Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. L. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės R. R. L. ieškinio atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl turto perdavimo nuosavybėn ir nepagrįsto praturtėjimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teismingumo instituto taikymo kontekste skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta ieškinį priimti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

9. Apeliantė skunde tikina, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įvykdyti prievolę natūra ir priėmimo–perdavimo aktu perduoti ieškovei nuosavybėn 38 900 Eur vertės 1 kambario butą yra neturtinis. Pažymėtina, jog ieškinyje nurodyta, tą patvirtina pateikti įrodymai, kad ginčo butas priklauso atsakovei, ieškovė butu naudojasi nuomos sutarties pagrindu. Ieškiniu ieškovė siekia sandorio pagrindu (jai perduodant butą) ginčo butą įgyti nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks reikalavimas yra turtinis reikalavimas, nes ieškovė siekia įgyti daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, tai. keičia šalių prievolių apimtį.

10. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai nustatė, kad apeliantės prašomą priteisti iš atsakovės ieškinio sumą sudaro ne vienas savarankiškas, o du savarankiški reikalavimai.

11. CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta nuostata, kad, esant keliems savarankiškiems ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą, kasacinio teismo praktikoje taip pat aiškinama taip, kad šita taisyklė turi būti taikoma ir tuomet, kai vienas ieškovas reiškia kelis reikalavimus vienam atsakovui arba kai keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui privalomo bendrininkavimo atveju (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Ir tik tais atvejais, jeigu keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui/atsakovams, arba jeigu ieškovas reiškia reikalavimus keliems atsakovams CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo procesinio bendrininkavimo pagrindu – kaip to paties pobūdžio reikalavimus arba įsipareigojimus, pagrįstus ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieškovo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2012-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012).

12. Taigi, kaip minėta, teismingumo nustatymą lemia ieškinio – vieno ar kelių susijusių jo reikalavimų – suma. Nagrinėjamu atveju apeliantė reiškia reikalavimą tai pačiai atsakovei dėl 42 972 Eur sumos priteisimo, o ieškinio sumą apskaičiuoja pagal reikalavimų sumą, ir tai visiškai atitinka CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą skaičiavimo būdą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla teisminga apygardos teismui, teisiškai pagrįsta. Bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur., nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 str. 1 p.).

13. Akcentuotina, kad ieškinio teismingumo klausimas sprendžiamas pagal nutarties priėmimo metu byloje suformuluotus reikalavimus.

14. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ieškinio teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

15. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.