- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-02
- Bylos Nr.
- 1S-17-290/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02779-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Gyčio Večersko,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-693 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. B. nuteistas Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį, 301 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam skirta 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 23 d., o pabaiga – 2021 m. sausio 21 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai 27 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2019 spalio 28 d. nutarimu Nr. 95-693 nutarė nuteistajam E. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis E. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodo, kad teismas tik formaliai paminėjo teigiamai jį charakterizuojančius aspektus, o dėmesys skirtas Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutarties aplinkybių atkartojimui, ignoruojant Komisijos pateiktas kokybines jo elgesio, mąstymo, modelių analizes. Būtent Komisija nutarime atkreipdama ypatingą dėmesį į Kauno apygardos teismo nutartį, analizavo jo savivertę, pasikeitusį teisinį pasirengimą ir išprusimą. Mano, jog teismas savo išvadas parengė tik subjektyviai ir be gilios teisinės, faktinės analizės, mano ir tai, kad išvados tik abejotinos ir šiuo metu neatitinkančios realios situacijos, nes Komisijos nutarime pateiktos aplinkybės ir lydinčios išvados yra prieštaraujančios teismo pateiktoms aplinkybėms.
4.2. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad šiuo metu yra atlikęs ne nedidelę, o daugiau kaip pusę, beveik 1 metus ir 9 mėnesius (iš skirtų 3 metų) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 36 balai ir tai reiškia, kad kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (buvo 45 balai) ir dar yra dinaminių balų, kuriuos yra galimybė mažinti. Todėl šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 9 balais, kas sudaro nuomonę, jog toks sistemingas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas leidžia daryti išvadą, kad jis kaip nuteistasis teigiamai ir sąmoningai koreguoja savo elgesį.
4.3. Taip pat jis stengiasi koreguoti bei pakeisti savo mąstymą ir požiūrį į savo asmenines savybes, kontroliuoti mintis, jas permąstyti iš teisinės, loginės ir moralinės pusės. Komisija pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu jo elgesys, nuostatos pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už režimo reikalavimų pažeidimus nebaustas, o už gerą elgesį penkis kartus paskatintas, bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi susiformavęs teigiamas nuostatas, kurios taikomos priežiūros atžvilgiu, niekada nėra garsiai išsakęs kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų bei jomis nesivadovauja pataisos įstaigoje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi rodyti teigiamus asmeninio elgesio pokyčius. Komisija priėmė išvadą, kad jo kaip nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu kompleksiškai buvo nuosekliai nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Jam yra suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, be to jam buvo suteikta teisė du kartus po tris paras išvykai į namus socialiniams ryšiams su šeima palaikyti. Duomenų, kad jis būtų pažeidęs šiuos leidimus, pataisos įstaiga nėra gavusi. Šeimos lankymas jam yra būtinas ir dėl tos priežasties, kad jis turi sūnų, kuriam diagnozuota sunki negalia, jam būtina nuolatinė emocinė, fizinė priežiūra, jis labai stipriai emociškai prie jo prisirišęs, dėl jų bendravimo deficito pablogėjo emocinė vaiko savijauta. Sutinka su teismų išsakyta pastaba dėl jam išskiriamo kriminogeninio veiksnio – informacija apie teisės pažeidimus, jų dažnį, tačiau jis jo pakeisti jau negali, nes tai yra įvertinta teismo, skiriant realią laisvės atėmimo bausmę ir jis yra įvertintas kaip statinis kriminogeninis veiksnys. Šiuo metu jo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Socialinių ryšių palaikymas, teigiama darbinė motyvacija ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas laisvėje, realus ir tikslus gyvenimo siekis turėtų sudaryti teismui pagrindo manyti, kad jis yra jau pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog E. B. priklauso žemos rizikos grupei – 36 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. anksčiau teistas net devynis kartus, jam yra būdingas nusikaltimų modelis, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistas. o administracine tvarka baustas net 33 kartus. E. B. anksčiau yra taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis vėl padarė naujus, šįkart nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Darytina išvada, kad nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu E. B. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (36 balai pagal OASys metodiką), tačiau nuo paskutinio vertinimo ši rizika sumažėjo tik 9 balais. Be to, BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.
13. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
14. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir kt., tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog E. B. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo E. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį.
Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.