Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1223-743/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
1-1223-743/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41694-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1223-743/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41694-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.14.10.3; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyve­nantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. V. 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – A. M. automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, kurio vertė 100 eurų, ir kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kurio vertė 58,65 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. bendrą 158,65 eurų turtinę žalą.

V. V.

, pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 22 val. grįžęs į namus, (duomenys neskelbtini), pamatė kieme, prie ūkinio pastato stovintį nepažįstamo asmens automobilį, kurio anksčiau nebuvo matęs. Pasiėmęs iš savo automobilio butelį šampano, nuėjo į kambarį, įsijungė kompiuterį ir gurkšnodamas šampaną žiūrėjo filmą. Išgėręs butelį 0,75 litro talpos, 12 laipsnių stipru­mo šampano, nusprendė dar išgerti ir nuėjęs į virtuvę iš šaldytuvo pasiėmė skardinę alaus. Į koridorių išėjo buvusi sutuoktinė R. V., kurios paklausė, kieno tai automobilis. Ji atsakė, kad tai ne jo reikalas, daugiau nieko neaiškino, o jis ir nesidomėjo. Grįžęs į savo kambarį išgėrė skardinę alaus ir dar vieną butelį šampano. Po kurio laiko išėjęs į koridorių pamatė kažkokį vyriškį, su kuriuo apsižo­džiavo. Iš karto po konflikto grįžo į kambarį, daugiau alkoholio nevartojo. Apie 1 val. pradėjo pykti dėl įvykusios situacijos tarp jo ir nepažįstamo vyriškio. Kas tai per vyriškis, nežino, jį matė pirmą kartą, kas jį sieja su jo buvusia sutuoktine, nežino. Būdamas piktas apie 1.15 val. nuėjo į namo rūsį, kuriame rado baltos spalvos plastikinį apie penkių litrų bakelį, kuriame buvo apie du litrai benzino, jį naudodavo žoliapjovei. Paėmęs minėtą bakelį su benzinu išėjo į lauką, iš pradžių norėjo tik pagąsdinti. Išėjęs į kiemą su bakeliu pradėjo rėkti, kad padegs automobilį, tikėdamasis, kad buvusi sutuoktinė ir minėtas vyriškis išsigąs ir išvažiuos iš namų. Tačiau jie neišsigando. Tuomet atsuko bakelio kamštį ir kieme stovėjusį šviesios spalvos automobilį „Peugeot 407“, valstybinių numerių neprisimena, apipylė benzinu. Benziną pylė ant automobilio stogo. Palaukė apie 15 minučių, tikėjosi, kad asmenys visa tai mato ir supras, kad reikia išvažiuoti, tačiau jie toliau niekaip nereagavo. Tada nuėjęs į rūsį pasiėmė didelį popieriaus lapą, priėjęs prie automobilio priekinės dalies, iš kišenės išsitraukė žiebtuvėlį ir užde­gė popierių. Laikydamas rankoje popierių degė ilgai, tačiau ant automobilio popieriaus nemetė. Po kurio laiko popierius pats užgeso, o jis jį numetė prie automobilio priekinės dalies, prie kurios pusės, neatsimena. Supranta, kad neatsargiu judesiu galėjo uždegti automobilį, tačiau tokio tikslo neturėjo. Matė, kad automobilis neužsidegė, o asmenys neišvažiavo, todėl vėl nuėjo į namo rūsį, pasiėmė kaup­tuką ir juo sudaužė automobilio „Peugeot 407“ priekinį stiklą bei kairės pusės galinio vaizdo veidrodė­lį. Tai pamačiusi buvusi sutuoktinė, kaip suprato, iškvietė policiją, nes sakė: „atvažiuos dabar polici­ja“. Jis iš įvykio vietos nebėgo, laukė kieme. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Automobilio padegti neketino, norėjo tik pagąsdinti minėtus asmenis. Dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiai suvokė situaciją, blaivus to būtų nedaręs. Pareikštą 388,37 eurų civilinį ieškinį atlygino, pinigus perdavė Antanui, kuriam ir priklausė minėtas automo­bilis. Dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, mėnesio atlyginimas yra 1000 eurų. Nepilnamečių vaikų neturi; savo vardu registruoto turto turi (1 t., b. l. 141–142, 148–149).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- nukentėjusiojo A. M. protokolu–pareiškimu ir parodymais (1 t., b. l. 1, 96–98, 104–105), iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. apie pietus savo automobiliu „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), kur savaitgaliais atvyksta su sugyventine R. V.. Minėtas gyvenamasis namas yra padalintas, pusė priklauso sugyventinei, o kita pusė – jos buvusiam vyrui V. V.. Automobilį, kuriuo atvyko, pastatė vidiniame gyvenamojo namo kieme, šiek tiek toliau nuo namo. Kai atvyko, namuose buvo tik sugy­ventinė R., V. tuo metu nebuvo. Minėtu adresu jie prabuvo beveik visą dieną, kelis kartus buvo išvažiavę aplankyti giminaičių, apsipirkti, grįžo apie 22 val. Apie 24 val. išgirdo, kad grįžo V. V.. Nei jis, nei R. su V. iš pradžių nebendravo, girdėjo tik kaip jis vaikšto po namus ir garsiai kalba. Iš kalbos jautėsi, kad jis neblaivus. Būdami gyvenamajame name, R. pusėje, girdė­jo, kad V. kalbėsena darosi agresyvi, jis savo namo pusėje pradėjo trankyti durimis, iš jo buvo girdi­mi tokie žodžiai, kurie galimai buvo skirti jam: „išeik, jei vyras; šitas pežas nestovės ant mano kiemo; padegsiu; aš tave pasodinsiu, sutvarkysiu“. Kadangi su R. girdėjo agresyvius žodžius, kurie galimai buvo skirti jam, nusprendė išvykti į Alytų, kur ir gyvena, arba pas R. mamą. Susirinko savo daiktus ir jau buvo suplanavę vykti, kai išgirdo, kaip V. V. pasakė: „dabar jau gali kviest policiją“, tačiau iš pradžių nesuprato, dėl ko kviesti policiją. Su R. išeidinėjant iš namo, praeinant siaurą koridorių akis į akį susitiko su V., kuris iš stovėsenos panašu, kad buvo pasiruošęs su juo muštis, tačiau jie abu nesimušė, matėsi, kad jis labai neblaivus. V. elgėsi labai neprognozuojamai, keikėsi. Tada jis grįžo pasiimti dar kelių likusių savo daiktų, o R. išėjo į lauką. Jam dar būnant name, grįžo R. ir pasakė, kad jo automobilis apgadintas. Pats išėjęs į lauką pamatė, kad sudaužytas priekinis stiklas, nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Prie automobilio matė besimėtan­čius įvairius daiktus, šalia vairuotojo pusės durelių gulėjo medienos gabalai, sulūžęs kauptukas. Priėjęs arčiau automobilio pajuto nuo jo sklindantį stiprų kvapą, panašų į benzino. Automobilį apėjo, kvapas jautėsi iš visų pusių. Priėjęs prie automobilio priekio pastebėjo netoliese gulinčią atsuktą penkių litrų talpą, priėjęs arčiau pauostė ir suprato, kad iš jos sklinda toks pats kvapas kaip nuo automobilio, t. y. panašus į benzino. Priėjęs dar arčiau automobilio priekio pastebėjo prie jo gulinčius popieriaus gabalė­lius, kurie buvo apdegę, matėsi pelenai, mano, kad automobilį buvo bandyta padegti. Paskambino numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu, kai apžiūrinėjo automobilį, V. stovėjo ant namo laiptų, sakė: „kam čia fotografuojat; atsiprašau; daugiau čia neatvažiuosit; daugiau čia negyven­sit“. Mano, kad V. V. apgadino jo automobilį bei bandė jį padegti, niekas kitas automobilio negalėjo apgadinti. Kauptukas, kuriuo galimai buvo daužytas stiklas ir veidrodėlis, buvo paimtas iš R. ir V. priklausančio ūkinio pastato, o penkių litrų talpa su benzinu galimai paimta iš rūsio, nes jam išėjus į lauką rūsys buvo atidarytas. Taip pat V. žodžiai, kad „šitas pežas nestovės ant mano kiemo“, rodo, kad jam tas automobilis „kliuvo“. Nematė, kad V. būtų pylęs benziną ant jo automo­bilio ar degęs prie jo kažkokius popierius. Jam niekas nesutrukdė, nei jis, nei Roma, jei būtų norėjęs, tai būtų sudeginęs automobilį. Mano, kad jis gal labiau dėl girtumo, gal pagąsdint norėjo. Automobilio buvo apipiltas stogas ir kairys šonas, dar ir ant bagažinės dangčio buvo, o sudegęs popierius buvo priekyje, prie bamperio. Automobilio nei viena dalis neapdegusi ir tas popierius tik apsvilęs. Benziną jis plovė, ant automobilio neliko jokių apgadinimų dėl apipylimo. Automobilio salone nebuvo pripilta benzino. Jokių laužimo žymių nebuvo, V. nebandė patekti į vidų. Jis pakeitė automobilio priekinį stiklą, jo kaina 100 eurų, juostų laikiklių reikėjo 5, po 1 eurą, iš viso 5 eurai. Taip pat pakeitė kairės pusės veidrodėlį, jo vertė 58,65 eurai, ir vidinį veidrodėlį, nes buvo nulaužta jo tvirtinimo prie stiklo dalis, jo kaina 45,05 eurai. Šoninį veidrodėlį reikėjo dažyti, tai kainavo 18,15 eurų, automobiliu nebu­vo galima važiuoti, todėl jį iš Miškinių k. vežė tralas į Alytų, kur buvo pakeistas stiklas, tralo paslau­gos kainavo 86,52 eurus. Už automobilio stiklo keitimą sumokėjo 30 eurų, o už veidrodžio kairės pusės keitimą – 40 eurų. Veidrodėlį reikėjo perdažyti, kainavo 5 eurus. Iš viso jam padaryta 388,37 eurų žala;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 24–32), kuriame užfiksuota įvykio vieta Lazdijų r. sav., Kučiūnų sen., Miškinių k., Liepų g. 116. Sodybos kieme stovi pilkos spalvos automobilis „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinis stiklas, maždaug ties viduriu, labiau link vairuotojo pusės, suskaldytas; ant variklio dangčio pabirusios stiklo šukės ir medie­nos atraižos; kairės, vairuotojo pusės, galinio vaizdo veidrodėlis numuštas ir užlenktas į durelių pusę. Šalia automobilio rasta veidrodėlio plastikinė dalis. Vizualiai kitų defektų nepastebėta. Nuo automobi­lio sklinda stiprus kvapas, panašus į benzino. Prie automobilio priekinės dalies, šalia buferio, kairėje ir dešinėje matomi apdegę popieriaus lapeliai bei pelenai. Netoli automobilio dešiniojo buferio matomi medienos gabalai bei sulūžusio kauptuko liekanos. Maždaug už 3,5 metro nuo automobilio priekinės dalies rasta baltos spalvos 5 litrų talpa, kurioje yra labai nedidelis kiekis raudonos spalvos skysčio, iš kvapo panašaus į benziną; šalia guli raudonas minėtos talpos kamštelis, nuo kurio taip pat sklinda kvapas, panašus į benzino;

- daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 39–47), kuriuo įvykio vietoje apžiūrėtas automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilio priekinis stiklas, maždaug ties viduriu, labiau link vairuotojo pusės, suskaldytas, ties valytuvais subirę stiklo šukės, smulkūs medienos gabalė­liai bei nukritusių medžių lapai. Ant automobilio kapoto iš išorės jokių sugadinimų nesimato. Atraki­nus automobilį ir atidarius kapoto dangtį, viduje matomas variklio mechanizmas, kurį vizualiai apžiū­rėjus, apdegusių popieriaus likučių bei pelenų nėra, variklio detalės nepažeistos, neišsilydžiusios. Vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlis numuštas ir užlenktas į durelių pusę. Iš išorinės veidrodė­lio pusės matomi kyšantys raudonos, žalios, rusvos spalvų laidai, viršutinėje veidrodėlio dalyje apva­das nuskeltas. Veidrodėlio stikliukas suskilęs, kabantis ant laidų. Automobilio salone, ant prietaisų skydelio, priekinių sėdynių bei kilimėlių matyti pabirusios stiklo šukės; priekinėje dalyje, dešinėje keleivio pusėje ant kilimėlio nukritęs galinio vaizdo veidrodėlis;

- daiktų apžiūros protokolais (1 t., b. l. 53–59, 61–66, 68–71), kuriais apžiūrėti iš įvykio vietos paimti daiktai: 1) automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos plastikinė veidrodėlio dalis, kurios paviršius subraižytas, įstrižai matomi du įskilimai 13 cm ir 5 cm ilgio, nuski­lusi plastmasės dalis, kurios ilgis 5 cm, jos nėra; 2) metalinė kauptuko galva, trapecijos formos, ilgiau­sia paviršiaus dalis ties ašmenimis yra 13 cm, aukštis – 5 cm; prie kauptuko galvos pritvirtinta lenkta ausis su apvalios formos 4 cm ilgio, 2 cm pločio apvalios formos žiedu, kurio viduje matoma likusi nulūžusios medienos dalis bei surūdijęs medvaržtis; sulūžusio kauptuko medinio koto trijų dalių bendras ilgis yra 1,25 cm; pirmos dalies nuo galvos pusės ilgis – 46 cm, skersmuo – 2 cm, kitame gale skersmuo – 1,7 cm; antra dalis yra 40 cm ilgio, skersmuo – 1,7 x 1,5 cm; trečia – 39 cm ilgio, skersmuo – 1,5 x 1,5 cm; koto dalių paviršius nelygus, suskilęs, grublėtas, galuose matomos skirtingo ilgio medienos atplaišos; 3) medienos gabalas, kurio bendras ilgis yra 1,14 cm, plotis galuose – 7 ir 5 cm, paviršius nelygus, apipuvęs, sudrėkęs, įkaltos dvi vinys, kurių paviršius pasidengęs rūdimis, ties viduriu abi vinys šiek tiek sulenktos;

- informacija apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės ir transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (1 t., b. l. 34, 35), iš kurių matyti, kad automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas–savi­ninkas yra A. M.;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl turto sunaikinimo (1 t., b. l. 94), iš kurio maty­ti, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 2 val. 27 min. buvo gautas pranešimas, kad kieme pranešėjo automo­bilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdaužė pagaliu ir apgadino (sudaužytas stiklas) draugės buvęs vyras. Atvykus nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitikęs pranešėjas A. M. paaiškino, jog šiandien atvyko pas draugę R. V.. Apie 2 val. 20 min. pastebėjo, kad apdaužytas kieme stovėjęs jam priklausantis automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išdaužtas priekinis stiklas, nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Prie automobilio buvo pastebėta medinė lenta ir kauptukas, prie kurio buvo sulūžęs kauptuko kotas, kuriais galimai buvo apgadintas automobilis, taip pat prie automobilio jaučiamas stiprus benzino kvapas, prie automobilio gulėjo penkių litrų plastikinė talpa, nuo kurios sklido benzino kvapas, priekyje automobilio buvo apdegęs baltos spalvos popieriaus lapas. A. M. nuro­dė, kad automobilį galimai apdaužė R. V. buvęs vyras V. V.. Jie išsituokę prieš penkerius metus, namas teismo padalintas abiems per pusę. R. V. paaiškino, kad V. V. grįžo neblaivus ir pamatęs, kad ji grįžusi namo su draugu A. M., pradėjo kelti konfliktą. 3 val. 25 min. V. V. alkotesteriu nustatytas 2,62 promilių neblaivumas. Jis paaiškino, kad pavydi buvusiai sutuoktinei ir dėl to apgadino jos draugo A. M. automobi­lį;

- liudytojos R. V. parodymais (1 t., b. l. 116–117), iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 18 val. 30 min. savo automobiliu „Audi“, atvyko į savo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur savaitgaliais būna kartu su savo sugyventi­niu A. M.. Minėtas gyvenamasis namas yra padalintas, pusė priklauso jai, o kita pusė – jos buvusiam vyrui V. V., su kuriuo išsituokę prieš penkerius metus. Minėtą dieną atvykusi į sodybą, lauke susitiko V. V., pasisveikino, šiek tiek pabendravo, po to jis išvažiavo. V. V. grįžo, tačiau jie daugiau nebendravo, kiekvienas buvo savo namo pusėse. Rugsėjo 28 d. pas ją atvyko sugyventinis A. M., su kuriuo iš anksto buvo sutarę, kad jis atvyks, suplanavę (duomenys neskelbtini) k. praleisti visą savaitgalį. Su A. į (duomenys neskelbtini) k. visada vykdavo tuo metu, kai V. nebū­davo namuose, tą savaitgalį jo taip pat turėjo nebūti jo namuose, nes, kiek žinojo, planavo vykti į vestuves. A. atvyko savo automobiliu „Peugeot 407“, valstybinių numerių neprisimena. Per visą jos ir A. buvimo kartu laikotarpį, V. su A. niekada nebuvo susitikę akis į akį. Minėtu adresu jie su A. prabuvo beveik visą dieną, kelis kartus buvo išvažiavę aplankyti giminaičių, apsi­pirkti, grįžo apie 22 val. Apie 24 val. išgirdo, kad grįžo V. V.. Nei ji, nei A. su juo iš pradžių nebendravo, girdėjo tik kaip jis vaikšto po namus ir garsiai kalba, iš kalbos jautėsi, kad jis neblaivus. Būdami name, jos pusėje, kartu su A. girdėjo, kad V. kalbėsena darosi agresyvi, jis savo namo pusėje pradėjo trankyti durimis, iš jo buvo girdimi įvairūs grasinimai, kurie galimai buvo skirti A. Kadangi su A. girdėjo agresyvius žodžius, kurie galimai buvo skirti būtent jam, nusprendė išvykti, manė, kad vyks į Alytų, kur kartu ir gyvena, arba pas jos mamą pernakvoti. Susirin­kę savo daiktus, jau ketino vykti, kai išgirdo, kaip V. pasakė: „dabar jau gali kviest policiją“, tačiau iš pradžių nesuprato, dėl ko ją kviesti. Kilo įtarimas, kad jis galėjo kažką padaryti su automobiliu, todėl nusprendė nueiti į lauką pažiūrėti. Išėjusi pastebėjo, kad automobilis apgadintas, matė, kad sudaužytas priekinis stiklas, daugiau apgadinimų iš toli tamsoje nepastebėjo. Apie sudaužytą stiklą nuėjusi pranešė A., kuris pats išėjo į kiemą apžiūrėti automobilį ir pastebėjo daugiau apgadinimų. Prie automobi­lio matėsi įvairūs daiktai, gulėjo sulūžęs kauptukas, atpažino, kad jis yra iš jų su V. ūkinio pastato. Su A. priėjusi arčiau automobilio pajuto nuo jo sklindantį stiprų kvapą, panašų į benzino, pastebė­jo priekyje automobilio gulinčius popieriaus gabalėlius, kurie buvo apdegę, matė pelenus. Toliau nuo automobilio pamatė gulinčią penkių litrų talpą, kurią A. apžiūrėjo iš arčiau. Tai pamatę paskam­bino numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Nusprendė, kad automobilį bandyta padegti. Tuo metu, kai su Antanu apžiūrinėjo automobilį, V. buvo lauke, stovėjo ant gyvenamojo namo laiptų bei kalbėjo įvairius dalykus, tačiau ką tiksliai, neprisimena. Mano, kad niekas kitas automobilio apga­dinti ir bandyti jį padegti negalėjo, nes su A. girdėjo, kad V. visą vakarą elgėsi konfliktiškai ir A. automobilis jam „kliuvo“.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirti­na anksčiau aptarti tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, nukentėjusiojo ir liudytojos parody­mai, iš kurių matyti, kad V. V. tyčia sugadino nedidelės vertės (3,17 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (158,65 Eur) svetimą turtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 190 straipsnio 1 dalis), todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skirti baudą. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo nustatyti baudos mokėjimą per keturis mėnesius (2 t., b. l. 42–44, 46).

V. V.

padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Jis neteistas (2 t., b. l. 24), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 25–28), dirba (2 t., b. l. 29–30), gyvenamo­sios vietos seniūnija nurodo, kad yra darbštus, draugiškas, gerai sutaria su seniūnijos, kaimo gyvento­jais bei kaimynais, lankosi seniūnijoje organizuojamuose kultūriniuose renginiuose, paslaugus, padeda kaimynams bei senyvo amžiaus žmonėms, seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio šeimoje ar visuome­nėje nėra gavusi (2 t., b. l. 8), darbdavys nurodo, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju–ekspeditoriumi, pasižymi atsakingumu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, padeda kitiems vairuotojams, nuošir­dus, mandagus, kruopštus ir pareigingas (2 t., b. l. 9), Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 34).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai); jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsižvel­giant į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, V. V. skirtina viena iš BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo ir prokurorė, – bauda, artima minimaliai, numatytai BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte už baudžiamąjį nusižengimą, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­pa­žino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proce­so kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio dalis; kauptuko dalis; medienos gabalas, saugomi Alytaus apskrities vyriau­siajame policijos komisariate, – sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį, terminas, per kurį nuteistasis savanoriškai turi sumokėti paskirtą baudą, yra du mėnesiai. Tačiau BPK 352 straipsnio 1 dalis teismui suteikia teisę nustatyti ir ilgesnį terminą, per kurį nuteistasis turi savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą. Kaltinamasis prašo nustatyti baudos sumokėjimo terminą keturis mėnesius. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, skiriamos baudos dydį, nustatytinas keturių mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 45 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (2 250 eurų) baudą.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, V. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paski­riant sumažintą bausmę – 30 MGL dydžio (1 500 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, dviejų MGL dydžio baudą prilyginus vienai sulaikymo parai ir į bausmės laiką įskaičius vieną parą, V. V. išbūtą laikiname sulaikyme 2019 m. rugsėjo 29 d., galutinę bausmę nustatyti – 28 MGL dydžio (1 400 eurų) baudą.

Baudą nustatyti sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio dalį; kauptuko dalį; medienos gabalą, saugomus Alytaus apskrities vyriau­siajame policijos komisariate, – sunaikintini.

Išaiškinti V. V., kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašy­mą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 6801.

Po baudos sumokėjimo kvitą būtina pateikti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Teisėja Asta Vailionienė