Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. D. skundą dėl Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pakrančių apsaugos pasienio rinktinės sienos kontrolės skyriaus 2019-02-13 nutarimo Nr. 37256-ANR_N-89-2019 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pakrančių apsaugos pasienio rinktinės sienos kontrolės skyriaus (toliau - Institucija) 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 37256-ANR_N-89-2019 P. D., Ukrainos piliečiui, už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 538 straipsnyje padarymą skirta 185 Eur bauda t. y. jis nubaustas už tai, kad jis turėdamas Lenkijos valstybės daugkartinę (D) tipo vizą Nr. 012842568, galiojančią nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., buvimo laikas 107 dienos, paskutinį kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2019 m. sausio 31 d. Nustatyta, kad. P. D. viršijo nustatytą 90 dienų per 180 dienų buvimo laiką Lietuvos Respublikoje. Šiais savo veiksmais P. D. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties, patvirtinto įstatymo Nr. XI-2206, 23 straipsnio 1 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 538 straipsnyje.

P. D. (toliau – Pareiškėjas) su Institucijos 2019 m. vasario 13 d. nutarimu nesutinka, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, kadangi P. D. yra Ukrainos pilietis ir su Ukrainos biometriniu pasu turi teisę naudotis beviziu režimu ES valstybėse. Mano, kad pareigūnai neteisingai įvertino teisinius norminius aktus, reglamentuojančius užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje ir ES. P. D., kaip Ukrainos pilietis, kuriam taikomas bevizis teisinis režimas, po to kai pasibaigė Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 11 straipsnio 5¹ dalyje nustatytas terminas, turėjo teisę būti Lietuvoje pagal UTPĮ 11 straipsnio 2 dalį. Be to, jam kaip kitos ES įmonės nuolatiniam darbuotojui leidžiama neturėti leidimo dirbti, jeigu jis siunčiamas į komandiruotę į kitą įmonę Lietuvoje (UTPĮ 58 straipsnio 1 dalies 6 punktas). (b.l.3-5)

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/66/ES „Dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų“ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši direktyva taikoma bendrovės viduje perkeliamiems vadovams, specialistams arba darbuotojams-stažuotojams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, kurie prašymo teikimo metu gyvena ne valstybės narės teritorijoje ir pateikia prašymą priimti į valstybės narės teritoriją arba kurie buvo priimti į valstybės narės teritoriją šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis. Šios direktyvos 3 straipsnio b) punkte išaiškinta, kad perkėlimas bendrovės viduje - trečiosios šalies piliečio, kuris prašymo perkelti bendrovės viduje teikimo metu gyvena ne valstybių narių teritorijoje, laikinas komandiravimas darbo arba mokymo tikslais iš įmonės, kuri Išteista už valstybės narės teritorijos ribų ir su kuria trečiosios šalies pilieti prieš perkėlimą ir perkėlimo metu sieja darbo sutartis. Į tai įmonei arba tai pačiai įmonių grupei priklausanti subjektą, kuris įsteigtas toje valstybėje narėje, ir, atitinkamais atvejais, jo judėjimas tarp priimančiųjų subjektų, įsteigtų vienoje ar keliose antrosiose valstybėse narėse. Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjas gali turėti perkelto įmonės viduje piliečio statusą, jei jis yra perkeltas iš įmonės Ukrainoje į įmonę ar įmonių grupę Lenkijoje tačiau šis statusas aktualus tik Šengeno valstybės narės - Lenkijos nacionalinės teisės, reglamentuojančios ilgalaikį įdarbinimą taikymo prasme. Lietuvai, kaip antrajai valstybei narei, nesant minėtos direktyvos 22 straipsnyje (ilgalaikis judumas), nustatytų sąlygų, nepriėmus sprendimo taikyti 21 straipsnį ir leisti bendrovės viduje perkeliamam asmeniui būti ir dirbti jos teritorijoje remiantis pirmosios valstybės narės išduotu bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimu ir to leidimo galiojimo laikotarpiu, nagrinėjamos bylos kontekste šis statusas yra teisiškai neaktualus. Nors nėra duomenų apie tai, kad UAB „Laivų konstrukcijos“ būtų Lenkijos ribotos atsakomybės bendrovės BK Gdansk Spolka filialas ar įmonių grupės narė, tačiau net ir darant prielaidą kad taip yra, šiuo atveju galiotų minėtos direktyvos 21 straipsnio 1 dalis, kur nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiai, turintys galiojantį pirmosios valstybės narės išduotą bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimą, turi teise ne ilgiau nei 90 dienų per bet kuri 180 dienų laikotarpį, skaičiuojamą kiekvienai valstybei narei, būti bet kurioje antrojoje valstybėje narėje ir dirbti bet kuriame kitame pastarojoje įsteigtame subjekte, priklausančiame tai pačiai įmonei ar įmonių grupei, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. UTPĮ detaliai reglamentuoja atvejus, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių užsieniečiams leidžiama būti Lietuvoje ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (UTPĮ 40 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44, 441 ar 442 straipsnio sąlygas, nustatyta tvarka privalo gauti leidimą laikinai gyventi arba nacionaline viza (UTPĮ 17 ir 44 straipsniai). Šiuo paneigia pareiškėjo argumentą, kad po to kai pasibaigė UTPĮ 11 straipsnio 5¹ dalyje nustatytas terminas, jis turėjo teisė būti kaip asmuo, kuriam taikomas bevizis režimas, 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus, taikymo laikotarpiui (Ukrainos piliečiui, kai buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kaip biometrinio paso, Ukrainos išduoto laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartų, turėtojui). Skirtingą teisę į trumpalaikį buvimą valstybėje narėje leidžiančių dokumentų turėjimo faktas galėtų būti aktualus tik tuomet, jei užsieniečiui išduota viza pasibaigtų, tačiau jis galėtų būti šalyje narėje pagal bevizį režimą, tačiau visais atvejais tokia buvimo trukmė esant skirtingiems pagrindams neturi viršyti 90 sienį per 180 dienų laikotarpį. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad anksčiau išdėstyta užsieniečių atvykimo ir buvimo Šengeno erdvėje tvarka ir sąlygos pareiškėjui yra žinomos vien dėl to, kad už analogišką pažeidimą, kuomet jis viršijo nustatytą 90 dienų per 180 dienų laikotarpį buvimo laiką Lietuvoje, 2018 m. gruodžio 20 d. Ukrainos piliečio P. D. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (ROIK 18095738698), kuriame konstatuota, kad pilietis pažeidė ANK 538 straipsnio reikalavimą, ir už tai jam buvo skirta administracinė nuobauda - įspėjimas. Tą pačią dieną piliečiui taip pat buvo surašytas Sprendimas dėl Ukrainos piliečio P. D. grąžinimo į Ukrainą Nr. 135-108, kurį jis įvykdė 2018 m. gruodžio 28 d. per Vilniaus oro uosto tarptautinį pasienio kontrolės punktą išvykdamas į kilmės šalį. Pažymima ir tai, kad ir šiuo atveju pilietis turėjo tą patį Ukrainos biometrinį pasą, kuris jam buvo išduotas 2017 m. gruodžio 17 d., galioja iki 2027 m. gruodžio 27 d., tačiau tada abejonių dėl Šengeno sienų kodekso taikymo, buvimo Šengeno erdvėje termino neskaičiavimo turint du skirtingus atvykimą ir buvimą leidžiančius dokumentus, piliečiui nekilo. Nei nutarimas administracinio nusižengimo byloje, nei sprendimas dėl grąžinimo į kilmės šalį skundžiamas nebuvo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Olegas Drobitko parodė, jog šiuo atveju ginčas vyksta ne dėl nusižengimo fakto, o dėl skirtingo teisės aktų traktavimo. Yra tam tikra kategorija piliečių fizinių asmenų, kurie Europos Sąjungos šalyse gali būti be vizų, tame tarpe ir Ukrainos piliečiai. Europos Sąjungos valstybių narių įmonių darbuotojai, kurie turi nacionalinę vizą „D“, turi būti kitose valstybėse 90 parų per 180 dienų. Pareigūnai tvirtina, kad jeigu ukrainietis turi kitos valstybės vizą „D“ ir yra atvykęs į komandiruotę, tai tos 90 dienų įeina į 180 dienų, t.y. įeina į tą tarpą, kai jis yra komandiruotėje su viza „D“. Kaip nurodė atsiliepime pareigūnai, jeigu vieną kartą sprendimas nebuvo apskųstas, tai dar nereiškia, kad negali skųsti kitų sprendimų. P. D. oficialiai įdarbintas Lenkijoje, atlieka užduotis Lietuvoje, Baltijos laivų statykloje. Mano, jog su biometriniu pasu P. D. turi teisę būti Lietuvoje 90 parų per 180 dienų, kadangi jis turi biometrinį pasą ir šioje vietoje susidariusią įstatymų koliziją prašo taikyti P. D. naudai, kadangi P. D. teisėtai vykdo komercinę veiklą Lietuvoje, tarp teisėtai veikiančių Europos Sąjungos įmonių.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis), todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

P. D. administracinė nuobauda paskirta pagal ANK 538 straipsnį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimą. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, ji yra blanketinė, tai yra jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus. Teismas visiškai sutinka su Institucijos atlikta išsamia teisės aktų, reglamentuojančių asmenų judėjimą per valstybių sienas, analize. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl objektyviųjų nusižengimo požymių nėra, ginčas kilo dėl teisės normų aiškinimo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjas P. D. į Lietuvos Respubliką paskutinį kartą atvyko 2019-01-31, turėdamas „D“ tipo daugkartinę Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019-01-24 iki 2019-05-10, buvimo laikas 107 dienos (b.l.17). 2019-02-13 P. D. surašytas nutarimas ir skirta bauda, su kuria pareiškėjas nesutinka, kadangi mano jog jis kaip Ukrainos pilietis su Ukrainos biometriniu pasu turi teisę naudotis beviziu režimu ES valstybėse.

Pagal UTPĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, užsieniečiams atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos taikomos 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 562/2006 nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), nuostatos. UTPĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis. 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Taigi, atsižvelgus į paminėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad P. D. buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje negalėjo būti ilgesnis nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, tuo tarpu P. D. į Lietuvos Respubliką paskutinį kartą atvyko 2019-01-31, turėdamas „D“ tipo daugkartinę Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019-01-24 iki 2019-05-10, buvimo laikas 107 dienos.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad po to kai pasibaigė UTPĮ 11 straipsnio 5¹ dalyje nustatytas terminas, turėjo teisę būti Lietuvoje pagal UTPĮ 11 straipsnio 2 dalį, kadangi jam kaip kitos ES įmonės nuolatiniam darbuotojui leidžiama neturėti leidimo dirbti, jeigu jis siunčiamas į komandiruotę į kitą įmonę Lietuvoje (UTPĮ 58 straipsnio 1 dalies 6 punktas). 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/66/ES „Dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų“ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši direktyva taikoma bendrovės viduje perkeliamiems vadovams, specialistams arba darbuotojams-stažuotojams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, kurie prašymo teikimo metu gyvena ne valstybės narės teritorijoje ir pateikia prašymą priimti į valstybės narės teritoriją arba ne buvo priimti į valstybės narės teritoriją šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis. Šios direktyvos 3 straipsnio b) punkte išaiškinta, kad perkėlimas bendrovės viduje - trečiosios šalies piliečio, kuris prašymo perkelti bendrovės viduje teikimo metu gyvena ne valstybių narių teritorijoje, laikinas komandiravimas darbo arba mokymo tikslais iš įmonės, kuri įsteigta už valstybės narės teritorijos ribų ir su kuria trečiosios šalies pilieti prieš perkėlimą ir perkėlimo metu sieja darbo sutartis, į tai įmonei arba tai pačiai įmonių grupei priklausanti subjektą, kuris įsteigtas toje valstybėje narėje, ir, atitinkamais atvejais, jo judėjimas tarp priimančiųjų subjektų, įsteigtų vienoje ar keliose antrosiose valstybėse narėse. Nagrinėjamu atveju taikytina minėtos direktyvos 21 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiai, turintys galiojantį pirmosios valstybės narės išduotą bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimą, turi teisę ne ilgiau nei 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, skaičiuojamą kiekvienai valstybei narei, būti bet kurioje antrojoje valstybėje narėje ir dirbti bet kuriame kitame pastarojoje įsteigtame subjekte, priklausančiame tai pačiai įmonei ar įmonių grupei, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. Pareiškėjo argumentas, kad pasibaigus minėtam terminui, P. D. turi teisę būti Lietuvoje kaip asmuo, kuriam netaikomas bevizis režimas, atmestinas kaip nepagrįstas. Ukrainos piliečiai, turintys biometrinius pasus, be specialios vizos turi teisę ES šalyse lankytis tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais, tačiau buvimo trukmė turi neviršyti 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Vadovaujantis bendra Europos Sąjungos politika dėl vizų Šengeno erdvėje bei Šengeno aquis nuostatų taikymu valstybių narių teritorijoje (išskyrus valstybę narę, išdavusią ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi) galioja bendrasis 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį terminas, kuris, turint skirtingus atvykimo teisę patvirtinančius dokumentus nesumuojamas ir nepratęsiamas. Tokiu atveju, kai užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, pagal UTPĮ 44, 44¹ ar 44² straipsnio sąlygas, nustatyta tvarka vadovaujantis UTPĮ 17 ir 44 straipsniais, privalo gauti leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą. P. D. tokios vizos neturėjo, todėl administracinė nuobauda jam paskirta pagrįstai.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai patraukė P. D. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 538 straipsnį, paskyrė nuobaudą laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutaria:

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos pasienio rinktinės sienos kontrolės skyriaus 2019-02-13 nutarimą Nr. 37256_ANR_N-89-2019 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir P. D. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto rūmus.