Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, ištekėjusi, šiuo metu vaiko auginimo atostogose, iki jų dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininke, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. 2014-05-14 apie 19.15 val. vairuodama automobilį Škoda Oktavia, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama Kaune, Šakenio g. - V. Krėvės pr. sankryžoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, kadangi važiuodama šalutiniu keliu (Šakenio g.) nedavė kelio iš kairės pusės pagrindiniu keliu (V.Krėvės per.) prie sankryžos artėjančiam dviračiui, kurį vairavo E. L., ir su juo susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalotas dviratininkas ir jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji I. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikaltimą visiškai ir parodė, kad apie 19 val. susiruošė išvažiuoti iš namų, važiavo Šakenio g. ir norėjo sukti į kairę, į Vinco Krėvės prospektą. Sustojo prie sankryžos, saulė akino iš priekio, apsidairė. Apsidairė kelis kartus į kairę ir į dešinę ar nėra automobilių ir pradėjo atlikti manevrą. Ir tada atsitrenkė į dviratininką ir partrenkė jį. Išlipusi iš automobilio priėjo prie dviratininko, kuris jau sėdėjo ant kelkraščio, jo paklausė, kaip jis jaučiasi, bet jis nieko neatsakė. Kadangi susidarė automobilių spūstis, patraukė savo automobilį, apsuko ir pastatė į Šakenio gatvę. Pamatė, kad dviratininkui bėga kraujas, paprašė moters, kuri stovėjo netoliese, kad iškviestų greitąją pagalbą ir policiją. Pirmiausia sulaukė greitosios medicinos pagalbos, jie išvežė dviratininką. Vėliau policija išsikvietė ją į Chemijos prospekte esantį komisariatą parašyti paaiškinimą, patikrino blaivumą. Įvykio metu norėjo įvažiuoti į V. Krėvės prospektą. Šakenio gatvė yra maža gatvelė, iš kiemų. Tai maža gatvelė, iš kurios norėjo sukti į kairę. Saulė švietė iš priekio, o matomumas į šonus buvo geras. Du kartus įsitikino, ar nėra automobilių. Kai įsitikino, tik tada pradėjo važiuoti. Pirma pažiūrėjo į kairę, tada į dešinę. Buvo visiškai sustojusi automobiliu prie V. Krėvės prospekto. Ji nematė iš kurios pusės jis atvažiavo, kadangi jis virto iš priekio per dešinės pusės automobilio kapotą, tai spėja, kad dviratininkas atvažiavo iš kairės pusės. Jis buvo apsirengęs pilku džemperiu ir kapišoną užsidėjęs ant galvos. Šviesą atspindinčios liemenės ir šalmo nebuvo. Dviračio neįsižiūrėjo, neatkreipė dėmesio kaip jis atrodė. Nemačiau ar ant dviračio degė žibintai. Galvoja, kad šitoje situacijoje ją apakino saulė ir ji dėl to nepamatė dviratininko. Pavažiavo į priekį tik šiek tiek, pirmosios juostos nekirto, į kairę pasukti nespėjo. Kelias ten dviejų juostų. Nematė, ar dviratininkas stabdė, tik matė, kaip jis vertėsi per automobilio variklio dangtį. Mano, kad liemenė atspindinti šviesą toje situacijoje būtų labai padėjusi, nes ji ryški ir labai gerai matosi. Dėl eismo įvykio jai buvo didelis stresas, tuo metu ji laukėsi, dėl to neatsimena, ar pareigūnai sakė kokias kelių eismo taisykles ji pažeidė. Su nukentėjusiuoju bendravo po įvykio. Tai buvo jos iniciatyva. Susitiko, kad atsiprašyti ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Žalą atlygino. Gailisi dėl įvykio. Tas įvykis įvyko dėl jos neatidumo. Vairuoja automobilį 10 metų. Nukentėjusysis jai atleido. Mano, kad ji susitaikė su nukentėjusiuoju.

Nukentėjusysis E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiavo nuo Saulėtekio pusės dešine kelio puse, neskubėjo, mašinų nebuvo. Matė, kad mašina stovi. Ir tada pajuto smūgį. Atsigavo tik Kauno klinikose. Kaire veido puse trenkėsi į asfaltą, išniro kairės pusės raktikaulis, buvo operuotas, dabar vyksta reabilitacija. Yra senas dviratininkas, važiavo prie kelkraščio. Matė tą mašiną. Nelabai supranto, kaip tai atsitiko. Dviratis neremontuojamas, nes priekinis ratas sulinko, šakė sulinko, žvaigždė taip pat. Viskas įvyko gegužės 14 d., vakare apie 19 val., nes tokiu laiku visada išvažiuoja pasivažinėti. Automobilį matė kažkur už 100 metrų nuo jo, nes buvo geras matomumas, gatvė buvo tuščia, daugiau automobilių nebuvo. Važiavo su dviračiu kažkur 30km/h greičiu, tą atstumą įveikė per 40-50 sekundžių. Gatvė buvo tuščia, mašinų nebuvo. Ta Vinco Krėvės prospekto atkarpa vakare visada būna tuščia, labai rami vieta. Automobilis jam trenkėsi į priekinį ratą, jis jau darė posūkį. Smūgis buvo į priekinį ratą, sulinko ratas, žvaigždė, šakė. Išvengti susidūrimo buvo neįmanoma. Įvykis įvyko prie tos Šakenio gatvelės, viskas įvyko labai greitai. Iš viso nesuprato kas įvyko, nes krito ant galvos, pajuto skausmą galvoje ir petyje. Pamačius automobilį nebuvo minčių, kad kažkas gali atsitikti negero. Apsirengęs buvo šviesios pilkos spalvos sportinį kostiumą. Liemenės neturėjo. Žino, kad šiuo metu reikia vilkėti žalios spalvos šviesą atspindinčią liemenę. Dviračio techninė būklė buvo labai gera, ideali. Įvykio metu degė 1 vato priekinė lempa ir galinė lempa. Jos po susidūrimo nesudužo. Kaltinamoji turėjo galimybę jį pamatyti, nes mašinų nebuvo, gatvė buvo tuščia ir nevažiavo labai dideliu greičiu. Buvom susitikę po įvykio kaltinamosios iniciatyva, ji jo atsiprašė. Ji labai skaudžiai vertiną šitą įvykį, jai taip pirmą kartą buvo. Neturtinės žalos nepatyrė, už dviratį žala atlyginta. Jis jai atleido, jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, I. B. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1733/14(02) nurodyta, kad E. L. dėl kairio raktikaulio petinio galo išnirimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 19-20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos spacialisto išvadoje Nr. T-A4312/14(01) nurodyta, kad E. L. dviratį vairavo blaivus (b.l. 21).

Eismo įvykio vietos plane, fotolentelėse užfiksuota eismo įvykio, įvykusio 2014-05-14, Kaune, V.Krėvės per. Ir Šakenio g. sankryžoje, vieta, papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 4-5).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotolentelėse užfiksuota nukentėjusiojo dviračio, identifikacinis numeris G112480116, techninė būklė po eismo įvykio (b.l. 67-70).

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

KET 158 punktas numato pareigą vairuotojui, važiuojančiam nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, duoti kelią prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančioms transporto priemonėms.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad tik I. B. neteisėti veiksmai (KET 158 punkto pažeidimas) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti. Kaip matyti iš prie eismo įvykio plano pridėtos fotolentelės Nr. 1 ir joje esančios trečios (apatinės) fotonuotraukos, Šakenio g. dešinėje pusėje ant stulpo prie įvažiavimo į V.Krėvės per. pakabintas kelio ženklas. Nors eismo įvykio vietos plane šis ženklas nenurodytas, be to, jis nenufotografuotas iš priekio, tačiau iš minėtos fotonuotraukos aiškiai matyti, kad šis ženklas yra apversto trikampio formos. Iš KET 1 priedo (Kelio ženklai) matyti, kad tokios formos yra tik vienas kelio ženklas „Duoti kelią“, priskiriamas pirmumo ženklų kategorijai. Iš to teismas sprendžia, kad būtent kaltinamoji jos vairuojamu automobiliu kaltinime nurodytu laiku bei vietoje nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiavo šalutiniu keliu, todėl prieš sukdama į kairę privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, o pastebėjusi atvažiuojant pagrindiniu keliu kitą transporto priemonę (šiuo atveju nukentėjusįjį su dviračiu), privalėjo duoti kelią. Pažymėtina, kad ir pati kaltinamoji parodė, kad žinojo, jog jos kelias yra šalutinis. Nors ji parodė, kad prieš sukdama į kairę apsidairė, kad įsitikinti, jog niekas nevažiuoja pagrindiniu keliu, o dviratininko nepastebėjo, tačiau teismas sprendžia, kad ji turėjo objektyvią galimybę pamatyti artėjantį dviratininką, nes matomumas įvykio vietoje ir metu buvo geras, ką patvirtina fotonuotraukos, nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusiojo dviratis taip pat buvo ir techniškai tvarkingas, su priekiniu apšvietimo signalu. Todėl, jeigu I. B. būtų laikiusis šių KET reikalavimų, įvykis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi tarp jos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad I. B. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 1 d.

Teismas taip pat patikslina kaltinime nurodytas aplinkybes ir iš jo pašalina ten nurodytą dviračio pavadinimą „Bianchi“, kadangi ištyrus įrodymus buvo nustatyta, kad prie įvykio vietos plano pridėtoje fotolentelėje Nr. 2 (b.l. 6) yra užfiksuotas ne nukentėjusiajam priklausantis ir ne eismo įvykyje dalyvavęs dviratis. Eismo įvykio metu nukentėjusysis vairavo visai kitą dviratį, kuris užfiksuotas prokuroro papildomai pateiktose fotolentelėse (b.l. 69-70) Taip pat teismas patikslina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl gatvių nelygiareikšmiškumo, nes nustatyta, kad šalutinė gatvė įvykio metu buvo Šakenio, o pagrindinė buvo Krėvės prospektas. Būtent tokios aplinkybės yra nustatytos ištyrus įrodymus.

Todėl teismas sprendžia, kad ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti ją kalta ir paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad atleido kaltinamajai ir su ja susitaikė, o kaltinamoji ir jos gynėja prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiuoju.

Kaltinamoji I. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, šis jai jokių pretenzijų nereiškia, turtinė ir neturtinė žala jam atlyginta (b.l. 45). Kaltinamoji taip pat susitarė ir su civiliniu ieškovu Kauno teritorine ligonių kasa dėl 2876,85 Lt. žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo per 6 mėnesius (b.l. 75.. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jii prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d., 281 str. 7 d.), ji anksčiau neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jai susitaikius su nukentėjusiuoju E. L. baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo procese, gali būti priteisiamos tik iš kaltu pripažinto kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.), tai šiuo atveju jos nepriteistinos, nes kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 2876,85 Lt. žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkintinas ir nurodyta suma priteistina iš I. B.. Taip pat patvirtintina tarp kaltinamosios ir Kauno teritorinės ligonių kasos sudaryta sutartis dėl šios žalos atlyginimo per 6 mėnesius ir I. B. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – šios turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant tai padaryti iki 2015 metų vasario mėnesio 14 dienos.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (toliau – Įstatymo) nuostatomis, teismas iki euro įvedimo dienos ir euro įvedimo dieną (2015 m. sausio 1 d.) paskirtų piniginių baudų ar nustatytų piniginių prievolių dydį savo sprendimuose privalo nurodyti litais ir eurais, o apskaičiavimams taikyti perskaičiavimo kursą ir Įstatyme (7 straipsnio 4 dalyje) nustatytą apvalinimo taisyklę – pagal ją visais atvejais apvalinama vieno euro tikslumu. Kadangi litai bus perskaičiuojami į eurus, taikant oficialų lito ir euro kursą 1 EUR = 3,45280 LTL, tai 2876,85 Lt atitinka 833 eurus.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jai susitaikius su nukentėjusiuoju E. L. BK 38 str. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese kaltinamąją, darbui apmokėti iš I. B. nepriteisti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti jos naudai iš I. B. 2876,85 Lt (833 eurai). bei patvirtinti tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir I. B. 2014-08-11 sudaryta sutartį Nr. Ž-1465 dėl šios žalos atlyginimo per 6 mėnesius.

Paskirti I. B. baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant ją Kauno teritorinei ligonių kasai padaryta 2876,85 Lt (833 eurų) turtinę žalą atlyginti iki 2015 m. vasario 14 dienos.

Išaiškinti I. B., jog jeigu ji per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.