Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 28 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 7 mėnesių 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija priimtame nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Komisija pažymi, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas dvidešimt aštuonis kartus, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės, orientacija į pokytį, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, darbinę veiklą, intervencinių priemonių taikymą. Komisijos nuomone, teigiama nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmės metu taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra ir, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

J. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė

Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 18 d., bausmės pabaiga – 2028 m. balandžio 17 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą akivaizdu, kad lygtinio paleidimo instituto taikymą sąlygoja du objektyvūs kriterijai – įstatymu numatytos laisvės atėmimo bausmės privalomai atliktina dalis ir nusikalstamo elgesio rizika, kuri turi būti vertinama kaip žema arba akivaizdžios pastangos mažinant, aukštesnę nei vidutinę, riziką. Tik nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą atsiranda pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau pažymėtina ir tai, kad net ir nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra absoliutus, tai išimtinė teisė, ir vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog ir nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje, pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, tai yra vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. B. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, kas vertintina kaip formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimu. Vis tik, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra vienas iš veiksnių taikant lygtinį paleidimą, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip atitinkanti kriterijų žemą, ir tokia rizika išliko viso bausmės atlikimo metu. Tačiau, kaip jau minėta prieš tai, minėtos rizikos vertinimas nesudaro absoliutaus pagrindo lygtinio paleidimo instituto taikymui. Teismas plačiau nei Komisija įvertino nuteistojo atveju egzistuojančias neigiamai ir teigiamai J. B. charakterizuojančias aplinkybes ir konstatuoja, kad materialusis pagrindas nuteistojo atžvilgiu dar neegzistuoja.

Kaip matyti, po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie turi reikšmės nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui. Minėti veiksniai (dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai) atskleidžia nuteistojo elgesyje vyraujančias aktualias ir reikšmingas problemines sritis, kurios privalo būti esmingai koreguojamos siekiant valdyti ir eliminuoti J. B. atžvilgiu nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Šiuo atveju, vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, net ir žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, dar neleidžia spręsti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nors nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti ir riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai (teigiama nuostata į darbinę veiklą; puoselėja socialinius ryšius su šeimos nariai), tačiau teismas jų nelaiko išimtinai saugančiais nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad, nors nuteistasis šiuo metu ir yra dirbantis, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių jo galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai siejami su finansinės naudos siekiu nusikalstamu būdu, kadangi nors ir buvo dirbantis, tačiau norėdamas geresnių gyvenimo sąlygų nusikalto, dėl ko atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuteistasis darbinės veiklos pastovumu nepasižymėjo ir atliekant laisvės atėmimo bausmę, kadangi darbo vietas keitė santykinai dažnai. Šios aplinkybės atskleidžia menką nuteistojo darbinę motyvaciją bei atsainų siekį sėkmingos reintegracijos link. Tokiu būdu aptarti duomenys teismui leidžia pagrįstai abejoti sėkminga nuteistojo reintegracija į visuomenę, kadangi nuteistajam susidūrus su finansiniais sunkumais ir negebant priimti tinkamo problemos sprendimo, kyla pagrįsta abejonė ar nuteistasis negrįš prie senų gyvenimo įpročių ir nepasielgs spontaniškai, kadangi dalis nuteistojo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susiję būtent su problemų identifikavimu, stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis ir prieš nusikalstant turėjo stiprius ir palaikančius socialinius ryšius, tačiau tai jo niekaip nesulaikė nuo priešingo teisei elgesio, todėl ir šiuo atveju tai nėra laikytinas itin išimtinai nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo saugantis veiksnys. Pažymėtina, kad tik realus nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių valdymas siekiant juos mažinti, leistų teismui svarstyti dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės, ko vis tik, šiai dienai nėra nustatyta.

Bylos duomenys atskleidžia tai, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas dvidešimt aštuonis kartus, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės, orientacija į pokytį, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, darbinę veiklą, intervencinių priemonių taikymą. Šie duomenys nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad teigiamai elgtis ir yra nuteistojo pareiga. Be to, nuteistasis net septynis kartus yra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, ir nors yra eilę kartų skatintas, tačiau jo pozityvus elgesys jau buvo įvertintas įstaigos administracijos kuomet tęsti bausmės atlikimo nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kartu bausmė turi atliepti ir nukentėjusiųjų teisėtus lūkesčius dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio. Teismo vertinimu, J. B. neatliktos bausmės dalis (3 metai 7 mėnesiai ir 19 dienų), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar laikytina labai didele, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu, dar nepakanka daryti išvadai, kad J. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nėra visapusiškai valdomi, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant maksimaliai teigiamos dinamikos.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam J. B., todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.