Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-03-16 · Civilinė byla Nr. e2-3131-848/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-16
Bylos Nr.
e2-3131-848/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18872-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė
Ieškovas
Compensa TU S
Trečiasis asmuo
Petrui A
Civilinė byla Nr. 2-3131-848/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18872-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2.4.1.; 44.5.2.;44.8.;116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Mildai Laukytei, dalyvaujant ieškovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, vykdančios veiklą per Lietuvos filialą, atstovui J. S., atsakovės 253-osios gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos atstovui bendrijos pirmininkui V. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group vykdančios veiklą per Lietuvos filialą ieškinį atsakovei 253-iai gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijai, trečiajam asmeniui Petrui A. K. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 755 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad 2013 m. spalio 28 d. trūkus vertikalaus karšto vandens stovui (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas žemiau esančio buto asmens turtas. Ieškovas buvo apdraudęs šį turtą Gyventojų turto draudimo sutartimi, todėl jis atlygino padarytą žalą išmokėdamas 755 Lt draudimo išmoką. Žala buvo padaryta trūkus vamzdžiui, esančiam prieš buto Nr.26 uždaromąją sklendę, kuri riboja daugiabučio namo savininkų bei atskiro buto savininko nuosavybę, todėl laikytina, kad žala kilo iš bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis LR CK 6.1015 str. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (b.l.3-5).

Atsiliepimas

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pateiktame teismui atsiliepime bei teismo posėdžių metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog bendrijos veiksmai sukėlė ieškinyje minimas aplinkybes. Taip pat atsakovė mano, kad ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą, kadangi užpylimas įvyko iš (duomenys neskelbtini) todėl atsakingas už padarytą žalą turėtų būti buto savininkas. Buto savininkas privalėjo tinkamai rūpintis jo patalpose esama inžinerine įranga, ko nepadarė, todėl elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Nurodo, kad buto savininkas Petras A. K. savavališkai atliko vamzdyno pakeitimus, tai atlikta buvo netinkamai, dėl ko ilgą laiką lašant vandeniui vamzdis surūdijo ir nutrūko užliedamas žemiau esantį butą. Dėl vamzdynų prastos būklės į pirmininką niekas nesikreipė, dėl ko bendrija neturėjo galimybės žinoti, kas vyksta privačiose patalpose. Atsižvelgiant į tai prašo ieškinį atmesti (b.l.9-12).

Tretysis asmuo Petras A. K. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka. Nurodė, kad jokių savavališkų darbų neatliko, tinkamai rūpinosi patalpose esančia inžinerine įranga, apskaitos prietaisą keitė ir sumontavo bendrijos nurodyta įmonė. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad buvo sutrupėjęs vamzdžio sriegis, o iš išorės tai nesimatė. Kadangi buto nuosavybė prasideda nuo ventilio, o iki jo yra bendro naudojimo vamzdis, tai dėl įvykusios avarijos atsakinga yra bendrija, kuri niekada bendro naudojimo vamzdžio neapžiūrėjo, jo nevertino, todėl veikė aplaidžiai. Atsižvelgiant į tai ieškinį prašo atmesti (b.l.37-38).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013-10-28 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) trūko vertikalus karšto vandens stovas. Avarijos metu išsiliejus vandeniui buvo apgadintas žemiau esančio buto turtas, kuris buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimo sutartimi. Ieškovė, atlikusi žalos sureguliavimo veiksmus, išmokėjo 755 Lt draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). CK 6.266 str. nurodomas valdymas – tai objekto (statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos) turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 str. 2 d. preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). 253-ioji gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija LR Juridinių asmenų registre įregistruota 1994-10-19 (b.l.16).

Viena esminių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, t.y. įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas) arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.).

Byloje esančių įrodymų pagrindu bei teismo posėdžių metu nustatyta, kad 2013 m. spalio 28 d. trūkus vertikalaus karšto vandens stovui (duomenys neskelbtini) tualete, buvo apgadintas žemiau esančio buto (duomenys neskelbtini) asmens turtas. Tai patvirtina 2013-11-06 apžiūros aktas, fotonuotraukos, 2013-10-29 pranešimas apie turto sugadinimą, 2013-10-28 avarinio gedimo tikrinimo aktas. Ieškovės atstovas nurodė, kad dėl avarijos ieškovė išmokėjo 755 Lt draudimo išmoką turto žalai atlyginti (lokalinė sąmata, 2013-11-20 vietinio mokėjimo nurodymas, 2013-11-07 žalos skaičiavimo išvada, gyventojų turto draudimo polisas Nr.19056/9019747, išmokos aktas). Atsakovei, 253-jai gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijai, apie įvykį, kaip matyti iš avarinio gedimo tikrinimo akto, buvo pranešta ir žinoma, savo atsiliepime į ieškinį ji neginčijo tos aplinkybės, kad buvo užlietas žemiau esantis butas. Taip pat atsakovė neginčijo ir tų aplinkybių, kad avarija įvyko būtent trūkus bendro naudojimo vamzdžiui iki buto (duomenys neskelbtini) uždaromosios sklendės, t.y. bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos bei žalos dydžio. Atsakovė nurodė bei ginčas byloje kilo dėl to, jog atsakovu byloje turėjo būti patrauktas buto (duomenys neskelbtini) savininkas P. A. K. ir, kad būtent jis yra atsakingas už padarytą žalą.

CK 4.83 str. 3 d. numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo, ir kaip neneigė pats atsakovas, 253-ji gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija įsteigta eksploatuoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), jo inžinerinę įrangą bei jam priskirtą žemės sklypą, organizuojant jų valdymą ir priežiūrą. LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) įgyvendina namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Įstatymo 2 str. 5 d. numato, kad bendrojo naudojimo objektai – tai bendrojo naudojimo patalpos (daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, sandėliai, rūsiai ir pan.), bendrosios konstrukcijos (pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios ir kitos konstrukcijos) ir bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai ir kita bendro naudojimo inžinerinė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Pagal Įstatymo 26 str. Bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti, laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų ir kt. Tai numatyta ir 253-ios gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos įstatuose – 4 p., 5.3 p., 5.5 p., 6.1 p., 6.4 p., 7 p. (b.l.19-26). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei į tai, kad avarija įvyko būtent trūkus bendro naudojimo vamzdžiui iki buto (duomenys neskelbtini) uždaromosios sklendės, dėl ko ginčo nėra, darytina išvada, kad 253-ji gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija yra tinkama atsakovė byloje.

Kadangi bendrojo naudojimo objektų, įskaitant bendrosios inžinerinės įrangos, esančių daugiabutyje (duomenys neskelbtini), valdymui, priežiūrai ir tvarkymui buvo įsteigta Bendrija (atsakovė), kuri vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymų nuostatomis privalėjo (įsipareigojo) ir privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti, jais naudotis, rūpintis, tvarkyti ir prižiūrėti, užtikrinti tinkamą jų būklę ir pan., o nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos – vertikalaus karšto vandens stovo susidėvėjimo, atsiranda teisinis pagrindas atsakovės, kaip bendrosios inžinierinės įrangos valdytojos, deliktinei atsakomybei kilti. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad buto savininkas privalėjo tinkamai rūpintis jo patalpose esama inžinerine įranga, to nepadarė, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Be to nurodė, kad buto savininkas savavališkai atliko vamzdyno pakeitimus, tai atliko netinkamai, ventilis esantis prieš apskaitos prietaisą ant atšakos į buto įvadą buvo sumontuotas netinkamai – užsuktas panaudojus tik dvi vijas vietoj reikiamų 5-6 vijų, todėl, atsakovės atstovo nuomone, ilgą laiką lašant vandeniui vamzdis surūdijo ir nutrūko užliedamas žemiau esantį butą. Dėl vamzdynų prastos būklės į pirmininką niekas nesikreipė, dėl ko bendrija neturėjo galimybės žinoti, kas vyksta privačiose patalpose. Tačiau atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu tretysis asmuo atsiliepime bei liudytojas A. K. teismui teigė, kad inžinerine įranga, esančia bute (duomenys neskelbtini), visada rūpinosi tinkamai. Patys savavališkai jokių darbų neatliko, vandens skaitiklio keitimo darbus 2011 m. atliko bendrijos nurodyta įmonė turinti reikiamos patirties ir žinių. Tai patvirtina teismui pateiktas 2011-11-16 karšto vandens skaitiklio keitimo aktas (b.l.59). Atsakovės atstovas teigė, kad šis aktas patvirtina, jog keistas buvo šalto vandens stovo skaitiklis, o avarija įvyko su karšto vandens stovu, tačiau šie argumentai atmestini, kadangi, kaip nurodo liudytojas A. K., UAB „Kauno vandenų“ tarnybos atstovui neturint karšto vandens skaitiklio keitimo akto blanko, buvo užpildytas atstovo turėtas blankas, padarius atitinkamus pataisymus pačiame blanke (akte yra taisymai, jog nuimtas yra karšto vandens skaitiklis (akto 1 p.), taip pat nurodyta karšto vandens skaitiklio markė (akto 3 p.)) (b.l.59). Taip pat ir iš ieškovės teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad bendro naudojimo vamzdis yra sutrupėjęs, blogos būklės, o pats ventilis be pažeidimų ir įtrūkimų. Šių aplinkybių neneigė ir atsakovės atstovas. Taip pat atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti ar kada nors buvo tikrinama bendrojo naudojimo vamzdynų būklė, ar jie buvo keisti, atnaujinti. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti esant CK 6.270 str. 1 d. numatytas aplinkybes, atleidžiančias jį nuo civilinės atsakomybės, t.y. jog žala šiuo atveju atsirado dėl force majeure aplinkybių arba trečiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad ventilis prie bendro naudojimo karšto vandens stovo buvo pajungtas netinkamai, kad vanduo turėjo lašėti ilgą laiką ir dėl to buvo pažeistas bendro naudojimo vamzdynas, kuris per ilgą laiką surūdijo ir trūko, kad iš trečiojo asmens buto ne pirmą kartą yra užpilamas žemiau esantis butas, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad tretysis asmuo kokiais nors savo tyčiniais ar itin neatsargiais veiksmais būtų prisidėjęs prie bendrojo naudojimo karšto vandens stovo sugadinimo, būtų trukdęs atsakovei atlikti bendrojo naudojimo vamzdžio stebėjimą, priežiūrą, tvarkymą ir pan. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi visų būtinų ir įmanomų veiksmų tinkamai bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos ir kitų objektų būklei palaikyti, priežiūrai, remontui, gedimams pašalinti ar užkirsti kelią ir pan. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, turto sugadinimo atveju, kai butas užpilamas vandeniu, atsakovo neteisėti veiksmai suprantami kaip nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamas daikto valdymas, daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kietiems asmenims, ir buto užpylimo atveju ieškovas neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties teka vanduo, jis privalo įrodyti tik buto užpylimo židinį.

CK 6.1015 str. 1 d. numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovei atsirado jos, kaip statinio valdytojos, deliktinė civilinė atsakomybė už ieškovo, išmokėjusio draudimo išmoką trečiajam asmeniui, patirtą turtinę žalą.

Kaip jau buvo minėta, ieškovė, dėl draudėjui V. N. padarytos žalos, išmokėjo 755 Lt draudimo išmoką. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų neteisingai apskaičiavusi atlygintinų nuostolių dydį, atsakovė nepaneigė prašomos priteisti žalos fakto ir dydžio pagrįstumo ir protingumo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 755 Lt žalos atlyginimą (CK 6.1015 str.), yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas. CK 6.210 str. 2 d. numato, kad 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos už termino praleidimą mokamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, arba jeigu įstatymai ar sutartis nustato kitokį palūkanų dydį. Atsakovė yra daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri pagal Bendrijos įstatymo 3 str. 1 d., numatantį bendrijos teisinį statusą, numato, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Duomenų apie tai, kad palūkanų dydis būtų nustatytas sutartimi, nėra, todėl ieškinys dalyje dėl palūkanų priteisimo, tenkintinas iš dalies - iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (755 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistina 15,64 Eur (54 Lt) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, 24,61 Eur kuro išlaidų (b.l.53-55) (CPK 79 str., 88 str., 93 str.). Vadovaujantis LR CPK 93 str., 88 str., iš atsakovės priteistina 3,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str. straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo 253-osios gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos, į.k. 135363813, buv. (duomenys neskelbtini), ieškovei Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group vykdančios veiklą per Lietuvos filialą, į.k. 302495752, buv. Žalgirio g. 122, Vilnius, a. s. Nr. LT06 7044 0600 0750 1679, AB SEB bankas, banko kodas 70440, 218,66 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 66 ct, arba 755 Lt) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (218,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15,64 Eur (penkiolika eurų 64 ct) žyminio mokesčio ir 24,61 Eur (dvidešimt keturis eurus 61 ct) kuro išlaidų.

Priteisti iš atsakovės 253-osios gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos, į.k. 135363813, buv. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,79 Eur (tris eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė