Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu A. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 200 Eur bauda ir jam pritaikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams už tai, kad 2023 m. gegužės 28 d., 11.30 val., kelyje Panevėžys–Pasvalys–Ryga, (duomenys neskelbtini) kilometre, Vairavo automobilį ir sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą lenkė priekyje važiavusį automobilį. Minėtais veiksmais pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimai.

2023 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas A. P. atstovo advokato Laimono Judicko skundas, kuriame nurodoma, kad A. P. nesutinka su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. rugpjūčio 3 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimto nutarimu. Skunde teigiama, jog priešingai, nei teigiama skundžiamame nutarime, A. P. KET 140.1 p. nepažeidė, kadangi: i) prieš pradėdamas lenkimo manevrą nematė kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“; ii) lenkimo manevrą pradėjo leistinoje kelio vietoje (važiuojant per brūkšninę eismo liniją); iii) lenkimo manevrą baigė esant būtinajam reikalingumui. Pirma, bylos medžiaga leidžia teigti, kad kelio ženklas Nr. 110 buvo pastatytas toje pačioje kelio pusėje, kurios kryptimi Automobiliu važiavo ir A. P. (t. y. kelio ženklas A. P. turėjo būti iš dešinės pusės). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo, prieš A. P. vairuojamą automobilį ta pačia eismo kryptimi važiavo du raudonos ir baltos spalvos sunkiasvoriai automobiliai. Kadangi abu sunkvežimiai judėjo lėčiau nei A. P. vairuojamas automobilis, A. P., pasižiūrėjęs į lenkimą iš abiejų pusių leidžiančią brūkšninę eismo juostą, nusprendė aplenkti šiuos sunkvežimius. Prieš lenkimo manevrą A. P. paties kairėje pusėje esančio kelio taip pat nematė, nes visą vaizdą užstojo minėti sunkiasvoriai automobiliai. Taigi, lenkimo manevrą A. P. pradėjo nematydamas ir neturėdamas galimybės matyti nei kelio ženklo Nr. 110, nei pačio šalutinio kelio iš kairės pusės. Antra, A. P. gerai pamena, jog lenkti pradėjo esant brūkšninei eismo linijai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal KET 3 priedo „Kelio ženklinimas ir jo charakteristikos“ 1.5 - 1.8. p., kuriuose nustatyta „siauros brūkšninės linijos“, „artėjimo linijos“ bei „plačios brūkšninės linijos“ charakteristika, nurodyta, jog baltos spalvos brūkšnines linijas leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Tai reiškia, jog lenkimo manevrą A. P. pradėjo šį manevrą atlikti leidžiančioje vietoje. Trečia, po to kai A. P. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, A. P. užbaigė lenkimo manevrą ir į savo eismo juostą grįžo kirsdamas brūkšninę eismo liniją, kadangi Automobilio stabdymas ir staigus grįžimas į savo eismo juostą galėjo sukelti eismo įvykį. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo, A. P. važiavo automobilių grandinėje: priekyje važiavo raudonas sunkvežimis, už jo važiavo baltas sunkvežimis, už jo važiavo A. P. vairuojamas Automobilis, už jo važiavo mėlynas sunkvežimis, už jo važiavo lengvasis automobilis. Lenkimo manevro metu už A. P. Automobilio dešinės kelio pusės važiavimo kryptimi važiavo dar vienas sunkvežimis ir lengvasis automobilis, dėl ko A. P. negalėjo staigiai stabdyti ir grįžti į savo eismo juostą, nes galėjo užkirsti kelią iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms. A. P. staigiai stabdyti negalėjo ir dėl to, kad priešpriešine eismo juostą į jį tiesiai važiavo kitas lengvasis automobilis, dėl ko staigus automobilio stabdymas galėjo sąlygoti automobilių susidūrimą kaktomuša. Dėl šių aplinkybių, susidarė reali grėsmė avarinei situacijai. Todėl veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis A. P. privalėjo saugiai užbaigti lenkimo manevrą. ANK 16 str. 2 d. patikslinta, jog savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į tai, jog A. P. lenkimo manevrą pradėjo nematydamas ir neturėdamas galimybės matyti kelio ženklo Nr. 110 bei vadovaudamasis lenkimą leidžiančia brūkšnine eismo linija, spręstina, jog A. P., nagrinėjamu atveju, gali remtis ANK 16 str. 1 d. numatyta būtinojo reikalingumo sąlyga. A. P. inkriminuojamas ANK 420 str. numato atsakomybę už pavojingą ir chuliganišką vairavimą. Šiuo atveju, pavojingas vairavimas pasireiškia lenkimu tai draudžiančiose vietose. Tačiau pats ANK 420 str. pavadinimas rodo vairuotojo požiūrį į nusižengimą: vairuotojo tyčią ar nerūpestingumą, kai yra ignoruojamos saugaus eismo kelių taisyklės. Tuo tarpu, kaip matyti iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių, kurias pagrindžia filmuota administracinio nusižengimo bylos medžiaga, A. P. KET 140.1 p. reikalavimus pažeidė ne tyčia įžūliai, bet neturėdamas galimybės pamatyti kelio ženklo Nr. 110 ir vadovaudamasis brūkšnine eismo linija, o pradėtą lenkimo manevrą nusprendė užbaigti esant būtinajam reikalingumui. Kaip minėta, skundžiamame nutarime nurodyta, jog A. P. Skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas Automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, lenkė priekyje važiavusius du krovininius automobilius. Lenkimo manevrą atliko draudžiamoje vietoje. Priešingai, nei nurodoma Skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų A. P. kaltei, padarius ANK 420 str. 1 d. nusižengimą, pagrįsti, kadangi vaizdinėmis priemonėmis nebuvo užfiksuotas nei kelio ženklas Nr. 110, nei pats šalutinis kelias. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog A. P. tariamai padarytas administracinis nusižengimas yra įrodytas byloje esančia medžiaga, o būtent: administracinio nusižengimo protokolu, jame suformuotu kaltinimu, pridėtu vaizdo įrašu ir įvykio vietos fotonuotraukomis, Automobilio naudotojo pateikta informacija apie asmenį, kuris valdė transporto priemonę. Taigi, objektyvūs administraciniam nusižengimui tirti ir nagrinėti duomenys, šiuo atveju, yra minėtas vaizdo įrašas bei foto nuotraukos. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga, matyti, kad Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas iš esmės rėmėsi šiais administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, jame suformuotu kaltinimu, pridėtu vaizdo įrašu ir įvykio vietos fotonuotraukomis, Automobilio naudotojo pateikta informacija apie asmenį, kuris valdė transporto priemonę. A. P. ir jo atstovas nesutinka su tokiu Institucijos pareigūno duomenų vertinimu ir Skundžiamu nutarimu priimtu galutiniu sprendimu dėl A. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 str. 1 d., kadangi byloje nenustatyta surinktų įrodymų visuma, nebejotinai pagrindžianti A. P. galimą kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Peržiūrėjus objektyviausius, informatyviausius ir išsamiausius šios bylos įrodymus – byloje esantį vaizdo įrašą bei nuotraukas, matyti, kad policijos pareigūnai su kamera stovi lauke, šalutiniame kelyje A. P. iš dešinės pusės, šalia pagrindinio kelio Panevėžys - Pasvalys – Ryga. Vaizdo kamera stovi taip, kad darant vaizdo įrašą A. P. vairuojamo automobilio prieš pradedant lenkimo manevrą net nesimato. Taip pat nesimato nei A. P. važiavimo kryptimi stovintys kelio ženklai, nei A. P. iš kairės pusės tariamai esantis šalutinis kelias. Todėl kyla pagrįsta abejonė, kad A. P. lenkimo manevrą pradėjo/atliko tai daryti draudžiančioje vietoje. Kitų objektyvių, tiesioginių tariamai padaryto administracinio nusižengimo įrodymų šioje byloje nėra. Atsižvelgiant į tai ir į aukščiau aptartą aktualią teismų jurisprudenciją, darytina išvada, kad byloje surinkti ir prieš tai aptarti duomenys neleidžia daryti neginčytinos išvados dėl A. P. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 1 d. Remiantis ANK 420 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo turiniu bei atsižvelgus į A. P. suformuoto kaltinimo apimtį, analizuojamu atveju institucija, surašiusi Skundžiamą nutarimą, privalėjo įrodyti, kad A. P., lenkdamas kitą automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą būtent draudžiamoje vietoje, tuo pažeisdamas KET 140.1 p. reikalavimus. Tačiau, kaip matyti iš prieš tai aptartų duomenų, šiuo konkrečiu atveju atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai , darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, jog A. P. Skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje ir laiku, vairuodamas Automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, t. y. padarė ANK 420 str. 1 d. numatytą nusižengimą. A. P. ir jo atstovo įsitikinimu, byloje esant prieštaringiems duomenims ir liekant nepašalintoms abejonėms, A. P. objektyviai negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn nagrinėjamoje byloje. Remiantis tuo, skundžiamas nutarimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinu, administracinio nusižengimo teisena – nutrauktina.

Teismo posėdyje A. P. ir jo atstovas advokatas L. Judickas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį administracinė atsakomybė kyla, kai vairuojant transporto priemonę vienu metu ar paeiliui padaromi keli grėsmę eismo saugumui keliantys eismo taisyklių pažeidimai, lenkiama vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairuojama neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, padaromas pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Minėto straipsnio pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė, inter alia (be kita ko), kyla už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. A. P. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė KET 140.1 punkto nuostatas, kurios numato, jog lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad A. P. padarė pirmiau aptartą administracinį nusižengimą, t. y. vairuodamas transporto priemonę lenkė kitas transporto priemones vietoje, kurioje toks manevras yra draudžiamas KET nuostatų. Tokiais duomenimis laikytini: 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), nusižengimo vietos nuotraukomis ir byloje esanti laikmena su joje esančiu vaizdo įrašo fragmentu. Šie duomenys leidžia pritarti Institucijos priimtam nutarimui ir tam, kad nagrinėjamu atveju A. P. kaltė neabejotinai įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktų objektyvių duomenų visuma.

KET 140 punkto 1 dalyje numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Taigi, jei sankryža pažymėta atitinkamu įspėjamuoju ženklu, šiuo atveju tai „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkimas draudžiamas. Šiuo atveju, minėtas kelio ženklo pastatytas tiesioje kelio atkarpoje, nepasislėpęs už medžių, nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad galėjo būti nepastebimas dėmesingam vairuotojui. Atliktą manevrą, dėl kurio A. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, draudė tiek kelio ženklinimas, tiek kelio ženklai, kurie aiškiai įspėjo, jog priekyje yra pavojinga atkarpa, kurioje lenkti draudžiama, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasirinko itin rizikingą elgesio modelį, pradėjo lenkti kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę ir, būdamas priešpriešinėje eismo juostoje, kai ištisinės linijos žymėjimas draudžia taip paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, įvažiavo į nelygiareikšmių kelių sankryžą, o į savo eismo juostą grįžo jau kirsdamas artėjimo liniją, pasibaigus siaurajam ištisinės linijos žymėjimui. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, A. P. lenkė net ne vieną, o dvi sunkiasvores transporto priemones, todėl atlikdamas tokį pavojingą manevrą privalėjo įsitikinti, kad taip nepažeis KET reikalavimų, tačiau šiuo atveju įvyko priešingai – lenkimo manevrą atliko draudžiamoje vietoje aiškiai pažeisdamas KET reikalavimus ir dėl to buvo visiškai pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Teismas atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų.

Kelių eismo taisyklės transporto priemonių vairuotojams nustato pareigą prieš kiekvieną manevrą įsitikinti savo manevro saugumu ir nekelti pavojaus eismo saugumui. A. P. kaip dėmesingas vairuotojas turėjo būti pakankamai atidus ir nepradėti lenkimo manevro, jei nebuvo įsitikinęs, jog manevrą galės pabaigti nepažeisdamas kelio ženklinimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog A. P., prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turėjo visas galimybes pamatyti kelio ženklą Nr. 110, žymintį šalutinį kelią iš kairės, bei horizontalųjį kelio ženklinimą – artėjimo liniją, įspėjančią, kad artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos ir įvertinti, jog atliekant lenkimo manevrą jam gali tekti aplenkti net du krovininius automobilius iš karto ir manevrą pabaigti pažeidžiant KET reikalavimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jį pakeisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir A. P. skundas netenkintinas. Administracinė poveikio priemonė ir nuobauda A. P. paskirtos pagrįstai, vadovaujantis ANK šeštojo skyriaus, reglamentuojančio administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimą, nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. P. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.