Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2158-383/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-01
Bylos Nr.
1S-2158-383/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Nuteistasis
I. S.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-2158-383/2015
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02149-2008-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 01 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. S. (I. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 93-765 taikyti nuteistajam I. S. lygtinį paleidimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009-06-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011-06-05, bausmės pabaiga – 2019-06-05. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008-11-27, pabaiga – 2018-11-27, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 2 mėn. 10 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-09-17).

Žemesnės instancijos teismas

2015-09-21 Komisijos priimtu nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam I. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. ir per likusios neatliktos bausmės dalį siūlyti teismui nustatyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-10-28 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti I. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi I. S. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nutartį ir priimti naują nutartį patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodė, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus faktus ir nepakankamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios turi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl I. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog jis ateityje vartos alkoholinius gėrimus, kadangi niekas negali žinoti kaip bus ateityje. Nuteistasis pažymi, jog jis būdamas pataisos įstaigoje nėra nė karto vartojęs nei psichotropinių medžiagų, nei alkoholinių gėrimų. I. S. atkreipia dėmesį į tai, jog buvo tik vieną kartą baustas drausmine tvarka, nuobauda šiuo metu negaliojanti, 9 kartus skatintas, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti, buvo įdarbintas ir nuo 2014-07-09 jam yra suteikta teisė dirbti ir gyventi už pataisos įstaigos ribų. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas neįvertino, jog jis bausmės atlikimo metu deda visas pastangas į savo resocializaciją ir elgesio korekciją.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. S. skundas atmetamas.

2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, jog taikyti lygtinį paleidimą I. S. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Komisijos numatytas priemones, jo darbinė motyvacija teigiama, bausmės atlikimo metu pataisos namuose buvo įdarbintas, dalyvavo visose privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose: adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę, drausmine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda negaliojanti, skatintas 9 kartus, nuo 2014 m. jam yra suteikta teisė vykti be sargybos, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų, palaiko ryšius su artimaisiais.

Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo I. S. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nors iš socialinio tyrimo išvados ir psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ateityje žema (39 balai pagal „OASys“ metodiką), tačiau nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantys veiksniai: padarytas labai sunkus nusikaltimas; nusikaltimas padarytas grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio; turi smurto, susijusio su alkoholiu istoriją; mąstymas ir elgesys. Be to negalima ir neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, smurtinio, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (atimta žmogaus gyvybė) nusikaltimo padarymą, neatlikta bausmės dalis yra didelė. Aukštesnysis teismas pažymi, jog įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.

BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Tai, kad nuteistasis I. S. vykdo socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padaryto nusikaltimo sunkumas, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nuteistojo asmenybės ypatumai, nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantys veiksniai, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra. Konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. S. (I. S.) skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas