- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-80-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Žaluma“
procesinių sprendimų kategorijos: 35.5; 42.10; 45.5; 55; 121.14.
2013 m. balandžio 18 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-439-802/2012 pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Žaluma“ ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė (daugiabučio namo savininkų bendrija) kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-3, 61-62, 77, t. 2, b. l. 17, 20), prašydama priteisti iš atsakovės (bendrijos administruojamo namo buto savininkės) 1 949,78 Lt skolą (susidariusią atsakovei tik iš dalies apmokant namo eksploatacijos, remonto ir priežiūros išlaidas bei komunalinius mokesčius), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigdama, jog įsiskolinimo ieškovei už suteiktas paslaugas ji neturi, priešingai, yra susidariusi permoka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-07-20 sprendimu (t. 2, b. l. 30-31) ieškinį (patikslintus reikalavimus) tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 949,78 Lt nesumokėtų mokesčių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 949,78 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 001 Lt bylinėjimosi išlaidų, be to, pavedė VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovei 15 Lt žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2011-11-09 mokėjimo nurodymu Nr. 341. Sprendimas grindžiamas šiais motyvais:
1. Teismas atmetė atsakovės atstovės argumentus, kad vien iš pateiktų rašytinių įrodymų (banko pavedimų) seka, jog skolos jau seniai nėra. Sutikrinęs kiekvieną atsakovės nurodytą ir ieškovės užskaitytą mokėjimą, teismas nenustatė, kad atsakovė turėtų daugiau įrodymų dėl atliktų ieškovei pavedimų, o tai, kad lėšos įskaitytos ne tą pačią dieną, kai, kai kuriais atvejais, jos buvo pervedamos ne į bendrijos, bet į asmeninę bendrijos pirmininkės B. P. sąskaitą, reikšmės neturi, nes vėliau šios lėšos buvo pervedamos į bendrijos sąskaitą ir skaičiuotėje užskaitomos.
2. Teismas taip pat atmetė atsakovės atstovės argumentus, kad tais nesutampančiais mėnesiais ieškovė užskaitydavo liudytojų jai perduodamas sumas, nes pagal atsakovės pateiktą tariamą liudytojų nešimo pinigų ieškovei grafiką nesutampa nei pinigų įskaitymo datos, nei jų sumos. Antra vertus, nei atsakovės atstovė, nei atsakovės liudytojai negalėjo teismui paaiškinti, kodėl atsakovė kai kuriais mėnesiais pinigus pavedimu pervesdavo liudytojams, kad šie nuneštų ieškovei, o ne į bendrijos sąskaitą.
3. Teismas nesivadovauja atsakovės liudytojų S. P. (atsakovės dukters) ir R. P. (atsakovės žentas) duotais parodymais dėl to, kad jie buvo nenuoseklūs ir absoliučiai vienas kitam prieštaringi. Vien tai, kad liudytojai žino, kur randasi ieškovės pirmininkės butas ir kokios yra jos durys, negali patvirtinti, kad skola bendrijai buvo sumokėta. Antra vertus, byloje, kaip neturinti tam reikšmės, nebuvo tirta ta aplinkybė, jog pati atsakovė liudytojams jos nurodomas sumas pervesdavo ar perduodavo asmeniškai, tačiau šie neįvykdydavo pareigos perduoti atsakovės duotas, jos nurodyto dydžio sumas, bendrijai. Esant tokiai aplinkybei, teismo nuomone, atsakovė turi teisę reikalauti jos perduotų sumų iš liudytojų, kaip nepagrįstai gautų. Dėl to patikslintas reikalavimas, kuris kito tik dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo ir atsakovės nuolat atliekamų mokėjimų, o ne todėl, kad buvo nepagrįstai paskaičiuotas, tenkintinas visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 34-37) prašo panaikinti 2012-07-20 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti teismui nauja sudėtimi arba priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo. 2011-11-11 ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl 2 367,58 Lt skolos už komunalinius patarnavimus, susidariusios laikotarpiu 2009-12-01 iki 2011-11-01, priteisimo (t. 1, b. l. 1-3). 2011-02-14 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį dėl 2 849,15 Lt skolos už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2012-02-01 priteisimo (t. 1, b. l. 61). 2012-07-05 teismo posėdyje ieškovė dar kartą patikslino ieškinio dalyką ir skolos laikotarpį išplėtė nuo 2009-12-01 iki 2012-06-01, o prašomą priteisti sumą sumažino iki 1 949,78 Lt (t. 2, b. l. 25). Ieškovė šiam reikalavimui pagrįsti įrodymų nepateikė, tačiau teismas tokį patikslinimą priėmė, nenustatydamas termino atsiliepimui į patikslintą ieškinį (reikalavimą) pateikti, tuo grubiai pažeisdamas CPK 142 straipsnį ir 141 straipsnio l-2 dalių normas, kuriose įtvirtinta, kad atsiliepimui į pareikštą patikslintą ieškinį nustatomas ne trumpesnis kaip 14 dienų terminas; kad ieškinio dalyką galima pakeisti tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo; kad ieškinio dalyką galima keisti tik rašytiniu pareiškimu, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Aplinkybės, kad teismas leido ieškovei keisti ieškinio dalyką po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, keisti žodžiu, be nustatytos formos rašytinio pareiškimo, skolos sumą ir laikotarpį, nepateikiant įrodymų apie priskaičiuotus mokėjimus ir atsikaitymą nuo 2012-02-01 iki 2012-06-01 (t. 1, b. l. 83-84), kai pagal įstatymą reikalingas rašytinis pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo (CPK 141 str. l d.), rodo, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, įrodymus vertino vienos šalies – ieškovės naudai ir priėmė neteisingą sprendimą. Vien šio argumento pakanka teismo sprendimui panaikinti. Ieškinio dalyko daugkartinis keitimas teismui turėjo sukelti rimtas abejones ieškinio pagrįstumu, tačiau ieškovės nenuoseklumas procese buvo nepagrįstai toleruojamas, netiriant ir nepasisakant net dėl esminių bylos aplinkybių, paaiškėjusių procese.
2. Dėl bylos aplinkybių, kurios neaptartos sprendime. Ieškinys pareikštas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pagal 2007-10-28 sutartį, sudarytą tarp šalių. Teisme kilo ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų, atsakovės atstovei advokatė R. G. pareiškus, kad jos atstovaujamoji neigia sudariusi sutartį su bendrija, o sutartyje esantis parašas yra ne jos (t. 1, b. l. 79). Reaguodamas į pastarąją aplinkybę, ieškovės atstovas pasiūlė pristatyti teismui sutarties originalą, kad būtų išsiaiškinta dėl sutarties teisėtumo, tačiau toks tyrimas teisme atliktas nebuvo, ši aplinkybė nebuvo aptarta ir sprendime. Kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad šalys 2007-10-28 sudarė sutartį, lieka neaišku. 2012-07-05 ieškovės atstovui patikslinus ieškinio apimtį (t. 2, b. l. 25), t. y. laikotarpį, už kurį prašoma priteisti skolą, tapo akivaizdu, kad reikalinga atlikti įrodymų tyrimą laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-06-01, nes buhalteriniai duomenys apie priskaičiuotas sumas už komunalinius mokėjimus ir mokėjimo faktą pagrindžiantys dokumentai pateikti tik iki 2012-02-01 (t. 1, b. l. 83-84). Teismas įrodymų naujai nurodytam laikotarpiui pagrįsti iš ieškovės nereikalavo, jų nerinko, netyrė ir dėl jų nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintus visapusiškumo, pilnumo, objektyvumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismas užuot aptarinėjęs oficialių rašytinių įrodymų problemas, nepagrįstai didelį dėmesį skiria tariamai „absoliučiai vienas kitam prieštaringiems“ liudytojų parodymams.
3. Dėl privalomojo civilinės bylos sustabdymo. Du kartus buvo prašoma sustabdyti bylą dėl privalomųjų sustabdymo pagrindų (CPK 163 str.) (t. 1, b. l. 79 ir t. 2, b. l. 10). Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai (t. 1, b. 1. 76; t. 2, b. 1. 2-3), kad pagal atsakovės pareiškimą ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Marijampolės VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (toliau – ENTT). Teismas, atmetęs abu prašymus, grubiai pažeidė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pasielgė šališkai, nes, žinodamas, kad priskaičiuotus mokėjimus už komunalinius patarnavimus, atsakovės mokėjimus ir jų apskaitymą DNSB „Žaluma“ vertins kvalifikuotas specialistas - ENTT auditorius, teismas privalėjo bylą sustabdyti, o vėliau net pasinaudoti kvalifikuotomis audito išvadomis, priimant teisingą sprendimą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) nutarčių dėl privalomojo bylos sustabdymo (CPK 163 str.) santraukomis AC-32-2, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai, gali būti rašytiniai įrodymai civilinėje byloje. Šiuo konkrečiu atveju tokiais įrodymais būtų auditoriaus išvada, kuri yra labai reikšmingas, esmę lemiantis įrodymas, tokio pobūdžio byloje kaip ši, nes byloje reikalingos buhalterinės, matematinės žinios. Nors LAT kategoriškai ir nuosekliai laikosi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti bylos nagrinėjimą, tačiau pripažįsta, kad ikiteisminis tyrimas gali būti fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas ir kad tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama CPK tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginė prejudicija, kas taikytina šiai bylai.
4. Dėl teismo argumentų bei dėl įrodymų, kurių teismas nevertino arba vertino neteisingai. Byloje nustatyta, kad priskaičiuotų mokėjimų laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-02-01 atsakovė neginčijo, priskaičiuota suma - 5 529,99 Lt (t. 1, b. l. 83 – 84), išskyrus tai, kad paskutinio teismo posėdžio metu patikslinus ieškinio laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-06-01 nebuvo atlikti paskaičiavimai, nors pareiga įrodyti ieškinį tenka ieškovui (CPK 178 str.). Rašytiniais įrodymais (bendrijos buhalteriniais dokumentais ir mokėjimų pavedimais), šalių pripažinimu buvo nustatyta, kad 2009-12-01 susidariusi skola už 2009 metus buvo 388,16 Lt. Vadinasi, 2009 metų pabaigoje, gruodžio mėnesį, buvo priskaičiuota einamųjų mokėjimų 322,49 Lt, skolą sudarė minėti 388,16 Lt, o 600 Lt sumokėta 2009-12-07 (t. 1, b. l. 27), kas rodo, kad į 2010 metus persikėlė tik 110,65 Lt skola. Mokėjimo pavedimai patvirtina, kad 2009 m. gruodžio mėn. sumokėta 600 Lt (t. 1, t. b. l. 27); 2010 m. – 2 000 Lt (t. 1, b. 1. 28-34); 2011 m. – 750 Lt (t. 1, 1 b. l. 25-26; 35-37); 2012 m. – 2 258,15 Lt. Kitais byloje esančiais buhalteriniais dokumentais galėjo būti lengvai nustatyta, kad atsakovė nuo 2009-12-01 iki 2012-06-01 ieškovei yra sumokėjusi 5 608,15 Lt. Esant oficialiems rašytiniams įrodymams, nesudėtinga buvo apskaičiuoti, kad atsakovė nebuvo skolinga ieškovei už ginčo laikotarpį, nes 2012-07-05, kai buvo pareikštas paskutinis žodinis ieškinio patikslinimas, atsakovė turėjo 78,16 Lt permoką (5 608,15 Lt sumokėta suma, o 5 529,99 Lt priskaičiuota mokėti suma laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2012-06-01). Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovė neginčijo ieškovės atstovo pateiktos detalios skaičiuotės, be to, nepagrįstas ir tas motyvas, kad ieškovės skaičiuotė neabejotinai teisinga (t. 1, b. l. 83-84), nes atsakovė pateikė detalią rašytiniais įrodymais paremtą skaičiuotę (t. 2, b. l. 14), iš kurios matosi, kad vien pavedimais atliktų mokėjimų pakanka įsitikinti, kad atsakovė nebuvo skolinga bendrijai sprendimo priėmimo dieną. Beje, atsakovės detalios skaičiuotės teismas nevertino ir sprendime dėl jos nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 185, 263 straipsnius. Teismas nevertino ir ieškovės atstovės pripažinimo, kad ji taip pat nevykdė sutartinių įsipareigojimų (jeigu juos teismas laikė sutartiniais) ir atsakovei asmeniškai sąskaitų nepateikdavo, tuo užkirsdama atsakovei kelią į teisę žinoti apie atsiskaitymo sumas. Teismas neišsakė nuomonės dėl ieškinio dalyko keitimo kelis kartus bylos eigoje, o tai rodo ne ką kitą, kaip betvarkę bendrijos buhalterinėje apskaitoje ir bendrijos administracijos aplaidumą, nes po kiekvieno atsakovės atsikirtimo buvo keičiamas ieškinio dalykas. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai atmetė atsakovės atstovės argumentus, kad vien iš pateiktų banko pavedimų seka, jog skolos nėra. Teismas tokį argumentą turėjo pagrįsti atliktu skaičiavimu, turėjo aptarti kiekvieną procesinį dokumentą, kuriuo remiantis tokią išvadą pateikia. Sprendime detaliai neaptartas ginčo laikotarpis, bendrijos priskaičiuoti mokėjimai ir atsakovė faktiškai atlikti mokėjimai, kas dar kartą leidžia konstatuoti faktą, kad yra pažeista atsakovės teisė į teisingą teismą. Teismas laikė normaliu reiškiniu, kad pinigines lėšas, gautas pavedimais iš atsakovės, bendrijos buhalterė buhalterinėje apskaitoje parodydavo „tada, kai turėdavo laiko“. Ši aplinkybė rodo, kad byloje tiesą atskleisti yra sunku dėl bendrijos buhalterės / pirmininkės B. P. kaltės, būtent dėl ko ir buvo būtina palaukti ENTT audito išvados. Akivaizdu, kad ieškovės atstovė B. P. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6, 11 straipsnių nuostatas, nes jos pateiktų „Komunalinių paslaugų mokesčių“ lentelių duomenys neatitinka mokėjimo pavedimų turiniui, gautos piniginės lėšos neapskaitytos gavimo dieną, nepasirinkta buhalterinės apskaitos tvarkymo metodika, pagal kurią turi būti tvarkoma ieškovės buhalterinė apskaita. Objektyvus teismas pats CPK 300 straipsnio pagrindu būtų inicijavęs baudžiamosios bylos iškėlimą.
5. Apeliantė nesutinku su teismo argumentu, kad liudytojų parodymai teisme absoliučiai prieštaringi. Teismas nepagrįstai nurodė, kad liudytojai pinigines lėšas pasisavino, ir siūlo iš jų išsiieškoti, nes nepaneigta, kad apeliantės pinigines lėšas pravesdavo liudytojai S. G. į sąskaitą. Ieškovės atstovės B. P. paaiškinimu nustatyta, kad po to jai skambindavo ir pasiteiraudavo, ar ji pinigus gavo. Jeigu B. P. pavedimu gautas pinigines lėšas apskaitydavo „kai turėdavo laiko“, tai nėra jokios tikimybės, kad gautas pinigines lėšas grynaisiais apskaitydavo iš viso.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 47-49) prašo apeliacinį skundą atmesti šiais motyvais:
1. Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo. Apeliantės atstovė pati nurodė, jog su skaičiavimais sutinka ir prieštaravimų neturi, todėl aplinkybių, kurias šalys pripažįsta, įrodinėti nereikia. Be to, tokiam tikslinimui pritarė ir apeliantės atstovė, pripažinusi, kad negali tiksliai nurodyti, už kokį laikotarpį buvo atlikti mokėjimai po ieškinio padavimo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ekonomiškumo bei sąžiningumo principais, buvo ieškinio reikalavimas sumažintas už likusį laikotarpį. Šių aplinkybių galimai apeliantė nežino, nes pati vilkino bylą. Teismas nebuvo šališkas, nes teismo iniciatyva buvo pasiūlyta apeliantei pasinaudoti teisine pagalba, siekiat kuo objektyviau išspręsti bylą.
2. Dėl bylos aplinkybių, kurios neaptartos teismo sprendime. Į teismo posėdį iš tikrųjų buvo pateiktas sutarties, pagal kurią kilo prievolės, originalas, tačiau atsakovės atstovė V. J. nebeginčijo šios sutarties sudarymo. Tam net nebuvo reikalo, nes apeliantė savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. mokėdama dalinius mokėjimus, patvirtino tokios sutarties egzistavimą, o, kadangi apeliantė skaičiavimų neginčijo, laikytina, kad pripažino prievolę mokėti ir jos mastą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atstovė nebeginčijo šios sutarties sudarymo, teismui neliko pareigos tirti šias aplinkybes.
3. Dėl privalomojo civilinės bylos sustabdymo. Šiuo atveju stabdyti civilinę bylą nebuvo pagrindo, nes iš pateiktų įrodymų nėra aišku, ar ikiteisminis tyrimas bus atliekamas. Pateikti dokumentai neįrodo kieno nors kaltumo bei sąsajos su nagrinėjama byla.
4. Dėl teismo argumentų bei įrodymų, kurių teismas nevertino arba vertino neteisingai. Pasak apeliantės, mokėjimo pavedimais ir kitais buhalteriniais dokumentais galėjo būti lengvai nustatyta, kad atsakovė nuo 2009-12-01 iki 2012-06-01 ieškovei yra sumokėjusi 5 608,15 Lt, ir apskaičiuoti, kad atsakovė nebuvo skolinga ieškovei už ginčo laikotarpį, nes 2012-07-05, kai buvo pareikštas paskutinis (žodinis) ieškinio patikslinimas, atsakovė turėjo 78,16 Lt permoką (5 608,15 sumokėta suma – 5 529,99 Lt priskaičiuota mokėti suma laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2012-06-01). Tokie apeliantės argumentai visiškai nelogiški, todėl teismas juos pagrįstai atmetė. Sutikrinęs kiekvieną atsakovės nurodytą ir ieškovės užskaitytą mokėjimą teismas nenustatė, kad atsakovė turėtų daugiau įrodymų dėl atliktų ieškovei pavedimų, o tai, kad lėšos įskaitytos ne tą pačią dieną (kai, kai kuriais atvejais, jos buvo pervedamos ne į bendrijos, bet į asmeninę B. P. sąskaitą), reikšmės neturi, nes ieškovė nurodė, kad šias lėšas ji pervesdavo į bendrijos sąskaitą, ir dėl to jas skaičiuotėje vėliau užskaitydavo tada, kai turėdavo laiko. Dėl apeliantės skaičiuotės pažymėtina, kad jos negalėjo paaiškinti netgi jos atstovė. Nėra aišku, kuo apeliantė vadovaujasi, kad ieškovės pirmininkė jai asmeniškai sąskaitų nepateikdavo, tuo atimdama atsakovei teisę žinoti apie atsiskaitymo sumas. Šiuo atveju pati apeliantė, būdama sąžininga ir siekdama tiksliai žinoti savo įsiskolinimą, bet kada galėjo kreiptis į ieškovę, prašydama pateikti informaciją, tačiau to sąmoningai nedarė. Apeliantė nepagrįstai ir prieštaraudama pati sau, teigia, kad „teismas neišsakė nuomonės, dėl ieškinio dalyko keitimo kelis kartus, bylos eigoje. Pastaroji aplinkybė rodo, ne ką kitą, kaip betvarkę bendrijos buhalterinėje apskaitoje ir bendrijos administracijos aplaidumą, nes po kiekvieno atsakovės atsikirtimo buvo keičiamas ieškinio dalykas“. Ieškinio dalykas nebuvo pakeistas, tik jo mastas, nes apeliantės atstovė negalėjo tiksliai pasakyti, už ką apeliantė mokėjo, ir tik galutinai išsiaiškinus mokėjimo paskirtis buvo aiški skolos suma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, jog šalis siejo sutartiniai santykiai, kurių buvimą patvirtina tiek ieškovės pateikta 2007-10-28 jungtinės veiklos sutarties patvirtinta kopija (t. 1, b. l. 4), tiek ir atsakovės geranoriškai atlikti mokėjimai ieškovei, tuo pripažįstant sutarties realumą. Nors atsakovės atstovė advokatė R. G. 2012-03-06 teismo posėdyje ir nurodė, kad ant sutarties yra ne atsakovės parašai, o ieškovės atstovas pasiūlė pateikti teismui sutarties originalą (apie kurio pateikimą teismui byloje duomenų nėra), pažymėtina, jog nei pačiai atsakovei, nei jos kitai atstovei J. J. sutarties originalo išreikalauti neprašius bei neteigus, jog parašas sutartyje yra suklastotas, be to, jokių parašo suklastojimo įrodymų į bylą nepateikus (CPK 178 ir 184 str.), kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo savo iniciatyva nustatinėti aplinkybės, ar ant 2007-10-28 sutarties pasirašė pati atsakovė, ypač įvertinus tai, jog atsakovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vykdė mokėjimus ieškovei ir teisme įrodinėjo, kad visi reikalingi mokėjimai buvo atlikti. Nustatyta, jog 2007-10-28 jungtinės veiklos sutartimi ieškovė (namo bendrija) įsipareigojo organizuoti namo eksploataciją, remontuoti ir prižiūrėti pastatą ir vykdyti kitus su namo (bendrų inžinerinių įrenginių) priežiūra bei eksploatacija susijusius darbus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti laiku su ieškove už teikiamas komunalines paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas. Pagal sudarytas su tiekėjais sutartis už bendrijai teikiamas paslaugas su jais atsiskaitydavo bendrija, o namo gyventojams buvo išrašomos sąskaitos. Atsakovė yra buto, esančio Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) g. 12-1, savininkė (t. 1, b. l. 7), pripažįsta turinti pareigą apmokėti butui tenkančius komunalinius mokesčius bei mokėti už patiektą šiluminę energiją (t. 1, b. l. 78, t. 2, b. l. 25), neneigia, jog reguliariai kiekvieną mėnesį su ieškove neatsiskaitydavo, tačiau teigia, jog bylos nagrinėjimo metu su ieškove visiškai atsiskaičiusi, netgi yra susidariusi permoka.
Šioje byloje ieškovė (daugiabučio namo savininkų bendrija) pradiniu teismui 2011-11-11 pateiktu ieškiniu (t. 1, b. l. 1-3) prašė priteisti iš atsakovės 2 367,58 Lt skolą (t. 1, b. l. 5), susidariusią atsakovei tik iš dalies 2009-12-01 – 2011-11-01 laikotarpiu apmokėjus namo eksploatacijos, remonto ir priežiūros išlaidas bei komunalinius mokesčius. Už šį ieškinį buvo sumokėtas 71 Lt žyminis mokestis (1 t., b. l. 13-14). Skola buvo paskaičiuota taip: 710,65 Lt (skola, persikėlusi iš 2009 m.) + 2 378,25 Lt (priskaičiuota mokėti už 2010 m.) – 1 750 Lt (sumokėta 2010 m.) + 1 578,7 Lt (priskaičiuota mokėti už 2011-01-01 iki 2011-11-01, bet paskutinis mėnesis - rugsėjis) - 550 Lt (sumokėta nuo 2011-01-01 iki 2011-11-01) = 2 367,58 Lt.
Ieškovė 2012-02-14 teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 61-62) prašė priteisti iš atsakovės 2 849,15 Lt skolą už 2009-12-01 – 2012-02-01 laikotarpį (2 367,58 Lt skola iki 2011-10-01 + 1 250,57 Lt (163,62 + 319,44 + 371,13 + 396,38) priskaičiuota nuo 2011-10-01 iki 2012-02-01 – 769 Lt sumokėta (t. 1, b. l. 64). Akivaizdu, jog šiuo patikslintu ieškiniu buvo pareikštas naujas reikalavimas dėl 1 250,57 Lt skolos už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-02-01 (t. y. 163,62 + 319,44 + 371,13 + 396,38), tačiau buvo išminusuoti atlikti mokėjimai: 50 Lt 2011-10-03 (1 t., b. l. 37), 100 Lt 2011-11-08 (1 t., b. l. 25), 300 Lt 2011-11-19 (b. l. 26) ir 319 Lt 2012-01-09 (t. 1, b. l. 48), t. y. viso 769 Lt (50 + 100 + 300 + 319), atitinkamai 769 Lt suma buvo sumažinta pradiniu ieškiniu prašyta priteisti 2 367,58 Lt skola iki 1 598,58 Lt (2 367,58 – 769), prie kurių pridėjus papildomai pareikštą 1 250,57 Lt reikalavimą už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-02-01 ir gaunama 2012-02-14 patikslinto ieškinio (t. 1, b. l. 61-62) suma 2 849,15 Lt (1 598,58 + 1 250,57).
Kaip matyti iš 2012-05-30 ieškovės pažymos (2 t., b. l. 8), atsakovei buvo paskaičiuota mokėti 2012-02-29 482,74 Lt, 2012-03-31 – 332,5 Lt ir 2012-04-30 – 164,42 Lt, t. y. viso 979,66 Lt. Iš ieškovės 2012-07-05 pažymos (2 t., b. l. 20) matyti, jog atsakovei 2012-05-31 buvo paskaičiuota mokėti 60,12 Lt.
Ieškovė 2012-07-05 teismo posėdyje (t. 2, b. l. 24-27), dėl užsitęsusios bylos pailginusi laikotarpį ir įvertinusi tiek priskaičiuotus mokėjimus už 2012 m. vasario - gegužės mėnesiais, tiek 2012-02-20, 2012-04-11, 2012-05-18 ir 2012-06-19 atliktus mokėjimus 1 939,15 Lt sumai (849,15 + 490 + 300 + 300), atsakovės atstovei neprieštaraujant dėl nagrinėjimo papildomai nepasirengiant (2 t., b. l. 17), prašė iš atsakovės priteisti 1 999,78 Lt skolą už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2012-06-01 (t. 2, b. l. 20, 25), kurią teismo posėdžio metu dar sumažino iki 1 949,78 Lt, sutikusi įskaityti kaip atsakovės mokėjimą 50 Lt sumą iš 2010-01-25 mokėjimo nurodymu (1 t., b. l. 28) ieškovės pirmininkei sumokėtos 300 Lt sumos, iš kurios pirmininkė į ieškovės sąskaitą buvo pervedusi tik 250 Lt. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokiu būdu ieškovė 2012-07-05 teismo posėdžio metu pareiškė naują reikalavimą priteisti 1 039,78 Lt (482,74 + 332,5 + 164,42 + 60,12) sumą, paskaičiuotą mokėti už 2012 vasario – gegužės mėnesius, tačiau, atsakovei po 2012-02-14 patikslinto ieškinio iš dalies atsiskaičius (t. y. sumokėjus dar 1 939,15 Lt), dėl to atitinkamai iki 910 Lt (2 849,15 – 1 939,15) sumažėjo patikslintu ieškiniu prašyta priteisti 2 849,15 Lt skola, susidariusi iki 2012-02-01.
Pažymėtina, jog ieškovės nurodytų kaip mokėtinų už komunalinius patarnavimus laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2012-02-01 sumų (t. 1, b. l. 83-84) atsakovė neginčija, šiuo laikotarpiu priskaičiuota mokėti suma sudaro 5 529,99 Lt, t. y. 322,49 Lt (už 2009 m. gruodį) + 2 378,25 Lt (už 2010 m.) + 2 432,87 Lt (už 2011 m.) + 396,38 Lt (už 2012 m. sausį). Be to, konstatuotina, jog apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, jog buhalteriniai duomenys apie priskaičiuotas sumas už komunalinius mokėjimus pateikti tik iki 2012-02-01, nes, kaip matyti iš jau minėtų ieškovės pažymų 2012-05-30 (2 t., b. l. 8) ir 2012-07-05 (2 t., b. l. 20), 2012-02-29 atsakovei buvo paskaičiuota mokėti 482,74 Lt, 2012-03-31 – 332,5 Lt, 2012-04-30 – 164,42 Lt ir 2012-05-31 – 60,12 Lt, t. y. viso 1 039,78 Lt. Vadinasi, ieškovės priskaičiuota ginčo laikotarpiu atsakovės už komunalinius patarnavimus mokėtina suma sudarė ne 5 529,99 Lt (kaip teigia atsakovė), o 6 569,77 Lt (5 529,99 Lt + 1 039,78 Lt). Be to, prie šios sumos pridėtina ir 388,16 Lt skola, persikėlusi į 2010 metus iš 2009 metų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog galutinė ginčo laikotarpiu mokėtina suma yra 6 957,93 Lt (6 569,77 + 388,16).
Kaip spręstina iš apeliantės pateiktų skaičiavimų (2 t., b. l. 14), ji nesutinka su jos įsiskolinimo dydžiu, persikėlusiu iš 2009 m. į 2010 m., nes, apeliantės nuomone, į 2010 metus persikėlė ne 710,65 Lt, o 110,65 Lt skola. Tai apeliantė grindžia aplinkybe, jog 2009-12-07 pavedimu buvo sumokėta 600 Lt (1 t., b. l. 27). Tačiau pažymėtina, jog ieškovės pateiktu įsiskolinimo paskaičiavimu (1 t., b. l. 83-84), kurio atsakovė jokiais įrodymais ir pagrįstais argumentais nenuginčijo, nustatyta, jog skirtumas tarp 2009 metais priskaičiuotų (4 229,50 Lt) ir atsakovės sumokėtų (3 518,85 Lt – į kuriuos patenka ir 2009-12-09 sumokėti 600 Lt) sumų sudaro būtent 710,65 Lt (4 229,50 – 3 518,85). Vadinasi, 2009-12-09 sumokėtų 600 Lt nebereikia dar kartą minusuoti iš skolos sumos, nes priešingu atveju į 2010 metus turėtų būti perkelta ne 710,65 Lt skola, o 1 310,65 Lt skola (710,65 + 600). Šiuo atveju itin svarbi aplinkybė yra ir tai, jog paskaičiavime nurodyta seniausia (2008-12-31) priskaičiuota suma (577,63 Lt) yra tapati atsakovės sumokėtai 2009-01-19 sumai, kas tik patvirtina, jog atsakovė 2009-01-19 mokėjimu padengė būtent šią 2008-12-31 skolą (o ne, pavyzdžiui, sumokėjo avansu arba padengė dar kokią senesnę skolą). Apeliacinės instancijos teismui yra akivaizdu, jog 600 Lt suma, ieškovės sumokėta 2009-12-07 mokėjimo nurodymu į ieškovės pirmininkės B. P. sąskaitą (1 t., b. l. 27), o pastarosios 2009-12-09 pavedimu Nr. 13 pervesta į ieškovės sąskaitą (1 t., b. l. 83) padengė ne 2009-12-31 paskaičiuotą 322,49 Lt sumą ir net ne spalio – lapkričio mėnesiais paskaičiuotas sumas, bet ankstesnių mėnesių (2009 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn.) skolą, nes į bylą nepateikti jokie duomenys apie atsakovės mokėjimus nuo 2009-08-21 iki 2009-12-07, o priskaičiuota mokėti nuo 2009-10-31 iki 2009-12-31 suma sudaro 720,86 Lt (163,55 + 234,82 + 322,49), t. y. beveik tiek pat, kiek ir persikėlė į 2010 metus. Pažymėtina, jog 2009-12-31 paskaičiuota mokėti 322,49 Lt suma (kuri turi būti apmokėta per visą 2010 m. sausio mėnesį ir skola tampa tik jos nesumokėjus iki 2010-01-31) taip pat patenka į 710,65 Lt sumą, persikėlusią į 2010 metus, nes tai matyti iš visų ieškovės pateiktų paskaičiavimų (322,49 + 388,16 = 710,65) (1 t., b. l. 5).
Be to, apeliantės teigimu, buhalteriniais dokumentais galėjo būti lengvai nustatyta, kad atsakovė nebuvo skolinga ieškovei už ginčo laikotarpį, nes 2012-07-05 atsakovė turėjo 78,16 Lt permoką, kadangi buvo sumokėjusi 5 608,15 Lt (600 Lt (2009 gruodis) + 2 000 Lt (2010 m.)+ 750 Lt (2011 m.) + 2 258,15 Lt (2012 m.)), o priskaičiuota mokėti suma sudarė tik 5 529,99 Lt. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra akivaizdu, jog tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, nes, kaip jau minėta, ieškovės priskaičiuota ginčo laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2012-06-01 atsakovės už komunalinius patarnavimus mokėtina suma (kartu su persikėlusia iš 2009 m. 388,16 Lt skola) sudarė 6 957,93 Lt, o ne 5 529,99 Lt, kaip nurodė atsakovė. Be to, apeliantė, teigdama, jog sumokėta suma yra 5 608,15 Lt (600 + 2 000 + 750 + 2 258,15), kaip jau minėta prieš tai, be pagrindo į šią sumą įtraukia 600 Lt, sumokėtus 2009-12-07. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad ji yra sumokėjusi daugiau, nei nurodė ieškovė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ir konstatuoja, jog apeliantės sumokėta suma pagal į bylą pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus yra 5 208,15 Lt, t. y.:
1) 2 200 Lt (300 + 300 + 500 + 300 + 200 + 200 + 200 + 200) suma, atsakovės pervesta ieškovės pirmininkei į jos asmeninę sąskaitą:
300 Lt 2010-01-21 mokėjimo nurodymu Nr.1 (1 t., b. l. 29), o pirmininkė 2010-01-21 pavedimu Nr. 15 pervedė ieškovei 300 Lt;
300 Lt 2010-01-25 mokėjimo nurodymu Nr. 1 (1 t., b. l. 28), o pirmininkė 2010-01-25 pavedimu Nr. 16 pervedė ieškovei tik 250 Lt (nors paskutinio teismo posėdžio metu 50 Lt pripažino kaip sumokėtus ir dėl to sumažino ieškinio sumą nuo 1 999,78 Lt iki 1 949,78 Lt; 2 t., b. l. 27-27 a. p.);
500 Lt 2010-02-25 mokėjimo nurodymu Nr. 2 (1 t., b. l. 30), o pirmininkė 2010-02-25 pavedimu Nr. 19 pervedė ieškovei 500 Lt;
300 Lt 2010-03-23 mokėjimo nurodymu Nr. 1 (1 t., b. l. 31), o pirmininkė 2010-03-24 pavedimu Nr. 22 pervedė ieškovei 300 Lt;
200 Lt 2010-04-23 mokėjimo nurodymu Nr. 1 (1 t., b. l. 32), o pirmininkė 2010-04-24 pavedimu Nr. 26 pervedė ieškovei 200 Lt;
200 Lt 2010-11-30 mokėjimo nurodymu Nr. 85 (1 t., b. l. 33), o pirmininkė 2010-12-10 pavedimu Nr. 45 pervedė ieškovei 200 Lt;
200 Lt 2010-12-31 mokėjimo nurodymu Nr. 106 (1 t., b. l. 34), o pirmininkė 2011-01-29 pavedimu Nr. 50 pervedė ieškovei 200 Lt;
200 Lt 2011-02-28 mokėjimo nurodymu Nr. 151 (1 t., b. l. 35), o duomenų, kad ši 200 Lt suma pirmininkės būtų pervesta ieškovei, byloje nėra;
2) 100 Lt atsakovė pervedė ieškovei 2011-04-04 mokėjimo nurodymu Nr. 176 ,,(duomenys neskelbtini) 12-1, Marijampolė R. G.“(1 t., b. l. 36);
3) 200 Lt S. G. pervedė ieškovei 2011-06-03 mokėjimo nurodymu Nr. 52 ,,už butą (duomenys neskelbtini) 12-1“ (1 t., b. l. 84, 2 t., b. l. 64),
4) 50 Lt S. G. pervedė ieškovei 2011-10-03 mokėjimo nurodymu Nr. 70 ,,už butą (duomenys neskelbtini) 12-1 Regina R. G.“ (1 t., b. l. 37),
5) 100 Lt S. G. pervedė ieškovei 2011-11-08 mokėjimo nurodymu Nr. 74 ,,už butą (duomenys neskelbtini) 12-1“ (1 t., b. l. 25),
6) 300 Lt S. G. pervedė ieškovei 2011-11-19 mokėjimo nurodymu Nr. 75 ,,už butą (duomenys neskelbtini) 12-1“(1 t., b. l. 26)
7) 319 Lt S. G. pervedė ieškovei 2012-01-09 mokėjimo nurodymu ,,už butą (duomenys neskelbtini) 12-1“ (t. 1, b. l. 48),
8) 849,15 Lt S. G. pervedė ieškovei 2012-02-20 mokėjimo nurodymu Nr. 90 ,,už butą (duomenys neskelbtini) 12-1“ (1 t., b. l. 66),
9) 490 Lt S. P. pervedė ieškovei 2012-04-11 mokėjimo nurodymu Nr. 2 ,,už butą (duomenys neskelbtini) 12-1 R. G.“ (1 t., b. l. 100, 115),
10) 300 Lt S. P. pervedė ieškovei 2012-05-18 mokėjimo nurodymu ,,už butą (duomenys neskelbtini) 12-1 R. G.“ (1 t., b. l. 116)
11) 300 Lt R. Š. pervedė ieškovei 2012-06-19 Nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus ,,už paslaugas R. G. (duomenys neskelbtini) 12-1“ (2 t., b. l. 15),
Susumavus visas šias sumas matyti, jog už atsakovės butui teiktas komunalines paslaugas ginčo laikotarpiu apeliantė viso sumokėjo 5 208,15 Lt (2 200 + 100 + 200 + 50 + 100 + 300 + 319 + 849,15 + 490 + 300 + 300). Pažymėtina, jog šioje apeliantės sumokėtoje 5 208,15 Lt sumoje yra įtraukta ir:
1) 50 Lt suma, apeliantės 2010-01-25 mokėjimo nurodymu Nr. 1 (1 t., b. l. 28) sumokėta į sąskaitą ieškovės pirmininkės (300 Lt), kuri 2010-01-25 pavedimu Nr. 16 pervedė ieškovei tik 250 Lt;
2) 200 Lt, apeliantės 2011-02-28 mokėjimo nurodymu Nr. 151 (1 t., b. l. 35) sumokėta į sąskaitą ieškovės pirmininkės, tačiau apie kurios pervedimą į ieškovės sąskaitą byloje duomenų nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, jog 2012-07-05 atsakovė turėjo 78,16 Lt permoką, nes iš priskaičiuotos mokėti sumos (6 957,93 Lt) atėmus ginčo laikotarpiu sumokėtą sumą, t. y. 5 208,15 Lt, gaunama, jog atsakovės skola už ginčo laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2012-06-01 pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo ne 1 949,78 Lt (pirmosios instancijos teismo priteista suma, o 1 749,78 Lt (6 957,93 Lt – 5 208,15), tik kuri iš atsakovės ir turėjo (galėjo) būti priteista.
Pažymėtina, jog atsiradęs 200 Lt skirtumas tarp teismo priteistos sumos (1 949,78 Lt) ir apeliacinės instancijos teismo paskaičiuotos priteistinos sumos (1 749,78 Lt) yra lengvai paaiškinamas, kadangi, kaip nustatyta, į šią civilinę bylą nebuvo pateikta jokių buhalterinės apskaitos duomenų, jog atsakovės 2011-02-28 mokėjimo nurodymu Nr. 151 (1 t., b. l. 35) pervesta į ieškovės pirmininkės asmeninę sąskaitą 200 Lt suma būtų pirmininkės pervesta (įskaityta ar įnešta) į ieškovės sąskaitą, į ką apylinkės teismas be pagrindo neatsižvelgė. Kadangi paskutinio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas 50 Lt pripažino kaip sumokėtus ir dėl to sumažino ieškinio sumą nuo 1 999,78 Lt iki 1 949,78 Lt (2 t., b. l. 27-27 a. p.), akivaizdu, jog nurodyta 50 Lt suma pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai iš atsakovės nepriteista, nors visais ieškiniais ją buvo prašoma priteisti.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, jog kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliantė yra skolinga ieškovei mažesnę sumą arba visai neskolinga, šioje byloje nesurinkta. Tai, kad bendrijos pirmininkė jai į jos asmeninę sąskaitą pervestas lėšas į bendrijos sąskaitą pavedimais pervesdavo ne visais atvejais tą pačią dieną (o kai kuriais atvejais – net po mėnesio), neturi įtakos šioje byloje pareikšto ieškinio sumai, išskyrus vienintelį prieš tai paminėtą atvejį, kai atsakovės 2011-02-28 mokėjimo nurodymu Nr. 151 (1 t., b. l. 35) pervesta į ieškovės pirmininkės asmeninę sąskaitą 200 Lt suma nebuvo pervesta bendrijai.
Atmestinas apeliantės argumentas dėl privalomo šios bylos sustabdymo dėl ikiteisminio tyrimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, iš kurių pats teismas, nepatingėjęs atlikti elementarius matematinius skaičiavimus, galėjo paskaičiuoti ir nustatyti skolos dydį. Taip pat pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 dalimi, bylą privaloma sustabdyti tik tokiu atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 str. 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tuomet, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje turi būti prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Visų pirma pažymėtina, jog šiuo atveju jokios kitos bylos, nagrinėjamos teisme baudžiamąja tvarka, nebuvo ir nėra. Be to, ikiteisminio tyrimo dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo metu nustatyti faktai nevertintini kaip turintys prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Vadovaujantis CPK 183 straipsnio 3 dalimi, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).
Dėl žyminio mokesčio
Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovei grąžinti 15 Lt permokėto žyminio mokesčio. Nors dėl to apeliaciniame skunde nėra jokių motyvų, tačiau konstatuotina, jog šiuo atveju apeliacinio skundo ribas peržengti reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Konstatuotina, jog už 2012-02-14 patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 61-62) ieškovė primokėjo tik 14 Lt (85 Lt - 71 Lt) žyminio mokesčio (1 t., b. l. 63), nors už papildomai pareikštą 1 250,57 Lt ieškinio reikalavimą turėjo būti mokamas 38 Lt žyminis mokestis. Tačiau, įvertinus aplinkybę, jog šiuo atveju patikslintu ieškiniu faktiškai buvo atsisakyta nuo pradiniu ieškiniu prašytos priteisti 769 Lt (50 + 100 + 300 + 319) sumos, konstatuojant, jog ieškovei CPK 87 straipsnio 2 ir 6 dalių pagrindu, padarius mokėtino ir grąžintino mokesčio įskaitymus, grąžintina 17 Lt (769 x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio, darytina išvada, jog ieškovė už patikslintą ieškinį turėjo sumokėti ne 14 Lt, o 21 Lt žyminio mokesčio, t. y. liko nesumokėjusi valstybei 7 Lt.
Taip pat konstatuotina, jog už paskutinio teismo posėdžio metu pareikštą naują 1 039,78 Lt reikalavimą, neapmokėtą jokiu žyminiu mokesčiu, ieškovė turėjo sumokėti 31 Lt žyminio mokesčio. Įvertinus aplinkybę, jog, galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė faktiškai atsisakė reikalavimo dėl 1 989,15 Lt (1 939,15 + 50) (sumos (atsakovės apmokėtos) priteisimo, ir konstatuojant, jog ieškovei CPK 87 straipsnio 2 ir 6 dalių pagrindu, padarius mokėtino ir grąžintino žyminio mokesčio įskaitymus, grąžintina 45 Lt (1 989,78 x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio, darytina išvada, jog ieškovė, galutinai patikslinusi ieškinį, jokio papildomo žyminio mokesčio mokėti neprivalėjo ir dar galėjo susigrąžinti 14 Lt (45 - 31) jos sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 5 ir 6 d.).
Kadangi už 2012-02-14 patikslintą ieškinį liko nesumokėta 7 Lt, padarius mokėtino ir grąžintino žyminio mokesčio įskaitymus (CPK 87 str. 6 d.), darytina išvada, jog ieškovei CPK 87 straipsnio 2 dalies pagrindu grąžintina tik 7 Lt (o ne 15 Lt) žyminio mokesčio (14 - 7).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), priteista suma mažintina iki 1 749,78 Lt bei nuo 15 iki 7 Lt sumažintina ieškovei grąžintino žyminio mokesčio suma.
Be to, atitinkamai perskaičiuotinos ir priteistos 1 001 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos (t. y. 70 Lt žyminis mokestis ir 931 Lt (iš turėtų 1 331 Lt) išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti) ir iš atsakovės ieškovei priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 52,49 Lt (1 749,78 x 0,03) žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.). Nors atsakovė 2 558,15 Lt (300 + 319 + 849,15 + 490 + 300 + 300) sumokėjo po ieškinio pareiškimo, o šia suma buvo sumažinti ieškinio reikalavimai, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pati ieškovė, didindama ieškinio reikalavimus, viso reikalingo sumokėti žyminio mokesčio nebuvo sumokėjusi, nuo šios sumos iš atsakovės jokio žyminio mokesčio ieškovei nepriteisia (CPK 94 str. 1 d.). Laikant, jog šioje byloje pareikštų ieškinių suma sudarė 4 657,93 Lt (2 367,58 + 1 250,57 + 1 039,78), konstatuotina, jog teismo sprendimu patenkinta 1 749,78 Lt dalis sudaro 37,57 proc. arba 500,06 Lt (1 331 x 37,57 / 100) proporcingai paskaičiuotų advokato padėjėjo pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos paskaičiavimus, teismo priteistos 1 001 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 552,55 Lt (52,49 Lt žyminio mokesčio + 500,06 Lt advokato padėjėjo pagalbos išlaidų).
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti priteistą ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai ,,Žaluma“ (j. a. k. 151397163) iš atsakovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nesumokėtų mokesčių sumą nuo 1 949,78 Lt iki 1 749,78 Lt, bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 001 Lt iki 552,55 Lt.
Priteisti iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Žaluma“ (j. a. k. 151397163) valstybei 249,72 Lt išlaidų už atsakovei suteiktą pirminę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant pirmosios instancijos teismui).
Sumažinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimu pavestą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovei DNSB ,,Žaluma“ (į. k.151397163, buveinės adresas Marijampolės m. (duomenys neskelbtini) g. 12) žyminio mokesčio, sumokėto 2011 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 341, sumą nuo 15 Lt iki 7 Lt (septynių litų).
Priteisti R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Žaluma“ (j. a. k. 151397163) 6 Lt už apeliacinį skundą.