Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-17 · Byla Nr. N-62-5946-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-17
Bylos Nr.
N-62-5946-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N062-5946/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarimo V. V. (V. V.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. balandžio 25 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,61 prom.). Protokole pažymėta, jog šiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

II.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 11 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. V. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išties vairavo transporto priemonę neblaivus. Teismas pažymėjo, kad V. V. bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad nedidelį alkoholio kiekį vartojo prieš pat jo patikrinimą alkotesteriu, o šių jo teiginių nepaneigia ir kiti byloje surinkti duomenys, byloje nustatyta, kad V. V. buvo nuvykęs į gydymo įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo blaivumui nustatyti, medicininės apžiūros rezultatai patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visiškai blaivus.

Šalies argumentai

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįvertino aplinkybės, kad nuo sustabdymo momento iki medicininės apžiūros atlikimo praėjo daugiau kaip valanda, o policijos pareigūnai, nustatydami V. V. neblaivumą, naudojo prietaisą, kuriam buvo atlikta metrologinė patikra. Institucijos nuomone, reikėtų kritiškai vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasakymą, kad gėrė alaus ir po kelių minučių buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir laikyti tai kaip vieną iš gynybos būdų, kadangi V. V. žinojo, jog negalima vartoti alkoholio prieš vairuojant, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti pasekmių.

V. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą. Jis teigia, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma atsižvelgti į aplinkybę, kad nuo automobilio sustabdymo iki medicininės apžiūros praėjo daugiau nei valanda laiko, tačiau nuvykti į medicinos įstaigą anksčiau jis neturėjo galimybės, kadangi dokumentų užpildymas užtruko ilgiau nei 45 minutes. Teigia, jog techninio prietaiso parodymai netinkamai atspindėjo jo būklę dėl to, kad prieš kelias minutes iki patikrinimo išgėrė gurkšnį alaus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, jog V. V. administracinis kaltinimas pareikštas dėl to, jog 2010 m. balandžio 25 d., apie 15.09 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,61 promilės (įvertinus leidžiamą paklaidą – 0,60 promilės).

Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal tokį kaltinimą nutraukė konstatavęs, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę neblaivus.

Pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis asmens neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės „Alcotest 6810“ rodmenys, užfiksuoti išspausdintame kvite (b. l. 11), tačiau teismas tokiais rodmenimis suabejojo pripažinęs, kad V. V. keliama įvykio versija, jog alkoholį jis vartojo prieš pat jo patikrinimą alkotesteriu, nėra paneigta byloje surinktais įrodymais, o byloje esantis Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 82 patvirtina, jog asmuo visiškai blaivus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarimo išvados nėra pakankamai pagrįstos. Pažymėtina, jog byloje esant prieštaringiems duomenims, prieštaravimo nesiimta šalinti. Nagrinėjamu atveju matyti, jog panaudota speciali techninė priemonė buvo tinkama (b. l. 12), vairuotojas policijos pareigūnų buvo sustabdytas 15.09 val. (b. l. 4), alkoholio matuokliu jo neblaivumas buvo patikrintas po 15 min., t. y. 15²⁴ val. (b. l. 11), kad patikrinimas buvo atliktas vėliau nei sustabdyta transporto priemonė, nurodo ir policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime (b. l. 8), V. V. su nustatytu girtumo laipsniu sutiko, pasiaiškindamas dėl pažeidimo pripažino, jog prieš išvažiuodamas iš pažįstamo namų ir prieš sėsdamas į mašiną, išgėrė pusę butelio alaus (b. l. 4), policijos pareigūnui papildomai nurodė, jog iš vakaro buvo vartojęs alkoholio (b. l. 8). Kaip teisingai nurodo apeliantas, asmens blaivumo faktas svarbus vairuotojo sustabdymo momentu, o ne praėjus daugiau kaip valandai nuo pažeidimo fiksavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (žr. nutartį byloje Nr. N444-344/2008), todėl V. V. iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (ATPK 257 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog transporto priemonių vairuotojų, įtariamų neblaivumu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose reglamentuoja Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, iš kurios nuostatų matyti, jog medicininę apžiūrą sudaro eilė veiksmų, tarp kurių ir medicininės apžiūros akto pildymas (jame fiksuojama asmens išvaizda, eisena, stovėsena ir kt. asmens būklę nusakantys požymiai) (2, 4, 6 p.). Ir nors minėta metodika įtvirtina, jog išvada dėl neblaivumo (blaivumo) formuluojama tik gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos (11 p.), tokio akto buvimas byloje leistų tiksliau įvertinti ginčijamą aplinkybę (girtumo faktą), tačiau byloje tokio dokumento nėra.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo neblaivumo patikrinimo priemonės „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos ir netyrė, ar apeliantui neblaivumas buvo tikrinamas laikantis nurodyto prietaiso naudojimo taisyklių, neišsiaiškino, kada galima naudoti šią techninę priemonę. Byloje nebuvo apklausiami policijos pareigūnai, kurie vykdė pirminį V. V. neblaivumo patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybės, jog atvykus į medicinos įstaigą daugiau nei po valandos laiko, V. V. buvo nustatytas 0,07 promilių neblaivumas, o po penkiolikos minučių atlikus pakartotinį tyrimą, rezultatas buvo 0,00 promilių. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. turėjo būti renkami papildomi įrodymai ir, pagal būtinybę, sprendžiama dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo (žr. nutartis bylose Nr. N16-269/2007, N444-344/2008).

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje šios procesinės teisės normos buvo pažeistos, dėl ko negalima konstatuoti, kad byla išnagrinėta teisingai, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius