Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-12-15 · Civilinė byla Nr. e2A-45-881/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-15
Bylos Nr.
e2A-45-881/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02323-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka
Atsakovas
O. N.
Trečiasis asmuo
M. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-950-943/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02323-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.8
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. N. prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Revalis“ ir atsakovo O. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal nurodytos ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Renavita“, ieškinį atsakovui O. N. (O. N.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Revalis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo O. N. priteisti 54 595 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė ieškovės BUAB „Revalis“ trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti areštuoti bendrai 54 595 Eur sumai atsakovui O. N. nuosavybės teise priklausantį turtą, leidžiant atsakovui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, gaunant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškove BUAB „Revalis“.

3. 2020 m. kovo 23 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo O. N. 27 556,01 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės BUAB „Revalis“ naudai. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovė ir atsakovas O. N. pateikė apeliacinius skundus.

4. 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo prašymas panaikinti jo turtui Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme teigiama, kad pareiškėjas augina tris nepilnamečius vaikus, dėl sąskaitoms taikomo arešto jų išlaikymui nepakanka lėšų, taip pažeidžiami vaikų interesai.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui tinkamai pasirašytą prašymą. Pareiškėjas teismo nustatytu terminu prašymo trūkumus pašalino.

Prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas

6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą, todėl jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

7. CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017.).

8. Kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, teismas, spręsdamas prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas siekiant užtikrinti ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymą, turi įvertinti, ar panaikinus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, todėl reiškiant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, šalies argumentai turi būti pagrįsti rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

9. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą panaikinti daugiau kaip tris metus jo turtui taikomus suvaržymus grindžia siekiu užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą, tačiau teismui nepateikta įrodymų apie pareiškėjo šeimyninę padėtį, duomenų apie šeimos gaunamas pajamas ir įrodymų, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjas ir jo šeima patiria neproporcingus suvaržymus. Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu jos taikomos, sukėlimu, tačiau tik ilgas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas, nepateikiant teismui įrodymų apie atsakovo dėl to patiriamus nepatogumus ar nuostolius, nesudaro savarankiško pagrindo naikinti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones.

10. Teismas taip pat išaiškina atsakovui, kad vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, parenkant laikinąją apsaugos priemonę vadovaujamasi ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi, kuria atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, numatytas areštuotino turto eiliškumas, t. y. pirmiausia areštuojamas nekilnojamasis, po to kilnojamasis ir tik nesant pirmiau nurodyto turto, ar jo nepakankant, areštuojamos atsakovų piniginės lėšos, pažymint, jog leidžiama atsakovui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, gaunant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškovu bankrutuojančia UAB „Revalis“.

11. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad parenkant laikinąsias apsaugos priemones, buvo siekiama kuo mažiau apriboti atsakovo teises. Atsakovui yra leidžiama gauti lėšas, būtinas jo būtiniausiems poreikiams patenkinti, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatant didesnę lėšų, šeimos būtinųjų poreikių tenkinimui, atsakovas nesikreipė. Tokio pobūdžio klausimo nekelia ir nagrinėjamame prašyme, todėl teismas neturi galimybės pasisakyti ir įvertinti ar laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės į išlaikymą.

12. Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma bei pareiškėjui nepagrindus prašymo, atsakovo O. N. prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi ir 149 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovo O. N. prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėEgidija TamošiūnienėVytautas Zelianka