Kauno apylinkės teismo nutartis

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. pareiškimą dėl atleidimo nuo vaiko globėjo (rūpintojo) ir turto administratoriaus pareigų; suinteresuotas asmuo – G. Z., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo pareiškimą, papildomai nurodė, kad mergaitei ilgą laiką gyvenusiai globos namuose yra sunku prisitaikyti gyventi šeimoje, kurioje yra kitos taisyklės. G. teigia, kad ji nenorėjo eiti į jų šeimą, kad atėjo tik dėl sesers. Su ja nepavyko užmegzti artimų santykių. Pripažįsta savo klaidą, kad pačioje santykių pradžioje ji nenustatė griežtesnių taisyklių. Taip pat viena iš priežasčių buvo ta, kad ji ribojo mergaičių bendravimą su jų broliais, kurių atžvilgiu buvo paskelbta paieška. U. nori likti jos šeimoje, ją vadina mama. Jos su seserimi bendrauja, susitinka, ji tam neprieštarauja. Jos nuomone ji nebegalės toliau vykdyti savo, kaip rūpintojos pareigų G. atžvilgiu. Ji nesutinka su Socialinių paslaugų centro išvada (pateikta byloje), nes joje nėra pateikta objektyvi informacija. Pripažįsta, kad tinkamai nepasvėrė savo galimybių su G. norais.

Nepilnametė G. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad problemos prasidėjo ne šeimoje, ji globėjos buvo neteisingai apkaltinta dėl muštynių vaikų namuose, nuo tada ir prasidėjo nesutarimai, nes ji globėja nebegali pasitikėti. Jos nuomonės nepaisoma, ji yra apkalbama ir pan., todėl nesutinka su rūpintojos nurodytais teiginiais. Šiuo metu ji apie 3 mėn. lanko Senamiesčio gimnaziją, kur yra sunkiau, bet mokosi. Ji iš pradžių nelabai norėjo gyventi jų šeimoje. Su seserimi ji bendrauja, bet tas bendravimas taip pat apsunkintas. Ji sutinka su pareiškimo reikalavimu.

Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad 2019 m. sausio 21 d. skyriuje gautas nepilnametės G. Z. prašymas, kad nenori gyventi su savo globėjais. Skyriuje gautas I. Ž. prašymas dėl atleidimo nuo globėjo pareigų. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 13B-223 globėjai I. Ž. skirta atokvėpio paslauga, G. Z. atokvėpio globėja paskirta J. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į geriausius nepilnamečio vaiko G. Z. interesus, skyrius sutinka su I. Ž. pareikštu reikalavimu atleisti ją nuo globėjo (rūpintojo) pareigų G. Z. atžvilgiu.

Teismo posėdyje institucijos atstovas Andrius Baranauskas remdamasis skyriaus išvados ir Socialinio paslaugų centro išvados duomenimis paaiškino, kad dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėja nebegali vykdyti savo pareigų G. Z. atžvilgiu, mergaitė jau kurį laiką negyvena globėjos šeimoje, prašo įvertinti aplinkybes teismo nuožiūra. Atokvėpio globa gali tęstis iki 6 mėn. Jo žiniomis atokvėpio globėja pageidauja tapti nuolatine mergaitės globėja, todėl šis klausimas bus sprendžiamas ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos pareiškime nurodytais duomenimis, taip pat nepilnametės G. Z. paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5217-490/2018 pareiškėja I. Ž. buvo paskirta nepilnamečių G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. Z., gim. (duomenys neskelbtini), globėja ir turto administratore. Teismas nustatė, kad I. Ž. atitinka visus globėjams (rūpintojams) keliamus reikalavimus, ji yra apmokyta pagal bendrąją globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo programą GIMK. Byloje nebuvo duomenų, kad vaikus pageidautų globoti vaikų artimieji giminaičiai ar kiti fiziniai asmenys.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė G. Z. yra septyniolikos metų amžiaus, darytina išvada, kad pareiškėja yra ne vaiko globėja, o jos rūpintoja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.251 straipsnio 2 dalis), todėl šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos atleidimo nuo rūpintojos pareigų.

Vaiko teisių apsaugos institucija 2019 m. sausio 21 d. gavo nepilnametės G. Z. rašytinį paaiškinimą, kuriame ji nurodė, kad pageidauja grįžti į vaikų namus, nes nesutaria su globėjos vaikais, iš jos atėmė telefoną, užblokavo banko kortelę, be jos sutikimo perkėlė į kitą mokyklą. 2019 m. vasario 22 d. pareiškėja I. Ž. taip pat pateikė prašymą atleisti ją nuo globėjos pareigų G. Z. atžvilgiu, nes mergaitė tyčiojasi iš jos dukters ir globotinės U., šeimoje sutrikusi jos narių psichologinė sveikata, ji lankosi pas psichologus, konsultuojasi su kitais specialistais, o G. atsisako psichologo konsultacijų, pokalbiai su nepilnamete nepadeda, mergaitei žalingą įtaką daro jos bendravimas su broliu A. Z. ir pan.

Atsižvelgiant į rūpintojos ir rūpintinės prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 13B-223 pareiškėjai buvo nustatyta nuo 2019 m. vasario 25 d. atokvėpio paslauga 1 mėnesiui (esant būtinybei iki 3 mėn.) ir mergaitės atokvėpio globėja buvo paskirta J. R., rūpybos vietą nustatant su atokvėpio globėja.

Pareiškėja prašo atleisti ją nuo rūpintojos pareigų vienos iš rūpintinių G. Z. atžvilgiu, nes nuo pat globos (rūpybos) pradžios jų tarpusavio santykiai nesusiklostė. Pareiškėjos paaiškinimu, mergaitė nenorėjo gyventi jos šeimoje, sutiko būti globojama pareiškėjos tik dėl sesers U. Prieš tai ilgą laiką gyvenusi globos namuose, mergaitė sunkiai adaptavosi jos šeimoje, nenorėjo paklusti šeimoje nusistovėjusioms gyvenimo taisyklėms, nebuvo atvira, su rūpintoja nebendravo, buvo nepaklusni ir nemandagi kitų šeimoje gyvenančių vaikų ir mokyklos vaikų atžvilgiu. Pareiškėjos paaiškinimu, jo bendravimas su mergaite teigiamų rezultatų nedavė, tada pareiškėja kreipėsi konsultacijos į psichologą, tačiau G. šios konsultacijos atsisakė. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, pareiškėja mano, kad ji negali toliau eiti rūpintojos pareigų G. Z. atžvilgiu, negali tinkamai mergaite pasirūpinti ir ją auklėti bei prižiūrėti, nes mergaitė pati to nenori ir tam priešinasi.

G. Z. teismo posėdyje patvirtino, kad ji nenorėjo gyventi pareiškėjos šeimoje, kad į šią šeimą atėjo dėl sesers U., tačiau paneigė pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jos ir rūpintojos santykiai nesusiklostė dėl mergaitės kaltės ar blogo elgesio. Mergaitės paaiškinimu, blogus jų tarpusavio santykius lėmė būtent pareiškėjos elgesys jos atžvilgiu, išankstinis nusistatymas, apkalbinėjimas ir jos žeminimas kitų asmenų akivaizdoje.

Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro pateikta informacija (2019-03-13 raštas Nr. IS7-631) nustatyta, kad globėja I. Ž. dėl patiriamų sunkumų, auklėjant ir bendraujant su globojama G. Z. į Jonavos rajono socialinių paslaugų centro padalinį - Globos centrą kreipėsi telefonu dėl konsultacijos paskyrimo. Pokalbio metu globėja papasakojo, kokia situacija yra susidariusi bei kokios problemos kyla šeimoje. Įvertinus paslaugų poreikį, I. Ž. šeimai sudarytas pagalbos planas bei pradėtos teikti kompleksinės socialinės paslaugos: pasiūlytos GIMK specialistų, psichologo, mediatoriaus konsultacijos, siekiant padėti šeimai spręsti kylančias problemas. I. Ž. prašymu, dėl nuolatinės įtampos ir konfliktų su globotine G. Z., Globos centras organizavo 3-jų mėnesių trukmės atokvėpio paslaugas. G. Z. šiuo metu globojama atokvėpio globėjo šeimoje. Globotinės sesuo U. Z. gyvena globėjos namuose. I. Ž. nuo sausio mėnesio centre dalyvavo 2 psichologo konsultacijose, dėl sekančių individualių susitikimų su psichologe globėja nesusitarė. I. Ž. su globotine taip pat lankėsi 2 mediatoriaus konsultacijose. Mediatoriui, susitikimų metu įvertinus globėjos bei globotinės menką motyvaciją spręsti konfliktus bei aukštą kategoriškumą, tolimesnių konsultacijų šeimai nepaskirta. Globėjai teikiamos GIMK specialistų konsultacijos centre, bei telefonu.

Išvadą teikianti institucija papildomai pateikė byloje Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro 2019 m. kovo 7 d. parengtą išvadą dėl I. Ž. pasirengimo globoti vaikus Nr. 46, kurioje, įvertinus pareiškėjos turimus gebėjimus, pasirengimą, motyvaciją, nurodė, jog pareiškėja nėra tinkama būti globėja, todėl rekomenduoja pareiškėjai išklausyti praleistas GIMK mokymų temas, tęsti tikslines psichologo konsultacijas, siekiant emocinio savo ir šeimos narių stabilumo. Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad su šia išvada nesutinka, nes joje dalis nurodytų aplinkybių neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra galimybės įvertinti pateiktos išvados duomenų tikrumo ir objektyvumo, nes ją pateikusi institucija nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, o pareiškėja su išvada nesutinka, teismas, spręsdamas pareiškėjos atleidimo nuo rūpintojos pareigų klausimą, šios išvados duomenų konkrečiu atveju nevertina ir ja nesiremia.

Pagal globėjo ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 494 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant ar yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo rūpintojos pareigų nepilnametės atžvilgiu, teismas visų pirma atsižvelgia tiek į rūpintojos, tiek į rūpintinės nuomonę ir prašymus. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėja negali vykdyti rūpintojos pareigų nepilnametės G. Z. atžvilgiu dėl nesusiklosčiusių jų tarpusavio santykių. Tarp rūpintojos ir rūpintinės nėra bendro supratimo ir sutarimo, pagarbos viena kitai. Pastebima pareiškėjos motyvacijos stoka sprendžiant tarpusavio konfliktines situacijas. Pažymėtina, kad ir globos pradžioje nei pareiškėja, nei nepilnametė mergaitė neturėjo pakankamos motyvacijos ir noro gyventi kartu, tai jos abi pripažino teismo posėdyje. Pareiškėja siekė kitos globotinės U. Z. globos, su kuria jų tarpusavio santykiai yra geri, o G. į pareiškėjos šeimą buvo priimta tik kaip U. sesuo. G. taip pat pripažino, kad ji į pareiškėjos šeimą atėjo tik dėl sesers. Šiuo atveju abi pusės neturėjo pakankamo noro ir motyvacijos gyventi vienoje šeimoje, todėl per vienerius metus neatsiradus tarpusavio supratimui ir sutarimui, atsižvelgiant į nepilnametės amžių, kai mergaitė jau turi savo nuomonę daugeliu gyvenimo klausimų, kai ji siekia tam tikro savarankiškumo, o rūpintojos reikalavimai tam tikrais klausimais yra kategoriški, dėl ko neišvengiamos konfliktinės situacijos ir nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nebegali toliau vykdyti rūpintojos pareigų, todėl ji yra atleistina nuo rūpintojos pareigų nepilnametės G. Z. atžvilgiu.

Išvadą teikiančios institucijos atstovo nuomone galimai turėtų būti sprendžiamas klausimas ne dėl atleidimo, o dėl nušalinimo pareiškėjos nuo rūpintojos pareigų. Šiuo atveju išaiškintina, kad rūpintojas gali būti nušalintas nuo pareigų tik pagal globos ir rūpybos institucijos arba prokuroro pareiškimą, pateikus teismui objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad jis netinkamai atlieka rūpintojo pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CPK 494 straipsnio 2 dalis).

Išvadą teikiančios institucijos pateiktais duomenimis šiuo metu nepilnametės interesai yra užtikrinti, nes nepilnametei yra paskirta atokvėpio globėja J. R.. Duomenų apie tai, kad atokvėpio globėja netinkamai vykdo savo pareigas nepilnametės atžvilgiu byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, atleidus rūpintoją nuo pareigų, kito rūpintojo paskyrimo klausimas bus sprendžiamas atitinkamai pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias bylų dėl vaiko globos (rūpybos) nagrinėjimą, įstatymo nustatyta tvarka pateikus teismui atitinkamą pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494, 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

Atleisti I. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) nuo nepilnametės G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės rūpintojos pareigų.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Jonavos rajono savivaldybėje ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.