Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjos ir nukentėjusiosios K. G. (toliau tekste - pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. kovo 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą G. K. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiąja K. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2013 m. kovo 15 d. patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. kovo 12 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą G. K. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiąja K. G..

Prokuroro nutarime nurodyta, jog įtariamajam G. K. prisipažinus padarius jam inkriminuotą neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja K. G., susitarus su ja, kad visa dėl nusikalstamos veikos patirta turtinė ir neturtinė žala bus atlyginta draudimo bendrovės - AAS „G. B.“ Lietuvos filialo, kurioje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta jo įvykio metu vairuota transporto priemonė, 2013 m. vasario 11 d. ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, proceso dalyvių iniciatyva surašė susitaikymo protokolą, patvirtinantį, kad įtariamasis G. K. susitaikė su nukentėjusiąją K. G.. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., susitaikė su nukentėjusiąja ir susitarė su ja dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, be to, jis anksčiau nebuvo teistas, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, konstatuotina, jog yra visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. numatytos sąlygos, leidžiančios nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Aiškinantis žalos atlyginimo klausimą, pareiškėja viena kreipėsi į draudimo bendrovę - AAS G. B.“ Lietuvos filialą, kur civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta G. K. įvykio metu vairuota transporto priemonė. Draudimo bendrovėje pareiškėja užpildė prašymą, be kitų išlaidų, atlyginti ir neturtinę žalą 5000,00 Lt suma. Draudimo bendrovės darbuotojas nurodė, kad patirtos žalos kompensacija bus išmokėta vėliau, ją paskaičiavus. Į tokią situaciją pareiškėja nurodo patekusi pirmą kartą, todėl tikėjosi, kad draudimo bendrovė, po sprendimo byloje priėmimo, išmokės prašomą arba bent jau panašią išmoką už patirtą neturtinę žalą. Be to, ir G. K., būdamas suinteresuotas sprendimo byloje priėmimu, žadėjo, kad ir toliau eis į draudimo bendrovę ir rūpinsis, kad jai greičiau būtų atlyginta žala. Dėl minėtos priežasties, vėliau, nuolat skubinant G. K., jie pas tyrėją pasirašė susitaikymo protokolą, patvirtinantį, kad su įtariamuoju susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo, t. y. kad žala bus pilnai atlyginta draudimo bendrovės lėšomis. Vėliau, kovo mėnesio pradžioje, pareiškėja gavo trumpąją SMS žinutę, kad į jos sąskaitą iš draudimo bendrovės buvo pervesta 605,74 Lt suma. Nuvykusi į draudimo bendrovę pareiškėja išsiaiškino, kad jai buvo paskaičiuota 500 Lt suma kaip neturtinės žalos atlyginimas ir 105,74 Lt suma kaip turtinės žalos atlyginimas. Taip pat, jai reikalaujant, draudimo bendrovė vėliau atsiuntė pranešimą, kuriame paskaičiuota, už ką atlyginta žala, patirta dėl eismo įvykio.

Pareiškėjos vertinimu, tai akivaizdžiai per maža suma, nes ji patyrė didesnę moralinę žalą, kadangi buvo partrenkta sesijos pradžioje ir visą jos laiką praleido ligoninėje. Taip pat ligoninėje ir pratęstos sesijos metu buvo sunku mokytis, nes jautė didelį skausmą. Plėštinė piršto žaizda, atsiradusi eismo įvykio metu, gijo beveik tris mėnesius po įvykio, todėl teko gaišti laiką ir vaikščioti pas gydytojus bei kęsti didžiulį skausmą. Dar iki šiol ji jaučia patirto eismo įvykio pasekmes, nes pasikeitus orams, kamuoja skausmai lūžio vietoje ir tebeskauda sužalotą pirštą, jaučia diskomfortą dėl gydytojo duotų apribojimų, kurie atsirado dėl eismo įvykio metu patirtų traumų. Be to, po patirto eismo įvykio prastai pradėjo veikti jos mobilusis telefonas, kuris įvykio metu buvo dešinėje palto kišenėje, o maždaug po savaitės, kai pareiškėja parašė prašymą draudimo bendrovėje dėl žalos atlyginimo, jis visai nustojo veikti. Taip pat pareiškėja jaučia po eismo įvykio suprastėjusios atminties keliamus nepatogumus. Kadangi suprato, kad draudimo bendrovė neketina daugiau jai išmokėti jokių išmokų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūną, tačiau paaiškėjo, kad jau buvo per vėlu, nes tyrimas 2013 m. kovo 12 d. nutarimu buvo nutrauktas ir 2013 m. kovo 15 d. patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė skundą tenkinti. Prokuroras sutiko, kad skundas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) bei skundo argumentais, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu nepagrįstai patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. kovo 12 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą G. K. atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti iš įtariamajam pareikšto 2013 m. vasario 11 d. įtarimo, jis įtariamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliau tekste - KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2013 m. sausio 4 d., apie 07.55 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz 112“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vienintele (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies eismo juosta, skirta važiuoti nuo J. B. gatvės pusės, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) - A. V. gatvių sankryžą, pažeidė KET 37 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tai yra, vairuojamu automobiliu išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) - A. V. gatvių sankryžos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti už minėtų gatvių sankirtos esančia nereguliuojama pėsčiųjų perėja, jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją K. G. ir ją partrenkė, dėl ko K. G. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Pažymėtina, kad vertinant galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, būtina nustatyti teisinį pagrindą, pateisinantį tokį asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, reikia konstatuoti, jog G. K. anksčiau nėra teistas. Nors ir yra padaręs administracinių teisės pažeidimų, susijusių su KET reikalavimų pažeidimais, tačiau nusikaltimo padarymo metu įtariamasis jau buvo laikomas nebaustu administracine tvarka (b. l. 45). Pažymėtina ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo, G. K. daugiau jokių teisės pažeidimų nėra padaręs. Be to, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi du vaikus (b. l. 38-39), dirba (b. l. 40). Įtariamasis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Taigi, vertinant aptartas aplinkybes su G. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, taip pat jo elgesiu po nusikaltimo padarymo, teigtina, jog yra pagrindas manyti, kad jis daugiau nenusikals, tai pat, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Todėl šiuo atveju lemiamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. veiksnys yra nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo ir susitaikymo aplinkybės.

Kaip matyti iš byloje esančio 2013 m. vasario 11 d. susitaikymo protokolo, įtariamasis susitaikė su nukentėjusiąją K. G., susitarus su ja, kad visa dėl nusikalstamos veikos patirta turtinė ir neturtinė žala bus atlyginta draudimo bendrovės - AAS „G. B.“ Lietuvos filialo, kurioje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta jo įvykio metu vairuota transporto priemonė, lėšomis (b. l. 47). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, toks susitaikymo protokolas negali būti laikomas pagrindu atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes neleidžia konstatuoti, jog žala buvo atlyginta ar, kad buvo tinkamai susitarta dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Akcentuotina, kad susitaikymo protokolas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., atlieka susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, kuriame konstatuojama padaryta žala bei susitariama dėl jos atlyginimo būdo, vaidmenį. Vadovaujantis minėtu dokumentu vėliau yra tikrinama, ar nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo tinkamai jį vykdo. Jeigu asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, 2013 m. vasario 11 d. susitaikymo protokolas neatitinka keliamų reikalavimų, nes jame nėra aišku, dėl kokio dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra susitarta minėtame susitaikymo protokole, t. y. šis procesinis dokumentas pilnai neatspindi susitariančių asmenų valios dėl susitarimo objekto – žalos dydžio, o tik būdą, kaip bus šalinama žala. Dokumentas yra dviprasmiškas, iš jo turinio negalima patikimai nuspręsti, kokio dydžio žalą susitarta atlyginti, taigi, negalima nustatyti ar jis tinkamai vykdomas. Kaip matyti iš nukentėjusiosios K. G. skundo turinio, pasirašydama susitaikymo protokolą, ji tikėjosi, kad draudimo bendrovės lėšomis jai bus atlyginta ne mažesnė kaip 5000,00 Lt dydžio neturtinės žalos suma. Akivaizdu, kad pasirašant susitaikymo protokolą, nukentėjusiosios sąmonėje buvo susiformavęs klaidingas įsitikinimas dėl jai padarytos žalos atlyginimo dydžio, t. y. pasirašydama susitarimo protokolą, ji manė, jog tariasi dėl minėtos sumos atlyginimo, tačiau draudimo bendrovė jai atlygino ženkliai mažesnę sumą. Taigi konstatuotina, jog susitaikymo protokolo pasirašymo metu pareiškėja klydo dėl esminės aplinkybės – žalos dydžio, kas lėmė jos valios trūkumą, o tai neleidžia konstatuoti esant Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytą aplinkybę, kad įtariamasis G. K. susitaikė su nukentėjusiąja ir savu noru atlygino ar pašalino jai padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Pažymėtina, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik konstatavus Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytų aplinkybių visumą. Kadangi nagrinėjamu atveju šios aplinkybių visumos nėra, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimas patvirtinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. kovo 12 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą G. K. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiąja K. G., yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 str., 442 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

pareiškėjos K. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. kovo 15 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. kovo 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą G. K. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiąja K. G. ir dėl skundo priimti naują sprendimą

Netenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. kovo 12 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą G. K. atžvilgiu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiąja K. G..

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.