- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-11
- Bylos Nr.
- II-282-406/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Nukentėjusysis
- G. B.
institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui Giedriui Petrauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. V. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas 2009 m. vasario 24 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. buvo nubaustas administracine nuobauda – atėmimu teisės vairuoti transporto priemones už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 142 punktų reikalavimus, padarė autoavariją ir sukėlė kitos transporto priemonės sugadinimą.
Šalies argumentai
D. V. teigia, kad administracine nuobauda nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėjas paaiškino, kad 2009 m. vasario 13 d. automobiliu MB 230 važiavo (Duomenys neskelbtini) gatve Kauno mieste. Priekyje prie pat dešiniojo gatvės kelkraščio lėtai riedėjo automobilis „Opel“. Nesant priešpriešiais atvažiuojančių transporto priemonių, jis pradėjo lenkimo manevrą, tačiau išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, šis automobilis, nerodydamas jokių įspėjančių ženklų apie žadamą manevrą, staiga suko į kairę ir užtvėrė jam važiuojamąją kelio dalį. Bandydamas išvengti autoavarijos, jis taip pat staigiai suko į kairę, stabdė, tačiau automobilis „Opel“ savo dešiniąja priekine dalimi (kairiuoju žibintu) kliudė jo vairuojamo automobilio kairiąją pusę. Nukentėjusysis nedavė jo lenkiančiam automobiliui kelio, manevrą atliko nerodydamas kairiojo posūkio signalo, neįsitikino, kad jo vairuojamą transporto priemonę lenkia kitas automobilis, todėl ir įvyko susidūrimas, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Kelių eismo taisyklių jis nepažeidė. Prašo skundą tenkinti, dėl nurodytų aplinkybių administracinę nuobaudą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė pareiškėjas A. B..
Nukentėjusysis G. B. su skundu nesutinka. Paaiškino, kad automobiliu „Opel Vectra“ lėtai judėjo (Duomenys neskelbtini) gatve Kauno mieste, ketindamas pastatyti automobilį kairėje gatvės pusėje. Parodęs kairiojo posūkio signalą, pradėjo sukti į kairėje gatvės pusėje esantį kelkraštį, tačiau tuo metu iš paskos dideliu greičiu važiavęs automobilio MB vairuotojas pradėjo lenkti jo vairuojamą transporto priemonę ir automobiliai susidūrė. Mano, kad šioje situacijoje yra kaltas pareiškėjas, kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str.) konstatuoja, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 2 d. ir D. V. kaltė byloje esančių faktinių duomenų visuma neįrodyta, todėl pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai.
Policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nepilnai, nevisapusiškai išsiaiškino visas su autoįvykiu susijusias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, jas įvertino neteisingai ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. (ATPK 284 str. 1 d. ).
Abu autoįvykio dalyviai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl sprendžiant šią bylą jų parodymai vertintini kitų byloje surinktų objektyvių įrodymų, kurių tikrumas nekelia abejonių, kontekste.
Išanalizavus bei įvertinus autoavarijos vietos schemoje užfiksuotą autoįvykyje dalyvavusių abiejų lengvųjų automobilių vietą bei padėtį po autoavarijos, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių fotonuotraukas eismo įvykio vietoje ir abiejų automobilių sužalojimo pobūdį, jų susidūrimo mechanizmą, horizontaliuosius kelio ženklinimus, kelio bei kitus matmenis, taip pat ir bylos šalių paaiškinimus darytina išvada, kad automobilio „MB 230 “ vairuotojas D. V. dėl autoįvykio kaltu pripažintas nepagrįstai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9 ir 142 punktų reikalavimus.
Kelių eismo taisyklių 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, tačiau kokių konkrečiai – nedetalizuota. Šis tariamas pareiškėjo pažeidimas tėra pareigūnų prielaidos ir spėliojimai, nes nėra objektyviai patvirtintas bylos medžiaga ir juo negali būti grindžiama pareiškėjo kaltė.
Kelių eismo taisyklių 142 punkte nustatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.
Iš Eismo įvykio vietos schemos (b. l. 21) ir fotonuotraukos iš eismo įvykio vietos ( G. B. automobilio priekinio kairiojo ir galinio kairiojo ratų padėties) matyti, kad nukentėjusiojo vairuojamas automobilis stovi įstrižai važiuojamosios dalies. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie automobilio „Opel Vectra“ judėjimo trajektoriją, o būtent, kad pats nukentėjusysis nebuvo persirikiavęs į kairę ir tinkamai nevykdė Kelių eismo taisyklių 111 punkto reikalavimų, t. y. prieš sukdamas į kairę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Taigi pareiškėjas, tokioje situacijoje, priešingai nei konstatavo policijos pareigūnai, kai nukentėjusysis nebuvo taip, kaip numato Kelių eismo taisyklės, persirikiavęs posūkiui į kairę, neturėjo galimybės apvažiuoti sukančios transporto priemonės iš dešinės. Šie įrodymai, taip pat automobilių apgadinimai, jų pobūdis bei lokalizacija – apgadinti priekiniai transporto priemonių kampai patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis G. B. kairiojo posūkio manevrą atliko iš važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tuo metu, kai pareiškėjas, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, atlikinėjo lenkimo manevrą.
Kelių eismo taisyklių 106 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Aptartieji įrodymai patvirtina, kad G. B. atliekamo manevro (kairiojo posūkio) saugumu neįsitikino. Pabrėžtina ir tai, kad šiuo aspektu nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi. Paaiškinime (b.l. 20) jis nurodė, jog prieš darant posūkį pareiškėjo automobilio MB jis nematė. Papildydamas šį paaiškinimą (papildymo laikas nenurodytas) jis jau nurodė, jog prieš darydamas manevrą, pro kairįjį galinio vaizdo veidrodėlį įsitikino, kad tai daryti saugu. Teisminio nagrinėjimo metu jis teigė, matęs iš paskos atvažiuojantį automobilį, tačiau nepagalvojo, jog šis jį lenks. Tokie
prieštaravimai kelia abejones nukentėjusiojo parodymų objektyvumu ir teisingumu, tame tarpe ir dėl kairiojo posūkio signalo rodymo.
Byloje eismo dalyviai nurodo prieštaringus duomenis dėl G. B. rodyto kairiojo posūkio signalo. Tačiau vertinant eismo įvykį bei jo aplinkybes pabrėžtina, kad tokioje situacijoje, kai pareiškėjas nebuvo tinkamai persirikiavęs posūkiui į kairę pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, netgi ir rodomas kairiojo posūkio signalas, kas nėra objektyviai ir patikimai įrodyta, nesuteikė nukentėjusiajam važiavimo pirmumo teisės (Kelių eismo taisyklių 93 punktas)
Apibendrinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, yra pakankamai pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo D. V. veiksmai neprieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams ir techniniu požiūriu nebuvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties, skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. teismas
nutarė:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus nutarimu D. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. paskirtą administracinę nuobaudą – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.