžiuose, vienas – nuteistajai L. K. nusprendus pakeisti gynėją, du – neatvykus nuteistiesiems O. G., M. N., dar po vieną posėdį neįvyko dėl nuteistojo O. G. ligos, bei pasibaigus gynėjo D. Vaičiulio įgaliojimams atstovauti nuteistąjį Ž. K.. Taigi ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė, įvertinus proceso dalyvių skaičių, bylos apimtį, situaciją šalyje paskelbus karantiną, nebuvo pernelyg ilga, todėl nėra pagrindo švelninti Ž. K. paskirtą bausmę.

55. Taigi, įvertinus nuteistojo Ž. K. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, nustatytas baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo Ž. K. už BK 260 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai atitinka arba yra artimi sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams, taip pat pagal BK 159 ir 233 straipsnio 1 dalį paskirtos arešto bausmės yra aiškiai per griežtos. Ž. K. paskirtos bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, jas švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl Ž. K. namuose rastų pinigų konfiskavimo

56. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuteistojo gyvenamojoje vietoje kratos metu rastų pinigų – 2370 Eur konfiskavimu. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad šios piniginės lėšos buvo įgytos nusikalstamu būdu. Tačiau ir šie nuteistojo gynėjo teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

57. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

58. Bylos duomenimis nustatyta, jog atlikus kratą nuteistojo gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto svetainėje buvo rasta 120 Eur, miegamajame – 500 Eur, o palėpėje – 1750 Eur (t. 5, b. l. 33–40). Apklausta teisiamajame posėdyje L. K. parodė, kad palėpėje rasti pinigai priklauso Ž. K.. Jos teigimu, šią pinigų sumą jis gavo iš savo tėvo (t. 20, b. l. 92). Tačiau tokią versiją paneigė pats Ž. K. teigdamas, kad namuose rasti pinigai ne jo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad galimai pinigai, rasti kratos metu – 2370 Eur – priklausė teisėtiems šio namo savininkams, todėl jie turėtų būti traktuojami kaip radinys ir dėl jų sprendžiama civilinio proceso tvarka. Tačiau tokius apeliacinio skundo teiginius paneigė byloje apklausti minėto namo savininkai L. K. tėvas R. T. bei brolis D. T. (t. 9, b. l. 25–29, 32–36; t. 18, b. l. 12, 29–30). Liudytojai parodė, kad jie ta palėpės dalimi, kurioje buvo rastas stiklainis su 1750 Eur ir kuri yra virš Ž. K. ir L. K. gyvenamosios namo dalies, nesinaudojo ir pinigų ten niekada nelaikė. Be to, šį namą, liudytojų teigimu, jų šeima įsigijo daugiau nei prieš trisdešimt metų, kas reiškia, kad ankstesni namo savininkai irgi negalėjo palikti namo palėpėje santaupų eurais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne visi konfiskuoti pinigai buvo rasti namo palėpėje, kaip jau minėta, 120 Eur buvo rasta Ž. ir L. K. svetainėje, o 500 Eur miegamajame. Taigi, teiginiai apie Ž. ir L. K. gyvenamosiose patalpose rastą radinį yra niekuo nepagrįsta apelianto keliama versija. Bylos medžiaga nustatyta, kad Ž. K. kartu su L. K. vertėsi narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu. Nuteistieji O. G., M. N., L. K. ir liudytojas D. V. patvirtino, kad pardavę narkotines ir psichotropines medžiagas O. G. ir M. N. pinigus atiduodavo Ž. K.. Pastarasis niekur nedirbo, duomenų apie oficialiai jo gaunamas pajamas byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis. Taigi, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nusprendė konfiskuoti šiuos pinigus, pripažindamas, kad šie pinigai buvo įgyti iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnyje.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti.