- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-12
- Bylos Nr.
- AS-556-674-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- Č. K.
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybei, Šiaulių apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. K. skundą atsakovams Šiaulių rajono savivaldybei, Šiaulių apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybei dėl sprendimo, protokolo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Č. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2008 m. rugsėjo 29 d. pateikė teismui skundą prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. T-229 ,,Dėl Šiaulių miesto kapinių detaliojo plano tvirtinimo Daušiškių kaime, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, Šiaulių rajone“, Šiaulių rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2008 m. birželio 17 d. protokolą Nr. 89.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. T-229 galiojimą.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad ginčo sprendimu patvirtinus detalųjį planą, prasidės jo įgyvendinimo veikla, tuo apsunkinant galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Kapinės įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo metu jau gali būti įrengtos, visuomenės poreikiams paimti privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, už juos atsiskaityta valstybės ar savivaldybės lėšomis. Neišvengiamai kils nauji teisiniai santykiai bei, galimai, teisiniai ginčai dėl savininkams grąžinamų sklypų ir atsiimtinų lėšų atitikimo pradinei būklei (vertei), atsakovo nuostoliai dėl atliktų ar atliekamų kapinių įrengimo darbų nutraukimo.
II.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartimi nutarta pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių patenkinti ir laikinai sustabdyti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. T-229 „Dėl Šiaulių miesto kapinių detaliojo plano tvirtinimo Daušiškių kaime, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, Šiaulių rajone“ galiojimą.
Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2008 m. spalio 29 d. Šiaulių rajono savivaldybės mero atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Šalies argumentai
Šiaulių rajono savivaldybė atskirajame skunde nurodė, kad kapinių rengimo darbų sustabdymas sudaro pagrindą trečiųjų asmenų - Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto gyventojų - nuostoliams atsirasti (reikės žymiai toliau asmenims važinėti norint palaidoti savo artimuosius, bus patirti papildomi neigiami išgyvenimai ir išlaidos). Taip pat gali būti iškeltos bylos Šiaulių miesto savivaldybei dėl atsisakymų išduoti leidimus laidoti asmenis, nes Šiaulių miesto savivaldybė nebeturės laisvų vietų veikiančiose kapinėse, o tuo atveju būtų neproporcinga siekti užtikrinti pareiškėjo teisių ir interesų atkūrimą, teismui priėmus palankų sprendimą. Pažymėjo, jog ginčo esmę sudaro kapinių žemės sklypo dydis (kokio dydžio jis turėjo būti - 53 ha ar 40 ha), taigi ginčijama dalis - 13 ha. Atskirajame skunde nurodoma, jog laikinos apsaugos priemonės galėjo būti pritaikytos tik daliai, t. y. skirtumui tarp esamos ir ginčijamos kapinių ploto teritorijos.
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutarties dalimi panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių patenkinti ir laikinai sustabdyti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. T-229 galiojimą ir įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybę teismo nutartį užtikrinti reikalavimą skubiai vykdyti. Teismas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkino iš dalies - uždraudė Šiaulių rajono savivaldybei atlikti Šiaulių kapinių rengimo darbus arčiau nei 300 m atstumu iki Č. K. 5 ha žemės sklypo (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. „Sklypų patenkančių į kapinių teritoriją brėžinyje“ ir įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybę teismo nutartį užtikrinti reikalavimą skubiai vykdyti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 2 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba negalimumu jį įvykdyti. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, reikia nustatyti, ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Neuždraudus skundžiamame sprendime numatytų procedūrų vykdymo, t. y. nepritaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsakovas galėtų vykdyti su Šiaulių miesto kapinių įrengimu Daušiškių kaime susijusias procedūras, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Kita vertus, patenkinus pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių - sustabdžius skundžiamo sprendimo laikiną galiojimą visos Šiaulių miesto kapinių rengimui skirtos kapinių teritorijos atžvilgiu - Šiaulių miesto savivaldybei iškiltų laisvų vietų veikiančiose kapinėse trūkumo problema, esant minėtai problemai Šiaulių miesto savivaldybė negalėtų išduoti leidimų mirusiųjų laidojimui, dėl ko galėtų būti pažeisti Šiaulių miesto gyventojų bei Šiaulių miesto savivaldybės interesai. Šiaulių rajono savivaldybė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių apželdinimas“ raštą Nr. S-428 (1.19) „Dėl Šiaulių miesto kapinių“, kuriame nurodoma, jog Šiaulių miestas laidojimui turi apie 1,5 metų rezervą, tačiau nerimą kelia vilkinimai naujų kapinių įsisavinimo tempai ir esami sprendimai. Minėtame rašte nurodoma, jog Šiauliai neturi teritorijų - plotų savo mirusiems piliečiams laidoti, o šiuo metu mirusiųjų laidojimai vyksta teritorijose (kapinių žaliuosiuose apsauginiuose plotuose), kuriuose laidojimai neturėtų vykti. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atskirajame skunde nurodytus motyvus, pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir bylos medžiagą, padarė išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones taikyti iš dalies. Teismas nurodė, kad ginčas kyla dėl pareiškėjui priklausančio 5 ha žemės sklypo (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patekimo į sanitarinę apsaugos zoną, todėl tikslinga uždrausti atsakovui Šiaulių rajono savivaldybei atlikti Šiaulių kapinių rengimo darbus arčiau nei 300 m atstumu iki Č. K. 5 ha žemės sklypo (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. „Sklypų patenkančių į kapinių teritoriją brėžinyje“.
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria panaikinta 2008 m. spalio 20 d. nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei pritaikytos kitos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės - Šiaulių rajono savivaldybės atskirąjį skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. ABTĮ 3 straipsnis numato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Tai yra, jei pareiškėjo skundas teismo sprendimu būtų patenkintas, atsakovo nurodyti politiniai ir ekonominiai motyvai būtų pripažinti nepakankamais jam atmesti. Dėl to tiek pareiškėjo, tiek trečiųjų asmenų interesų tariamumas ar tikrumas, jų pažeidimas ar nepažeidimas paaiškės tik priimant byloje sprendimą.
2. Pareiškėjas ginčijo ne kapinių teritoriją, jos skirtumus ar plotus, o būtent vientisą atsakovo sprendimą. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis 3 dalis numato tik atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų, bet ne jų dalių apskundimą teismui. Be to, ginčo sprendimas neturi dalių, todėl neturi galimybės pateikti teismui skundo dėl dalies sprendimo panaikinimo ir neturėjo galimybės prašyti teismo sustabdyti sprendimo dalies galiojimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas skundžiama nutartimi nutarė uždrausti atsakovui atlikti darbus, ko padaryti pareiškėjas neprašė, to neprašė ir atsakovas.
4. Pareiškėjo manymu, tinkamam jo teisėtų interesų gynimui neproporcinga būtų atnaujinti viso detaliojo plano (ginčijamo sprendimo), kaip teisės akto, galiojimą, kadangi žemės sklypai šiame plane numatytuose plotuose būtų išperkami visa apimtimi, tik fiziškai būtų negalimi dalies kapinių įrengimo darbai. Ginčo nagrinėjimo metu būtų keičiama visos kapinių žemės paskirtis, išperkami sklypai, detaliojo plano galiojimu būtų argumentuojami „teisėti“ atsakovo sprendimai neleisti jam keisti žemės paskirties. Taip būtų apsunkintas ne tik teismo sprendimo įvykdymas, bet kiltų kitos neigiamos pasekmės - panaikinus sprendimą, atsakovui reikėtų naikinti detaliojo plano dalį, susijusią su ginčo teritorija ties jo sklypu (t. y. parengti naują detalųjį planą), grąžinti išpirktus sklypus juos turėjusiems piliečiams, atsirastų kainų skirtumai, ginčai, žemės pardavimo aukcionuose procedūros, biudžeto lėšos būtų švaistomos tikslui, kurio įgyvendinimo galimybės neaiškios.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas tarp kitų reikalavimų prašė panaikinti ir viešojo administravimo subjekto priimtą teisės aktą - Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. T-229 ,,Dėl Šiaulių miesto kapinių detaliojo plano tvirtinimo Daušiškių kaime, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, Šiaulių rajone“. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: iki bus išspręstas ginčas teisme laikinai sustabdyti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. T-229 galiojimą (ABTĮ 71 str. 2 d. 3 p.).
Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas panaikino ankstesne teismo nutartimi pritaikytą ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą, ir pritaikė kitą ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė atsakovui Šiaulių rajono savivaldybei atlikti Šiaulių kapinių rengimo darbus arčiau nei 300 m atstumu iki Č. K. 5 ha žemės sklypo (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto (duomenys neskelbtini) 2007 m. „Sklypų patenkančių į kapinių teritoriją brėžinyje“.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tačiau sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinama ne tik grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui, pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų atkūrimui. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų atsižvelgta ir į atsakovo interesus. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos administraciniuose ginčuose, kuriuose dalyvauja viešojo administravimo institucija, įgyvendinanti valstybės valdžią, tad negali būti nepaisoma ir viešųjų interesų. Be to, turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Paminėtos nuostatos atsispindi ir administracinių teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. AS16-528/2007, Nr. AS6-496/2006, Nr. AS15-622/2006).
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo, atsakovo nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašomą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeitė kita reikalavimo užtikrinimo priemone. Teisėjų kolegijos manymu, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimą galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Kaip nurodė atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė, ginčo žemę sudaro žemės sklypo dydis, kuris skiriamas rengiamoms kapinėms. Iš byloje esančio uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių apželdinimas“ 2008 m. spalio 29 d. rašto Nr. S-428 (1.19) „Dėl Šiaulių miesto kapinių“ matyti, kad Šiaulių miestas nebeturi, kur laidoti savo mirusius piliečius. Minėtame rašte nurodoma, jog Šiauliai neturi teritorijų - plotų savo mirusiems piliečiams laidoti, o šiuo metu mirusiųjų laidojimai vyksta teritorijose (kapinių žaliuosiuose apsauginiuose plotuose), kuriuose laidojimai neturėtų vykti. Taigi pritaikius skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, bus išlaikyta šalių interesų pusiausvyra.
Pažymėtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.). Taigi pasikeitus faktinei situacijai išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Č. K. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.