- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2-279/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Santechnikos centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą uždarosios akcinės bendrovės „Santechnikos centras“ bankroto byloje Nr. B2-2018-658/2012,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Santechnikos centras“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ (toliau – administratorius); 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, iš dalies patenkinęs administratoriaus prašymą, patvirtino administravimo lėšų sąmatą iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą UAB „Santechnikos centras“ administravimo išlaidoms apmokėti; 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi BUAB „Santechnikos centras“ pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Administratorius pateikė apygardos teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį - patenkinti visa apimtimi administratoriaus prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. d. nutartimi atsisakė priimti administratoriaus atskirąjį skundą, konstatuodamas, kad nei Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), nei CPK nuostatos nenumato galimybės skųsti šiuo klausimu priimtą teismo nutartį; tokios nutarties priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Teismo teigimu, nurodytų aplinkybių visuma lemia nutarties neskundžiamumą, o kartu ir pagrindą atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Administratorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atskirąjį skundą ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą visa apimtimi. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio bylos eigai. Teismo tik iš dalies patvirtinta administravimo išlaidų suma apriboja galimybę tinkamai vykdyti bankroto procesą, pasitelkti reikiamus specialistus. Administruojama įmonė turi turto, kurį būtina išvežti ir saugoti, atlikti kitus ĮBĮ numatytus veiksmus, tačiau teismo patvirtintos 2 700 Lt administravimo sumos mėnesiui nepakanka visiems būtiniems bankroto proceso veiksmams atlikti. Administratorius iki administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo jau yra išleidęs 1 849,42 Lt skelbimų, turto apsaugai ir kitiems veiksmams atlikti.
2. Administravimo paslaugų teikimas yra savarankiška verslo rūšis, todėl asmuo, užsiimdamas šia veikla, susiduria su tam tikra rizika ir siekia gauti teisingą atlygį. ĮBĮ 29 straipsnio 9 punktas ir 36 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administratoriaus paslaugos atlygintinės, todėl administratoriui turi būti suteikta teisė ginčyti nutartį dėl jam nustatyto atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu, kai tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), arba tuo atveju, kai tai numato CPK teisės normos (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurios taikomos ir bankroto bylos nagrinėjimui, išskyrus išimtis, kurias numato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.).
Taigi, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, nutartis gali būti apeliacijos objektu, iš pradžių tikrinama, ar ĮBĮ nuostatos numato šios teismo nutarties apskundimo galimybę, po to tikrinama, ar CPK teisės normos nustato tokios teismo nutarties apskundimo galimybę. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas nei ĮBĮ, nei CPK neįvardino apskundimo galimybės teismo nutarties, priimtos konkrečiu klausimu, vertinama, ar tokia nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai.
ĮBĮ ir CPK nuostatos nenumato administratoriaus teisės bankroto byloje paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, priimtos bankroto byloje, kuria patvirtinta bankroto administratoriaus išlaidų sąmata, nustatyta iki bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacine tvarka neskundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti lėšas, kurias administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, nes tokia nutartis neužkerta bankroto bylos eigos; teismo patvirtintas administravimo lėšų naudojimas yra laikinas, nes tolesniuose bankroto proceso etapuose tiek atlyginimo bankroto administratoriui dydį, tiek bankroto administravimo išlaidų sąmatos dydį nustato kreditoriai; administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, įstatyme nustatyta teismo kompetencija patvirtinti laikiną administravimo išlaidų sąmatą yra grindžiama būtinybe užtikrinti bankroto proceso eigą tol, kol susirinks kreditorių susirinkimas, ir yra orientuota tik į šio tikslo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymą, atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką bei pagrįstai sprendė, kad minėtas apelianto atskirasis skundas yra paduotas dėl neskundžiamos atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl teisėtai atsisakė jį priimti (CPK 334 str., 1 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.).
Dėl pasakyto, nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.