Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Benedikto Stakausko, teisėjo Rimanto Baumilo ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje susipažino su nuteistojo P. Z. (P. Z.) ir jo gynėjo kasaciniais skundais dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo P. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 233 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda, ir dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutarties, kuria nuteistojo P. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo siūlymą apsvarstyti, ar P. Z. bei jo gynėjo kasaciniai skundai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus ir ar yra BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, prokuroro, siūliusio skundus palikti nenagrinėtus ir teismo procesą nutraukti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių jų skundus nagrinėti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Z. nuteistas už tai, kad, būdamas įtariamojo M. M. (M.) gynėjas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po to, kai nukentėjusioji N. P. 2003 m. spalio 27 d., dalyvaujant advokatui P. Z. ir jo ginamam įtariamajam M. M., buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo dėl išžaginimo aplinkybių, 2004 m. sausio 25 d., apie 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), advokato kontoroje, siekė paveikti nukentėjusiąją N. P., kad ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus bei paaiškinimus dėl įtariamojo M. M. veiksmų jos išžaginimo byloje, t. y. įtikinėdamas bei diktuodamas nukentėjusiąją N. P. privertė parašyti raštą (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui, jog neva M. M. neteisėtų veiksmų prieš ją nevykdė.

Kasaciniu skundu nuteistasis P. Z. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2005 m. sausio 13 d. nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai įrodymus įvertino neišsamiai ir šališkai išnagrinėję bylos aplinkybes, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo principus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog jo veiksmuose yra BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Nuteistojo P. Z. nuomone, pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, kad raštas, jog neva M. M. neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusiąją N. P. neatliko, išgautas įtikinėjant N. P. parašyti tokio turinio raštą, prieštarauja teismo sprendimui iš kaltinimo, kaip neįrodytą, pašalinti ikiteisminio tyrimo metu pateiktą įtarimą dėl jo prašymo nukentėjusiajai atsisakyti kaltinimų M. M. Jei nukentėjusioji minėto turinio raštą parašė įtikinus ją pasakyti tiesą ir nesant tokio prašymo, vadinasi, ji tai padarė niekieno neverčiama, savo noru. Kartu nuteistasis P. Z. atkreipia dėmesį ir į tai, kad, priešingai nei tvirtinama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, N. P. teisė jai suprantama kalba dėstyti įvykio aplinkybes nebuvo suvaržyta, nes ji pati parodė, jog pokalbis vyko rusų kalba.

Nuteistasis P. Z., remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 48 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 dalies 1 punktu, nurodo, kad gynėjas turi teisę savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes ir kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją, ir privalo panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones bei būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, teikti ginamajam teisinę pagalbą. BPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Kasatorius tvirtina, kad, 2004 m. sausio 25 d. nukentėjusiajai N. P. atėjus į jo kabinetą ir savo noru papasakojus apie jos išžaginimo aplinkybes, jis, žinodamas, jog šias aplinkybes analogiškai dėsto ir jo ginamasis M. M., jog N. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teisėjai davė kitokius parodymus, paprašė nukentėjusiosios tai išdėstyti raštu, ką ji ir padarė. Kasatorius nurodo, kad jis buvo įsitikinęs, jog nukentėjusioji N. P. sako tiesą apie jo ginamojo veiksmus prieš ją. Nuteistojo P. Z. teigimu, šis nukentėjusiosios N. P. raštas buvo parašytas turint tikslą jos išžaginimo baudžiamojoje byloje nustatyti tiesą, t. y. kad jo ginamasis M. M. jos nežagino bei jai negrasino. Kartu kasatorius pabrėžia, kad nukentėjusiosios N. P. minėtame rašte išdėstytos aplinkybės pasitvirtino nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl jos išžaginimo ir priimant joje nuosprendį. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl N. P. išžaginimo konstatavo, kad kaltinimas M. M. dėl BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo teisme nepasitvirtino, todėl jo nusikalstama veika vertinama kaip pasikėsinimas išžaginti, ko nuo pat pradžių neneigė ir pats M. M.

Kasaciniu skundu nuteistojo P. Z. gynėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2005 m. sausio 13 d. nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį ir palikti galioti apeliacinės instancijos 2005 m. kovo 10 d. išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo P. Z. gynėjas kasaciniame skunde tvirtina, kad jo ginamasis, priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, siekė, jog nukentėjusioji N. P. teisme duotų ne melagingus, bet teisingus parodymus. Kasatorius pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl N. P. išžaginimo, nukentėjusiosios N. P. parodymais apie tai, jog M. M. su ja lytiškai nesantykiavo, grindė nuosprendį. Taigi nuosprendžiu nustatytos aplinkybės sutampa su N. P. rašte išdėstytomis aplinkybėmis.

Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje remiasi nukentėjusiosios N. P. parodymais, nors nukentėjusioji neparodė, jog jo ginamasis siekė ją paveikti duoti melagingus parodymus ir nurodė į jo kabinetą atvykus įkalbėta M. M. bei L. Š. Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nusikalstamos veikos sudėčiai turi reikšmės nukentėjusiosios N. P. atvykimo į jo ginamojo kontorą faktas bei pokalbio metu buvę asmenys – M. M. bei L. Š., neatitinka BK 233 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad susitikimo laikas, t. y. šeštadienio vakaras, ne darbo laikas, papildomai įrodo P. Z. suinteresuotumą įvyksiančiu pokalbiu, nes, kasatoriaus nuomone, susitikimo laikas bei vieta nieko draudžiamo neįrodo. BPK 48 straipsnyje, be kitų teisių, yra įtvirtinta ir gynėjo teisė kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, o BPK 27 straipsnyje nurodytas nakties meto laikas – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Vadinasi, išskyrus minėtą laiką, kitu laiku įstatymas leidžia atlikti procesinius veiksmus. Kartu nuteistojo P. Z. gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje minimas jo ginamojo suinteresuotumas BK 233 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai neturi reikšmės, nes bet kuris baudžiamojo proceso dalyvis yra suinteresuotas bylos baigtimi. P. Z. pakeltas tonas bei N. P. padiktuotas tekstas, pasak kasatoriaus, taip pat nesudaro BK 233 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes tai patvirtina ne jo ginamojo siekį, jog nukentėjusioji duotų melagingus parodymus, o tik byloja apie P. Z. bendravimą su nukentėjusiąja. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos nutartyje nurodomas BPK 186 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumus, o ne bendravimą. Kita vertus, šio BPK straipsnio pažeidimas, jei ir buvo padarytas, baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

Be to, apeliacinės instancijos teismas patikėjo N. P. parodymais apie patirtą šoką, tačiau kasatorius, remdamasis Medicinos enciklopedija, atkreipia dėmesį į tai, kad šokas – tai labai sunki, pavojinga gyvybei organizmo būklė, kuri reiškiasi progresuojančiu visų funkcijų slopinimu bei sunkiausia kraujagyslių nepakankamumo forma.

Nuteistojo P. Z. bei jo gynėjo skundai paliktini nenagrinėti ir teismo procesas nutrauktinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasaciniame skunde turi būti nurodyti ir nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai bei motyvai (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Nuteistojo P. Z. bei jo gynėjo skunduose, nors ir teigiama, kad teismų sprendimai skundžiami dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, tačiau skundų motyvais (argumentais) iš esmės ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei keliamos abejonės dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo teismų baigiamuosiuose aktuose. Tokie nuteistojo P. Z. bei jo gynėjo skundų motyvai (argumentai) pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų. Taigi nuteistojo P. Z. bei jo gynėjo skundai neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų kasaciniam skundui ir yra paliktini nenagrinėti, o teismo procesas nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 377 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. Z. bei jo gynėjo skundus palikti nenagrinėtus ir teismo procesą nutraukti.