Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjos MB „Skolpreka“ 2015 m. gruodžio 8 d. prašymą pakeisti išieškotoją ir išduoti vykdomąjį raštą; suinteresuoti asmenys: skolininkė UAB „Ksereta“, išieškotoja BUAB „Alauja“, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjai nustatė septynių kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad skolininkas gavo reikalavimo perleidimo sutarties kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą ir pateikti duomenis, pagrindžiančius reikalavimo perleidimo sutarties 6 punkto įvykdymą. Nurodyta nutartis 2015 m. lapkričio 11 d. įteikta pareiškėjai elektroninių ryšių priemonėmis. Teisme 2015 m. gruodžio 18 d. gautas pareiškėjos raštas, kuriame nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl išieškotojo pakeitimo, reikalavimo teisės perleidimas fakto galimas panaudojimas prieš trečiuosius asmenis nenagrinėjamas, todėl skolininko informavimas neturi jokios įtakos. Pareiškėja taip pat pažymi, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartimi nustatyta kaina yra konfidencialus klausimas, teismas neturi gilintis, už kokią kainą buvo perleistas reikalavimas ir reikalauti mokėjimo dokumentų.

Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad, sprendžiant su reikalavimo teisių perleidimu susijusius klausimus, svarbu nustatyti, ar cesijos sutartis įvykdyta tinkamai. Teismas neįpareigojo atsakovo pateikti duomenų, už kokią sumą perleistas reikalavimas, bet įpareigojo pateikti duomenis, kad pareiškėja įvykdė reikalavimo perleidimo sutarties 6 punkto nuostatą. Pažymėtina, kad analizuojamu atveju svarbu nustatyti faktą, kad pareiškėja įvykdė sutartį, t. y. pareiškėja galėjo pateikti įrodymus, kuriuose būtų užtušuota ar kitaip paslėpta kaina, sumokėta už reikalavimo teisės perleidimą.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-7-168/2010). Analizuojamu atveju skolininkas realiai apie cesijos faktą nieko nežino. Pažymėtina, kad nei materialiosios, nei procesinės teisės nuostatos nenumato išimčių, kad sprendžiant išieškotojo pakeitimo klausimą, skolininko informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą neturi įtakos. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog tinkamai įvykdytas CK 6.109 straipsnio 1 dalies reikalavimas pranešti skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo faktą. Dėl to pareiškėja įgyto reikalavimo pagal cesijos sutartį negali panaudoti prieš skolininką. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybės, darytina išvada, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, todėl pareiškimas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjai išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Laikyti nepaduotu pareiškėjos MB „Skolpreka“ prašymą pakeisti išieškotoją ir išduoti vykdomąjį raštą; suinteresuoti asmenys: skolininkė UAB „Ksereta“, išieškotoja BUAB „Alauja“, priėmimo klausimą.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.