- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-1040-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03836-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- V. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-8618-1070/2021 pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., G. G. ir I. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad skundžia antstolio S. U. veiksmus / neveikimą, kuris pasireiškia: 1) neleidžiant apžiūrėti iš varžytinių parduodamo turto, esančio (duomenys neskelbtini); 2) nesikreipiant į policiją dėl turto apžiūros; 3) vilkinant turto apžiūrą; 4) leidžiant skolininkams skųsti antstolio veiksmus; 5) nenustatant naujos turto apžiūros tvarkos. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias priemones antstolio S. U. vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029: 1) antstolį S. U. bei skolininkus įpareigoti nuomininkei L. P. areštuotame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenantiems asmenims / asmenims, kuriems turtas perleistas raštu bei žodžiu, pranešti apie iš varžytynių parduodamą turtą ir naują jo apžiūros tvarką pirmose bei antrose varžytynėse; 2) skolininkus įpareigoti susipažinti su nauja antstolio S. U. nustatyta turto apžiūros tvarka ir pareikalauti raštu patvirtinti, jog susipažino su nauja turto apžiūros tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde dėl antstolio neveikimo, kuriame pareikštas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodyti deklaratyvūs teiginiai dėl, pareiškėjo nuomone, neteisėto antstolio neveikimo.
4. Teismas konstatavo, kad skunde nenurodyti argumentai bei prie jo nepridėta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjo interesus, ir sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, bet patenkinus jo skundą dėl antstolio neveikimo, kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
5. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo skundas preliminariai nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Nurodo, kad skundžiamos nutarties teiginiai yra deklaratyvūs, teisėja neišreikalavo vykdomosios bylos, todėl, anot pareiškėjo, yra šališka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Skundų dėl antstolio veiksmų padavimą reglamentuoja CPK 510 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, jog nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
10. Pareiškėjas V. J. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad skundžia antstolio S. U. veiksmus / neveikimą, kurį įvardija kaip: 1) neleidimą apžiūrėti iš varžytynių parduodamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) nesikreipimą į policiją išieškotojui antstoliui atsiuntus prašymą skolininkams leisti apžiūrėti iš varžytynių parduodamą turtą; 3) vilkinimą nustatyti turto apžiūros tvarką; 4) galimybių sudarymą skolininkams skųsti antstolio patvarkymus dėl turto apžiūros; 5) naujos turto apžiūros tvarkos nenustatymą po skolininkų sutrukdymo turtą apžiūrėti 2021 m. kovo 4 d.
11. Preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų / prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo dėl antstolio veiksmų; taip pat teismas nenustatė ir realios grėsmės būsimo procesinio sprendimo vykdymui.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo be deklaratyvių teiginių, susijusių su, pareiškėjo nuomone, neteisėtais antstolio veiksmais (t. y. antstolis nepagrįstai atsisakė leisti apžiūrėti iš varžytinių parduodamą turtą; nesikreipė į policiją išieškotojui pateikus antstoliui prašymą skolininkams leisti apžiūrėti parduodamą turtą; vilkino turto apžiūrą; skolininkams sudarė galimybes skųsti antstolio patvarkymus dėl turto apžiūros; nenustatė naujos turto apžiūros po to, kai skolininkai tai padaryti 2021 m. kovo 4 d. sutrukdė), nenurodyta jokių argumentų ir nepateikta įrodymų, kurie leistų spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjo interesus ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui (CPK 178 straipsnis).
14. Šiuo atveju svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašyme nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nors tai padaryti yra prašančiojo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiga ir būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis Nr. e2-1081-943/2017, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-302/2020; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1297-370/2020).
16. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2YT-9194-1088/2021 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049, dėl kurio buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, nutraukta, nes teismas nustatė, kad šiuo procesiniu dokumentu, pareiškėjo įvardintu kaip skundas, pareiškėjas teikia antstoliui prašymus, taigi reiškia procesinio pobūdžio prašymus vykdymo procese, kurie nagrinėtini antstolio CPK 613 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne kaip skundas dėl antstolio veiksmų, nagrinėtinas teismo CPK 510–512 straipsniuose nustatyta tvarka. Minėta nutartis šiai dienai yra neįsiteisėjusi, dėl jos paduotas atskirasis skundas, tačiau vien ši aplinkybė, kad byla pagal skundą dėl antstolio veiksmų buvo nutraukta laikant, jog tai yra procesinio pobūdžio prašymai vykdymo procese, leidžia spręsti, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų (kurio pagrindu taikomos laikinosios apsaugos priemonės) pagrįstumas – neegzistuoja, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
17. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad vien ta aplinkybė, jog CPK yra numatyta galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, dar nesudaro pagrindo visais atvejais laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laiko, jog neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas), skundžiamoje nutartyje trumpai išdėstyti teismo argumentai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, bei į tai, jog atskirajame skunde apeliantas daugiau kalba apie skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos, jo vertinimu, asmenybę, o ne nutarties esmę ir neteisėtumą, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl apelianto atskirojo skundo argumentų nepasisako.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama 2021 m. kovo 12 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.