- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- 1S-380/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- N. D.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. D. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 25 d.
Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje N. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, o būtent tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 2 d. 21 val. iki 2012 m. gegužės 3 d. 3 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. gale esančioje garažų teritorijoje, veikdamas bendrininkų grupe su D. K., R. K. ir T. L. bei kitais asmenimis, prieš kuriuos baudžiamoji byla išskirta, ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint tikslą išžaginti nepilnametę A. B., panaudodami fizinį smurtą prieš ją, t. y. jėga ją įsodinę į automobilį ir nuvežę į nuošalią vietą garažų teritorijoje, kur prieš nukentėjusiąją vėl panaudoję fizinį ir psichinį smurtą, t. y. ją sumušę ir taip palaužę jos valią priešintis, prieš jos valią santykiavo lytiškai ir tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu.
Taip pat N. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y. tuo, kad jis 2013 m. sausio 1 d. apie 8.20 val., Panevėžyje, bute (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe, iš chuliganiškų paskatų smūgiais peiliu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. V. sveikatą.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2012 m. gegužės 3 d. N. D. buvo sulaikytas, 2012 m. gegužės 4 d. – paleistas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi N. D. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui, kuri terminui pasibaigus buvo pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. 2013 m. balandžio 25 d. N. D. vėl buvo sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas šio teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam N. D. pratęstas dar trims mėnesiams pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nutartyje nurodoma, kad byloje yra faktinių duomenų, kurie leidžia manyti, jog N. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. N. D. kaltinamas padaręs sunkius smurtinius nusikaltimus, už kuriuos įstatymų leidėjas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Teismas atsižvelgė į tai, kad N. D. turi gyvenamąją vietą, gyvena su sergančia motina, ieško darbo, tačiau anksčiau jis yra teistas, neišnykus teistumui kaltinamas padaręs naujus nusikaltimus. Kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, jis nesilaikė vienos iš jų sąlygų. Byloje esantys duomenys rodo, kad kaltinamasis, laikomas suėmime, pažeidinėja Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą, suėmimo terminas pratęstinas.
Šalies argumentai
Kaltinamasis N. D. skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartis yra neteisėta.
Kaltinamojo nuomone, liudytojai paneigė nukentėjusiosios A. B. parodymus. Nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duoda melagingus parodymus. Byloje esantys duomenys neįrodo jo kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje. Teisiamajame posėdyje jis davė teisingus parodymus apie jam žinomas įvykių aplinkybes.
Kaltinamasis, būdamas laisvėje, neketina bėgti (slėptis) nuo teismo. Jis turi sužadėtinę, su kuria nori sukurti šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Su motina jį sieja stiprūs socialiniai ryšiai. Motinai reikalinga pagalba. Būdamas nesuimtas jis ieškojo darbo, o paleistas iš suėmimo būtų priimtas į darbą UAB (duomenys neskelbtini).
N. D. manymu, gresiančios bausmės griežtumas ir ankstesni teistumai negali būti pagrindas išvadai, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamasis neneigia pažeidinėjęs jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas, tačiau nurodo, kad tuo metu kardomoji priemonė į griežtesnę nebuvo pakeista.
Kaltinamasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad griežčiausia kardomoji priemonė jam taikoma, nes jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tačiau nurodo, kad byloje apklausti liudytojai paneigė, jog šį nusikaltimą padarė N. D..
Kaltinamojo nuomone, aplinkybės, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje pas jį buvo rastas bevielio interneto modemas ir mobilaus ryšio telefonas, yra nereikšmingos ir nesusijusios su byla. Už šiuos pažeidimus jis buvo nubaustas, o apygardos teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis pratęsiant suėmimo terminą, baudžia jį antrą kartą.
Šalies argumentai
N. D. nurodo, kad kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones, tame tarpe ir užstatą, kurį galėtų sumokėti jo motina.
Skunde nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtųjų laikymo sąlygos neatitinka Europos Sąjungos standartų, jam nesuteikiamas tinkamas odontologinis gydymas.
Kaltinamasis N. D. prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti, skirti jam švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą, namų areštą. Jo motina pasiruošusi įmokėti 20000 Lt užstato sumą. Kaltinamasis nurodo, jog jam yra žinoma apie tai, kad pažeidus kardomosios priemonės – užstato sąlygas, įmokėti pinigai nebus grąžinti.
Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo N. D. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo N. D. skundas atmetamas.
BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis N. D. galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra asmenų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros bei daiktų apžiūros protokoluose ir jų prieduose, specialistų išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, nurodytoje kaltinamajame akte. Kaltinamasis neigia savo kaltę, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas. Įrodymai vertinami ir kaltės klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.
Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Pratęsdamas kaltinamajam N. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apygardos teismas nurodė priimto sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
N. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad N. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, šią aplinkybę skunde nurodo ir kaltinamasis, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, nustatydamas šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą, atsižvelgė ir į tai, kad N. D. anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui jis kaltinamas naujų nusikalstamų veikų padarymu. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat įvertino ir tai, kad 2012 m. birželio 30 d. pasibaigus suėmimo terminui ir kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, N. D. nesilaikė jam paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygų. Priešingai, nei skunde nurodo kaltinamasis, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad suimtasis pažeidinėja Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas (Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliktų kratų metu pas suimtąjį N. D. buvo rasti draudžiami turėti daiktai: bevielio interneto modemas bei mobilaus ryšio telefonas), nes tai leidžia daryti atitinkamas išvadas apie jo nenorą laikytis įstatymų. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, paleistas iš suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje N. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne vien suimtajam gresiančios bausmės griežtumą, pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog N. D., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios bausmės gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šio suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimo nepaneigia N. D. skunde nurodytos aplinkybės, jog jis nori padėti savo motinai, su sužadėtine norėtų kurti šeimą. Tai, kad kaltinamojo motina R. D. galėtų įmokėti 20000 Lt užstatą, neįpareigoja teismo netęsti suėmimo termino kaltinamajam N. D..
Nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas šiuo metu leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas paliktina galioti.
Nagrinėjant kaltinamojo N. D. skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, nesvarstomi klausimai dėl suimtųjų laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų bei dėl tinkamo odontologinio gydymo nesuteikimo, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalyse, esant būtinumui, kvalifikuota medicininė pagalba kaltinamajam gali būti suteikta laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą.
Kardomoji priemonė - suėmimas suvaržo kaltinamojo N. D. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas N. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.
Dėl šių motyvų skundžiama teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo N. D. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.