Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja I. G. - Kalytienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro M. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje P. I., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be pilietybės, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1990-02-27 Novgorodo m. teismo, pagal RUS 146 str. 2 d. A p., RUS 146 str. 2 d. B p., - laisvės atėmimu 7 m. su turto konfiskavimu; 2) 1996-10-09 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 273 str. 2 d., - laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., bauda 4000 litų su turto konfiskavimu; 3) 2000-03-20 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 297 str. 2 d., - laisvės atėmimu 7 m., bauda 1250 litai; 4) 2003-03-27 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., - laisvės atėmimu 8 mėn. su 200 litų vertės turto konfiskavimu; 5) 2003-12-15 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., - bauda 5 MGL, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. I. sukėlė fizinį skausmą bei grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

P. I. 2012-01-16 apie 12.00 val., bute, esančiame Savanorių pr. 35-27, Vilniuje, konflikto su motina Z. I. metu, pastūmė bei prispaudė ją prie sienos, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė nugara bei galva į sieną, po ko tyčia ranka sudavė jai ne mažiaus 3-4 smūgius į pečius, tokiu būdu nukentėjusiajai Z. I. sukėlė fizinį skausmą, kuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Be to, jis 2012-01-16 apie 12.00 val., bute, esančiame Savanorių pr. 35-27, Vilniuje, prispaudęs savo motiną Z. I. prie sienos grasino ją nužudyti, jai sakydamas “aš tave nužudysiu”, tokiu būdu nukentėjusioji Z. I. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

P. I. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

P. I. apklausos metu duotais parodymais, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena kartu su motina Z. I.. 2012-01-16 jis buvo namuose. Atsikėlė apie pietus, nuėjo į virtuvę. Pasiėmė iš virtuvės valgyti ir ėjo į savo kambarį. Susitiko koridoriuje savo motiną Z. I., kuri jam pradėjo eilinį kartą priekaištauti, kad jis niekur nedirba. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuriuo metu jis iš pykčio pastūmė savo motiną, bei prispaudė ją prie sienos, po to sudavė jai keletą smūgių į pečius. Prisipažįsta, kad savo motinai sakė, jog jis ją nužudys. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi (b. l. 42, 46).

Nukentėjusiosios Z. I. parodymais, kuri paaiškino, kad 2012-01-16 apie 12.00 val. jos sūnus P. I. negavęs narkotinių medžiagų pradėjo smurtauti namuose. Ji norėjo eiti į virtuvę, o sūnus to neleido padaryti, sudavė jai su ranką į petį, prispaudė prie sienos. P. I. pagrasino jai sakydamas žodžiu „aš tave nužudysiu“. Jai sūnus sudavė apie 3-4 smūgius su ranka į petį. P. I. nuolat smurtauja namuose ir grasina nužudyti. Ankščiau jis ją buvo stipriai sumušęs, buvo praskelta galva, todėl ji bijo, kad sūnus savo grasinimus įvykdys. Papildomai paaiškino, kad 2012-01-16, kai jos sūnus P. I. buvo prispaudęs ją prie sienos bei sudavė jai 4 kartus į petį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, jai skaudėjo galvą, petį, bei nugaros sritį. Kai sūnus ją prispaudė prie sienos ji galva bei nugarą atsitrenkė į sieną, dėl to jai skaudėjo galva, bei nugaros sritis. (b. l. 14-15, 16-17, 18) Šiuos savo parodymus nukentėjusioji Z. I. patvirtino įvykio vietoje ( b. l. 20-24).

Liudytojos J. I. parodymais, kuri paaiškino, kad ji yra Z. I., gyv. (duomenys neskelbtini), marti. Kartais ji ateina aplankyti Z. I.. Z. I. gyvena su savo sūnumi P. I.. Zinaida jai ne kartą skundėsi, kad sūnus prieš ją naudoja fizinį smurtą, grasina fiziniu susidorojimu, vedasi į butą savo draugus ir vartoja narkotines medžiagas. Tai tęsiasi apie 4-5 metus. Z. I. jai pasakojo, kad 2012-01-16 apie 12.00 val. sūnus namuose jai stipriai sumušė petį. Kai P. I. negauna narkotikų dozės, jis visada smurtauja prieš Z. I.. Ankščiau ji pati yra mačiusi kaip P. I. su kumščiu trenkė Z. I. per veidą (b.l. 25-26).

Liudytojos N. C. parodymais, kuri paaiškino, kad Z. I. pažįsta, ji buvo jos marti. Z. I. gyvena kartu su savo sūnumi P. I.. Su Z. I. ji bei jos dukra V. I. dažnai bendrauja. Z. I. dažnai jai skundėsi, kad jos sūnus P. I. ją keikia necenzūriniais žodžiais, naudoja prieš ją fizinį smurtą, vagia iš jos įvairiausius daiktus. Z. I. ne kartą yra pasakojusi, kad sūnus P. I. eilinį kartą negavęs narkotikų dozės, namuose keldavo konfliktus, daužė namuose daiktus, stumdė ją pačią. Pasakojo, kad P. I. jai grasindavo fiziniu susidorojimu, grasino, kad ją pakars, padegs jos butą. Sakė, kad P. I. dažnai vedasi į namus savo draugus ir kambaryje leidžiasi sau narkotikus. Jos anyta prieš tai niekada nesikreipdavo dėl tokio sūnaus elgesio į policiją, tačiau po 2012-01-16 dienos įvykio, ji nusprendė kreiptis į policiją, kadangi sūnus vėl eilinį kartą naudojo prieš ją fizinį smurtą, t.y. ją sumušė, bei grasino, kad ją nužudys. Ji asmeniškai 2012-01-16 įvykio nematė (b. l. 27-28).

Liudytojo V. I. parodymais, kuris paaiškino, kad Z. I. pažįsta, ji yra jo senelė. Z. I. gyvena kartu su savo sūnumi P. I.. Su savo senele jis bendrauja, ir telefonu ir kartą į mėnesį važiuoja pas ją į svečius. Jo senelė Z. I. gan dažnai jam yra sakiusi, kad jos sūnus P. I. su ją negražiai bendrauja. Atsimena, kad 2012 m. sausio mėnesį jis senelei skambino ir ji jam pasakė, kad P. ją sumušė. Jis su P. I. nebendrauja. Jis 2012-01-16 įvykio nematė (b. l. 29-30).

Šių faktinių duomenų visuma patvirtina, kad P. I. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. I. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b. l. 68).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas kaltinamajam P. I. bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, aplinkybę, jog nusikalstamas veikas jis padarė savo motinos, gimusios 1928 m., atžvilgiu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo asmenybę (praeityje teistas, baustas administracine tvarka, Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę). Atsižvelgiant į nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas bausmes – areštą.

P. I. įvykdytos nusikalstamos veikos yra padarytos idealiąja sutaptimi, todėl už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., subendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis P. I. LR (duomenys neskelbtini) str. tvarka sulaikytas buvo nuo 2012-01-23, 16.40 val. iki 2012-01-25,16.30 val. (b. l. 36-37). Šis laikino sulaikymo laikas, vadovaujantis LR BK 66 str., įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

P. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nubausti 15 (penkiolikai) parų areštu.

P. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d. ir nubausti 20 (dvidešimties) parų areštu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., P. I. paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-01-23 iki 2012-01-25 (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.