Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-785/2015;

Teisėjas: Rimantas Sipavičius Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00290-2014-4;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistajam K. V., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kurio K. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpiai, kuriuos K. V. išbuvo jį sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą nuo 2014-10-22 iki 2014-10-27, nuo 2014-10-27 iki bausmės vykdymo pradžios bei iki to laiko pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas (BK 66 str.).

Civilinis ieškinys patenkintas ir iš K. V. priteistas nukentėjusiajam R. Š. 400 Lt / 116 EUR turtinės žalos atlygis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. nuteistas už tai, kad 2014-03-24, apie 16 val., įsibrovęs pro neužrakintas duris į Kauno kunigų seminarijos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, iš pirmo aukšto koridoriuje ant grindų paliktos R. Š. rankinės pagrobė svetimą nukentėjusiojo R. Š. turtą – piniginę 200 litų vertės ir joje buvusius 400 litų, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, aukštesnysis teismas dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su K. V. nuteisimu pagal BK 178 str. 2 d., plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Kauno apylinkės teismas, skirdamas bausmę K. V., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 str. 1 d. 2 p.) aplinkybę. Įvertino, jog K. V. padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau yra teistas laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko. Taip pat taikė BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Pirmos instancijos teismas į tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgė ir tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Apygardos teismas mano, kad atsižvelgdamas į BK 54 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, apylinkės teismas nuteistajam K. V. parinko teisingą bausmę. Paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu, pagal BK 178 str. 2 d. yra žymiai mažesnė negu BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl dar labiau ją mažinti pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde K. V. nurodytos sveikatos problemos negali būti pagrindu atleisti K. V. nuo bausmės arba bausmę paskirti atlikti ne pataisos namuose, o psichiatrijos ligoninėje. Nuteistasis, kuris turi sveikatos problemų, gali gydytis laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kurioje nuteistieji gauna kvalifikuotą medicininę pagalbą. Nors byloje yra duomenys, kad nuteistasis K. V. yra įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros / dispanserinę grupę nuo 2013-08-14 dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį priklausomybės sindromo, tačiau Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2014-04-22 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-415 konstatuota, kad K. V. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. Taigi byloje nesant duomenų ir aukštesniajam teismui nepateikus naujų duomenų, kad nuteistajam reikėtų bausmę atlikti kitomis sąlygomis, nei jis šiuo metu ją atlieka, nes esant reikalui jam gali būti bet kada suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, ir nesant duomenų, kad nuteistasis sirgtų kokia tai sunkia nepagydoma liga, ar, kad nuteistajam po bausmės paskyrimo būtų sutrikusi psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, dėl ko jį būtų galima atleisti nuo tolesnio bausmės atlikimo, nuteistojo prašymo tenkinti pagrindo nėra.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos K. V., išlaidas iki 2015 m. sausio 21 d. sudaro 41,46 EUR dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo K. V. nepriteistinos.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.