- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- 1-478-829/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53194-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- T. M.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Kategorijos
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam T. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
2) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 30 parų arešto bausme,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis T. M. 2019 m. gruodžio 14 d. apie 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Aibė“, pažymėtos Nr. 1, tyčia pastūmė M. M., kuri nuo smūgio atsitrenkė į parduotuvės sieną, po to suėmęs už rankos tampė už plaukų, alkūne sudavė smūgį į nosį, padarydamas M. M. nosikaulio sumušimą, kairio dilbio sumušimą ir taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.
Kaltinamasis T. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies, paaiškindamas, kad 2019 m. gruodžio 14 d. atvažiavo su broliu dviračiais į (duomenys neskelbtini) miestelyje esančią parduotuvę „Aibė“. Išėjus iš parduotuvės ruošėsi važiuoti namo. Tuo metu automobiliu atvažiavo M. M., kuriai einant į parduotuvę, jis ėjo paskui ir šios klausė, ar atsimena kaip prieš keletą dienų jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Tada jiedu susikivirčijo. Jis M. M. pastūmė. Ši atsitrenkė į sieną. Tada nukentėjusioji bandė jį atstumti. Tuo metu galėjo jai sutrenkti, tačiau specialiai M. M. už plaukų netempė, į nosį ir ranką nesudavė. Vėliau teigė, kad ranką galėjo sumušti, nes kai abu stumdėsi, už jos M. M. griebė. Viso įvykio tiksliai neprisimena, nes susistumdymas įvyko greitai. Padarė klaidą, kad taip pasielgė. M. M. sužalojimai galėjo atsirasti po autoavarijos. Įvykio metu buvo blaivas. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos metu smurtas nebuvo naudojamas. Policijos pareigūnams apklausos metu sakė tiesą. Policijos pareigūnei sakė, kad alkoholio nebuvo vartojęs, o apklausos protokolo galėjo neperskaityti, tačiau jį pasirašė. Civilinis ieškinys Kauno teritorinei ligonių kasai nėra atlygintas (t. 1, b. l. 121–122; t. 2, b. l. 18).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti įtariamojo T. M. parodymai, duoti 2020 m. kovo 26 d. įtariamojo apklausos metu. Apklausos metu T. M. parodė, kad pamatęs prie parduotuvės automobiliu atvažiavusią M. M., nuėjo su ja pasikalbėti. Prieš kelias dienas kalbant su M. M. telefonu, ši jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Prie parduotuvės tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu M. M. jam spyrė į koją ir liepė varyti iš ten. Jis M. M. nuo savęs atstūmė viena ranka, nes kita ranka laikė parduotuvės duris. Tuo viskas ir baigėsi. Galėjo jai stipriau sugriebti už rankos. M. M. galėjo atsitrenkti į sieną, taip pat galėjo alkūne užkliudyti jai veidą, tai yra suduoti į nosį. Parodo, kad įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, todėl tiksliai visko nepamena (t. 1, b. l. 75–76).
Nukentėjusioji M. M. parodė, kad T. M. brolis susikivirčijo su A. K., kuris yra jos draugas. T. M. paskambino jai ir paprašė A. K. telefono numerio. Ji šiam telefono numerio nedavė. Tada jiedu apsižodžiavo, išsivadino necenzūriniais žodžiais. Gruodžio 14 d. atvažiavo į parduotuvę. T. M. atvažiuodamas su savo broliu, ją pašaukė vardu. T. M. pasistatė dviratį. Nebuvo jokių žodžių, iškart prasidėjo kivirčas. Jis ją pastūmė už pečių, kai ji buvo atsisukusi į jį ir ši atsitrenkė su galva į sieną. Ji nesusilaikė ir šiam spyrė nestipriai į koją. Tada T. M. paėmė ją už rankos. Jos ranka įvykio metu buvo sugipsuota, kadangi buvo susimušusi krepšinio aikštelėje. Imdamas už rankos kaltinamasis jai tempė plaukus, nes jie buvo palaidi. Išeidamas jis sukosi ir ji iš kairės rankos, su alkūne gavo į nosį, kadangi buvo pasilenkusi, nes skaudėjo galvą. T. M. išvažiavo. Nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Prieš įvykį jos nosis nebuvo sužalota ar užklijuota. Avarija, kurią mini kaltinamasis, įvyko gruodžio 24 d. Parduotuvėje buvo daug žmonių, bet niekas neatėjo. Ir pardavėja turėjo viską matyti. Po įvykio ji nuėjo į automobilį, nes ten buvo palikusi telefoną, paskambino policijai. Konflikto metu kaltinamojo brolis stovėjo lauke prie dviračių. Jis tikrai galėjo matyti įvykį. Prieš kelias dienas T. M. jos gražiai atsiprašė, o dabar meluoja. Civilinio ieškinio ji byloje nereiškia (t. 1, b. l. 122–123, 134).
Liudytojas D. M. parodė, kad jis su broliu apie 18 val. atvažiavo dviračiais į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Kai jau ruošėsi važiuoti pamatė, kad į parduotuvę automobiliu atvažiavo M. M. Jos nosis buvo užklijuota, o ranka buvo langetėje. Jiems būnant prie parduotuvės T. M. M. M. papriekaištavo dėl to, kad ši jį prieš kelias dienas buvo išvadinusi necenzūriniais žodžiais. Tarp jų prasidėjo ginčas, kuriame vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Konfliktas truko apie 1 min. Nukentėjusioji atidarė parduotuvės duris, buvo nusisukusi eiti į parduotuvę, o brolis su ranka truputį ją stumtelėjo į nugarą. Tada ji atsisuko ir spyrė broliui. Po konflikto M. M. nubėgo link automobilio, o jie nuvažiavo su dviračiais. Nemano, kad po tokio stumtelėjimo nukentėjusioji galėjo būti sužalota. Ji niekur negalėjo atsitrenkti, nes ji buvo atsidariusi parduotuvės duris. Nebuvo nei plaukų tampymo. Jis visą laiką juodu stebėjo. Parduotuvėje buvo žmonių, tačiau negali pasakyti ar jie matė įvykį (t. 1, b. l. 133–135).
Liudytoja L. A. parodė, kad minimą atvejį prisimena. Atliko ikiteisminį tyrimą. Pamena, kad T. M. savo kaltę pripažino. Viskas protokole buvo parašyta taip, kaip jis kalbėjo. Jokio spaudimo pripažinti kaltę, nebuvo. Apklausos vyksta apklausos kambariuose, kuriuose yra įrašinėjama. Mano, kad asmuo skaito ir po to pasirašo. Negalėjo būti taip, kad užrašė tai ko nebuvo. Su įtarimu sutiko, todėl įteiktas pranešimas dėl galimybės bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pasirašė. Pamena, kad nukentėjusiosios ranka buvo langetėje. Nepamena, kad ant veido būtų buvusios mėlynės. Nukentėjusioji sakė, kad jai anksčiau jau buvo trauma, bet šio įvykio metu kaltinamasis jai tą ranką suspaudė ar kažkas panašiai (t. 2, b. l. 17).
Valstybinės teismo medicinos Jurbarko skyriaus eksperto A. J. 2019 m. gruodžio 18 d. išvadoje G 494/2019(10) nustatyta, kad M. M. padaryta nosies, kairio dilbio sumušimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, kumščiu ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 39–41).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis T. M. 2019 m. gruodžio 14 d. apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Aibė“, pažymėtos Nr. 1, tyčia pastūmė M. M., kuri nuo smūgio atsitrenkė į parduotuvės sieną, po to suėmęs už rankos tampė už plaukų, alkūne sudavė smūgį į nosį, padarydamas M. M. nosikaulio sumušimą, kairio dilbio sumušimą ir taip nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis T. M. apklausiamas teisme savo kaltę dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pripažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis M. M. tik pastūmė. Ši atsitrenkė į sieną. Tada nukentėjusioji bandė jį atstumti. Susistumdymo metu galėjo jai sutrenkti, tačiau specialiai M. M. netrenkė, už plaukų jai netempė, į nosį ir ranką nesudavė. Vėliau teigė, kad ranką galėjo sumušti, nes kai abu stumdėsi, už jos nukentėjusiajai griebė. M. M. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti po autoavarijos. Policijos pareigūnams apklausos metu sakė tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 26 d. atliktoje apklausoje parodė, kad M. M. atsistūmė nuo savęs viena ranka. Galėjo jai stipriau sugriebti už rankos. Ir ji galėjo atsitrenkti į sieną ir galėjo alkūne užkliudyti jai veidą, t. y. suduoti į nosį. Vertinant T. M. duodamus parodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis apklausų metu visaip bando sušvelninti savo atliktus veiksmus, tačiau T. M. iškeltą versiją, kad M. M. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti eismo įvykio metu, o ne jų tarpusavio konflikto metu, kuris kilo prie parduotuvės, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto A. J. išvadoje Nr. G 494/2019 (10) nustatyta, kad M. M. padaryta nosies, kairio dilbio sumušimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, kumščiu ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Tai tik patvirtina, kad galimas ir toks sužalojimo padarymo mechanizmas, kaip nurodė kaltinamasis papildomojoje apklausoje.
Nukentėjusioji M. M. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. M. ją pastūmė ir ji atsitrenkė į sieną pakaušiu. Jis suėmė ją už kairės rankos, kuri buvo langetėje dėl sumuštos alkūnės, kartu temdamas jai už plaukų, kadangi jie buvo palaidi. Ji iš skausmo pasilenkė, ir tada pajuto smūgį į nosį. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Šie jos parodymai nebuvo abejotini ar paneigti.
Analizuojant liudytojo D. M. parodymus matyti, kad atskiromis detalėmis jie prieštarauja net ir kaltinamojo parodymams, be to D. M. ir T. M. yra susieti artimais ryšiais vienas su kitu (broliai), todėl D. M. paaiškinimai vertinami kritiškai ir jais vadovaujamasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Todėl teismas laiko, kad kaltinamojo parodymai yra nelogiški, prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai, bei aukščiau ištirtiems įrodymams, todėl teismas juos atmeta kaip kaltinamojo gynybinę versiją, tai yra bandymą švelninti savo teisinę padėtį ir sprendžia, kad jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
Teismas kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustato. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo blaivas, tačiau tiek pats ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo išgėręs, tiek nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis atrodė neblaivus, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant kaltinamajam T. M. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties – pykčio protrūkio, baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – teistas, administracine tvarka baustas, nedirba; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.
Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajam T. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina 6 mėnesius viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. M. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę (t. 1, b. l. 79–81).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalis numato, kad socialinio draudimo įstaigai išmokėjus sumas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinio ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro palaikomas 118,50 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios gydymo yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo.
Proceso išlaidų nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Priteisti iš kaltinamojo T. M. vieną šimtą aštuoniolika eurų penkiasdešimt centų (118,50 Eur) už nukentėjusiosios M. M. gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, akcinė bendrovė.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.