Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., jo atstovui advokatui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad 2017-02-10, 10.10 val. iki 2017-04-14, 10.00 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini) vadovas - J. P. neužtikrino, kad nuo 2017-02-10 iki 2017-04-14 bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Plataus profilio statybininkams: E. Z. (gim., gyv. (duomenys neskelbtini) Kretingos r. sav.), P. N. (gim., gyv. (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav.), A. J. (gim., gyv. (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav.,). R. Z. (gim., gyv. (duomenys neskelbtini), Palangoje) bendrovės veiklos vykdymo vietoje, statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, už 2017 m. sausio-balandžio mėn. per 2017 m. vasario-balandžio mėn. statybų vadovas P. Ž. minėtiems darbuotojams išmokėjo bendrą 2219,00 Eur darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Per 2017 m. vasario mėn. (iki 15 mėn. dienos) plataus profilio statybininkams, t. y. E. Z., R. Z., P. N., A. J. išmokėjo bendrą 980,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio sumą, per 2017 m. kovo mėn. (iki 15 mėn. dienos) E. Z., R. Z., P. N., A. J. išmokėjo 980,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio sumą, per 2017 m. balandžio mėn. (iki 14 mėn. dienos) P. N., A. J. išmokėjo 259,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio sumą. Tokiu būdu bendrovės vadovas J. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. pažeidimo nepripažino. Parodė, kad į įmonę 2017 m. sausio mėnesį buvo įdarbinti plataus profilio statybininkų pareigose R. Z., E. Z., P. N., A. J., kuriems buvo numatytas MMA dydžio - 380 Eur atlyginimas neatskaičius mokesčių, mokant į banko sąskaitą mokėjimo pavedimais vieną kartą per mėnesį. Minėti asmenys įmonėje dirbo iki 2017 m. balandžio mėnesio vidurio. Tik atleidimo dieną, t. y. balandžio mėnesį, statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, darbų vadovas P. Ž. minėtiems asmenims išmokėjo pinigus grynais, už tai jie pasirašė kasos išlaidų orderiuose. Jokių neapskaitytų įmonės buhalterinėje apskaitoje pinigų, t. y. nurodytų protokole 2219,00 Eur, minėtiems asmenims nemokėjo.

Liudytojas P. Ž. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) statybų vadovu. Įmonėje buvo įdarbinti R. Z., E. Z., P. N., A. J.. Jie nuo 2017 m. sausio mėnesio iki balandžio mėnesio dirbo statybos objekte pagalbiniais darbininkais. Dirbdami nebuvo drausmingi, darė pravaikštas. Atlyginimas minėtiems asmenims buvo mokamas vieną kartą per mėnesį pavedimu per banką. Buvo mokama apie 400 Eur. Atleidžiant šiuo asmenis iš darbo išmokėjo jiems pinigus grynais, už tai pasirašė kasos išlaidų orderyje. Tai vyko statybos objekte - (duomenys neskelbtini), Palangoje. Išlaidų orderius atidavė buhalterei. Asmenys buvo atleisti patiems prašant, jie išeidami iš darbo manė, kad jiems įmonė sumokėjo ne visus pinigus. Tačiau įmonė viską jiems sumokėjo pagal darbo tabelyje atžymėtas dirbtas dienas.

Liudytojas A. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo apie 4 mėnesius mūrininku. Buvo surašyta darbo sutartis, numatytas atlyginimas - 600 Eur. Darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 17 val. Dirbo statybos objekte. Atlyginimas buvo mokamas 1 kartą per mėnesį, pervedant į banko sąskaitą apie 400 eurų. Be to darbų vykdytojas vieną kartą per mėnesį mokėjo grynais į rankas 50 arba 100 eurų. Paaiškinime (b. 1. 20) nurodytas aplinkybes tvirtina. Papildomai paaiškino, kad iš įmonės (duomenys neskelbtini) kas mėnesį per banką gaudavo po 400 eurų atlyginimo ir išeinant iš darbo balandžio mėnesį darbų vykdytojas P. Ž. sumokėjo 100 eurų, už kuriuos niekur nepasirašinėjo. Dėl parodymuose ir minėtame paaiškinime esančių prieštaravimų paaiškino, kad dabar įvykius prisimena geriau, nei tuo metu, kai rašė paaiškinimą.

Liudytojas P. N. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) mūrininku nuo 2017-01-30 iki 2017-04-18. Dirbo statybos objekte. Kas mėnesį apie 20 d. per banką įmonė pervesdavo atlyginimą - apie 300 eurų, po 2 dienų gaudavo iš darbų vykdytojo P. Ž. grynais pinigais, 2017-04-18 P. Ž. objekte jam sumokėjo grynais 150 eurų. Pravaikštų nedarė, nuobaudų neturėjo.

Liudytojas R. Z. parodė, kad dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario-balandžio mėn. mūrininku. Dirbo statybos objekte (duomenys neskelbtini), Palangoje. Atlyginimą- apie 500 eurų - mokėjo dalį pervedant pavedimu per banką į jo sąskaitą, o dalį atlyginimo gaudavo grynais į rankas. Grynais pinigais atlyginimo dalį gavo du kartus - kovo mėnesio viduryje arba gale ir balandžio mėnesį - 120 eurų ir 70 eurų. Grynais sumokėjo darbų vykdytojas P. Ž.. Niekur pasirašyti už grynus pinigus nereikėjo.

Liudytojas E. Z. parodė, kad 2017 m. sausio mėnesį įsidarbino į (duomenys neskelbtini) mūrininku, dirbo 2-3 mėnesius. Atlyginimas buvo pervedamas į jo sąskaitą banke -apie 300 eurų. Be to 2 kartus - vasario ir kovo mėnesį atlyginimo dalį grynais pinigais - po 100 eurų - sumokėjo darbų vykdytojas P. Ž.. Tai įvyko darbe statybos vagonėlyje. Už šiuos pinigus niekur pasirašyti nereikėjo. Už grynų pinigų gavimą pasirašė kažkokiame sąsiuvinyje. Paskutinį kartą gaudamas grynus pinigus niekur nepasirašinėjo.

ANK 99 straipsnio 3 dalies dispozicija blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, kuriuose įtvirtinta konkreti buhalterinės apskaitos, kasos operacijų atlikimo, įforminimo tvarka ir sprendžiama, ar tos tvarkos buvo laikomasi.

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215, galiojančio nuo 2016-01-01, redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių

apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.

Minėtą įstatymą papildo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo", kurio 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

Iš šių pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančių teisės normų matyti, kad išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus (išrašius kasos išlaidų orderį), o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - J. P. nuosekliai - savo rašytiniame paaiškinime ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) visas ūkines operacijas - darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusias išmokas - yra pagrindusi apskaitos dokumentais, nei jis, nei įmonės statybų vadovas P. Ž. nėra išmokėję buvusiems darbuotojams E. Z., P. N., A. J. ir R. Z. operatyvinėje patikrinimo pažymoje bei protokole nurodytų, neva išmokėtų, tačiau neįtrauktų į įmonės buhalterinę apskaitą, sumų, visas šiems darbuotojams mokėtas darbo užmokestis atsispindi buhalterinėje apskaitoje. Kas mėnesį minėtiems darbuotojams buvo mokamas darbo sutartyje nustatytas atlyginimas, ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Dėl kokių priežasčių minėti asmenys nurodė kitokias sumas, J. P. nėra žinoma, jo teigimu, E. Z., P. N., A. J. ir R. Z. dėl darbo metu susiklosčiusių santykių su juo galimai jį apkalba.

Iš bylos medžiagos ir patikrinimo dokumentų matyti, kad neapskaitytas 2219,00 Eur darbo užmokestis E. Z., R. Z., P. N., A. J. buvo paskaičiuotas vien tik pagal pačių liudytojų pirminius paaiškinimus, sulyginus jų paaiškinimuose nurodytas atlyginimo sumas su pateiktais darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiais. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje nėra. Byloje esantys tiesioginiai įrodymai - rašytiniai dokumentai su E. Z., R. Z., P. N., A. J. parašais - atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai, banko sąskaitos išrašai patvirtina priešingas negu nurodė šie liudytojai savo pirminiuose paaiškinimuose aplinkybes. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotas kiekvienam įmonės darbuotojui kas mėnesį mokamas darbo užmokestis, plataus profilio statybininkais dirbusiems E. Z., R. Z., P. N., A. J. buvo išmokami atlyginimai, kurie reikšmingai nesiskyrė nuo kitų tą patį darbą (duomenys neskelbtini) dirbusių asmenų darbo užmokesčio dydžio.

Pažymėtina, kad liudytojų E. Z., R. Z., P. N., A. J. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi - teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. J. negalėjo paaiškinti, kodėl jo parodymai skiriasi nuo 2017-08-14 paaiškinime išdėstytų aplinkybių. Nurodė, kad po 400 Eur atlyginimo gaudavo mokėjimo pavedimu į savo banko sąskaitą, 2017 m. balandžio mėnesį išeinant iš darbo jam buvo išmokėta grynais apie 100 Eur. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju P. N. parodė, kad kas mėnesį gaudavo 300 Eur atlyginimą mokėjimo pavedimu per banką, o 2017-08-18 P. Ž. išmokėjo grynais pinigais 150 Eur. Liudytoju apklaustas R. Z. teismo posėdyje nurodė, kad atlyginimą gaudavo mokėjimo pavedimu per banką, kovo ar balandžio mėnesį darbų vykdytojas P. Ž. išmokėjo 120 ir 70 eurų. Liudytojas E. Z. teismo posėdyje parodė, kad dirbdamas įmonėje gaudavo 300 Eur atlyginimą mokėjimo pavedimu per banką, du kartus grynais pinigais po 100 Eur sumokėjo P. Ž., už tai pasirašė kažkokiame sąsiuvinyje. Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai patvirtina, jog 2017 m. balandžio mėnesį A. J., P. N., E. Z. ir R. Z. buvo išmokėta dalis atlyginimo, už kuriuos jie pasirašė minėtuose žiniaraščiuose.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Nagrinėjamoje byloje išskyrus galimai suinteresuotų asmenų - E. Z., R. Z., P. N., A. J. paaiškinimus apie neapskaityto buhalteriniuose dokumentuose atlyginimo gavimo, įrodymų, neabejotinai patvirtinančių J. P. kaltę padarius ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, nėra. Todėl įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad J. P. vadovaujamoje įmonėje darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Atsižvelgus į šias aplinkybes, administracinio nusižengimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina, nesant J. P. veiksmuose pažeidimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 punktu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant J. P. veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 99 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.