- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- 1-2214-486/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- E. J.
- Nukentėjusysis
- Č. Š.
- Advokatai
- Saulius Lauraitis
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2017-08-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi, darbu ar gydymusi;
2. 2018-04-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, 14 parų arešto;
3. 2018-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnį, 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
4. 2018-09-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnį 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, mokytis, dirbti ar registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindu E. J. ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 14 parų arešto bausme, LR BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčio pagrindu ją keičiant į laisvės apribojimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirta galutinė bausmė – 1 metus 2 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, mokytis, dirbti ar registruotis darbo biržoje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (įsiteisėjo 2018-12-20, dar neatlikęs bausmės),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. J. nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2018 m. lapkričio 7 d., apie 00.54 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,62 promilių girtumas), prie gyvenamojo namo laiptinės (duomenys neskelbtini) pargriovė ant šaligatvio Č. Š. ir spyrė jam kojomis ne mažiau 2 kartų į veido sritį, po ko sudavė kumščiais ne mažiau 7 smūgių į galvą, tuo padarydamas Č. Š. apatinės lūpos, kairės alkūnės, dešinio dilbio odos nubrozdinimus, kairės plaštakos poodinę kraujosruvą, pakaušio muštinę žaizdą, galvos smegenų sukrėtimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. savo kaltę įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykio naktį jis apie 0.00 arba 1.00 val. nakties skambino į duris, supainiojo buto numerį, galvojo, kad skambino į (duomenys neskelbtini) butą savo draugei, o iš tiesų įkyriai skambino į (duomenys neskelbtini) butą. Tada iš buto išėjo įpykęs nukentėjusysis, kuris paėmė pagalį, o tada kaltinamasis jam sudavė. Tuo metu buvo neblaivus, išėjo nesusipratimas. Atsiprašo nukentėjusiojo.
Taigi kaltinamasis E. J. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokurorė ir advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. J. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018-11-07, 00.17 val., asmuo apgadino pranešėjo buto duris, atėjo į (duomenys neskelbtini) butą, triukšmauja, garsiai kalbasi (b. l. 4).
Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo V. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2018-11-07, apie 0.54 val., (duomenys neskelbtini) , viešoje vietoje, prie laiptinės, E. J. sumušė Č. Š., ko pasėkoje Č. Š. buvo praskelta galva (b. l. 5).
Č. Š. protokolu – pareiškimu dėl jam padarytų kūno sužalojimų prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn jį sužalojusį asmenį E. J. (b. l. 108).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Č. Š. parodė, kad 2018-11-07, apie 1.00 val. nakties, išgirdo lauke šauksmus ir daužymą. Nusileido į pirmą aukštą, kadangi gyvena trečiame, pažiūrėti, kas daužo duris ir bando patekti į laiptinę. Už durų stovėjo vyras. Jis vyro paklausė, kodėl jis daužo duris. Tada vyriškis pagriebė jį už drabužių, pritraukė prie savęs, apsupo ir numetė ant žemės, po ko įpykęs mušė rankomis ir kojomis jam į galvos sritį. Jis juto labai didelį skausmą. Privažiavus kažkokiam automobiliui, vyras pabėgo. Jis grįžo į savo butą. Po kurio laiko tas pats vyras pradėjo daužyti jo buto duris. Iškvietė policiją ir pasiėmęs šluotą su mediniu kotu, duris pravėrė. Vyras išsigandęs paslydo laiptinėje ant prie durų gulinčio kilimėlio. Pasakė, kad iškvietė policiją ir užtrenkė duris. Papildomai paaiškino, kad atidaręs laiptinės duris buvo be jokio pagalio ir šluotos. Vaikinas buvo labai agresyvus ir pasakė, ką čia jis jam nurodinėja. Tada staigiai griebė jį už krūtinės. Jis nukrito nuo laiptelio ant betoninio šaligatvio. Nukrito ant dešinio šono, tada vaikinas spyrė jam ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, sakydamas “seni, aš tave pamokysiu”. Jis bandė atsikelti, bet vaikinas mušė jį į veido sritį kumščiais, taikėsi į veido sritį, sudavė ne mažiau 7 smūgių į galvą. Pajuto fizinį skausmą. Vienu momentu vaikinas sudavė smūgį ir jis galva stipriai atsitrenkė į šaligatvį ir susižalojo pakaušį. Maždaug po 20 min. tas pats vaikinas beldėsi į jo buto duris ir šaukė “seni, atidaryk duris, aš tave dar pamokysiu”. Jis pasiėmęs šluotą atidarė duris ir keletą kartų sudavė jam kotu. Kur pataikė, neatsimena, ir duris uždarė. Policijos pareigūnai vaikiną rado namo (duomenys neskelbtini) bute. Sužinojo, kad tai E. J. (b. l. 25).
Specialisto 2018-11-09 išvadoje Nr. G 4037/2018 (01) nurodyta, kad Č. Š. nustatyti apatinės lūpos, kairės alkūnės, dešinio dilbio odos nubrozdinimai, kairės plaštakos poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 paros iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-11-07. Pakaušio muštinė žaizda, galvos smegenų sukrėtimas, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros RVUL 2018-11-07, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-11-07. Sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 30-31).
Alkotesterio rodmenyse užfiksuota, kad 2018-11-07, 01 val. 43 min., E. J. nustatytas 0.62 promilių girtumas (b. l. 49).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam E. J. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. E. J. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kuriuos papildo kita surinkta rašytinė medžiaga, o būtent: specialistų išvada, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybiniai pranešimai, kita bylos rašytinė medžiaga. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. J. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje įrodyta visiškai, kadangi jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Č. Š. sveikatą.
Dėl bausmės skyrimo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Skiriant kaltinamajam E. J. bausmę, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, kad jis praeityje teistas keturis kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už nedidelius chuliganizmus, vagystes (b. l. 64-75), niekur nedirba, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes į tai, kad rašytinių duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis byloje nėra. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. J. už nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatant didesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Kaltinamajam E. J. skirtini įpareigojimai, numatyti LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktuose. Teismo nuomone, būtent tokie įpareigojimai užtikrins LR BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvatūs ir proporcingi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo gynėjas teismo posėdžio metu išsakė prašymą sutrumpinti laisvės apribojimo laikotarpį, paskiriant papildomą LR BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas pabrėžia, kad LR BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė iš esmės skirtina, kad kaltinamieji padaro nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui, šiuo atveju smurtas pavartotas svetimo asmens - kaimyno atžvilgiu. Be to vertinant kaltinamojo asmenybę (o būtent teistumą, baustumą) matyti, kad jis yra labiau linkęs į chuliganiškus veiksmus, o ne smurtavimą. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas vertina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas būtų perteklinis.
LR BK 64 ¹ straipsnis numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos LR BK 64 ¹ straipsnyje numatytos sąlygos, E. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 7 d., 01 val. 26 min., iki 2018 m. lapkričio 7 d., 16 val. 15 min., (b. l. 38; 47), 1 (viena) diena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindu E. J. ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skiriama galutinė bausmė.
Dėl civilinio ieškinio.
Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių.
(duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 123,31 eurų civilinį ieškinį. Minėtą sumą sudarė nukentėjusiojo Č. Š. gydymo išlaidos (b. l. 85). Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie nukentėjusiojo turėtas gydymosi išlaidas. Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys. Pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, 123,31 eurų priteistina iš kaltinamojo E. J. (duomenys neskelbtini) naudai.
Dėl kardomųjų priemonių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. J. palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu
nusprendžia:
E. J. (E. J.), gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 2 (dvejiems) metas laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti E. J. galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bendrinat bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir dalies pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-24 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti E. J. galutinę subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo.
- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;
- mokytis, dirbti ar registruotis darbo biržoje;
- per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasai turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką E. J. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2018-11-07, 01 val. 26 min., iki 2018-11-07, 16 val. 15 min., 1 (vieną) dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms bei visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-24 nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. J. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš kaltinamojo E. J. (duomenys neskelbtini) naudai 123,31 vieną šimtą dvidešimt tris eurus 31 ct.) eurų, gydymo išlaidoms atlyginti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.