Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Indrei Vitkutei, Rimantei Litvinavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , laikomas neteistu,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2018 m. spalio 15 d., laikotarpiu tarp 17.00 val. - 24.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. E. gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju metu, alkūniniu ramentu tyčia ne mažiau vieną kartą sudavė J. E. į galvos sritį, ne mažiau šešis kartus sudavė kumščiu jam į veidą, kaklą, tuo padarė muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, dvi muštines žaizdas viršugalvyje (abiejų momenų srityje), muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, muštinę žaizdą, kraujosruvas ir odos įdrėskimus dešiniajame smilkinyje, poodines kraujosruvas kairiajame skruoste ir kaklo kairėje pusėje, po ko vieną kartą dūrė peiliu J. E. į krūtinės kairę pusę, tuo padarė kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą krūtinės priekiniame paviršiuje kairėje pusėje, kiaurinius širdies ir dešinio plaučio pažeidimus, kairės pusės IV-V-to šonkaulių pažeidimus, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, dėl ko nukentėjusysis J. E. staiga įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė J. E..

A. M. kaltu nusikaltimo padarymu neprisipažino ir parodė, kad praeitų metų spalio 15 d. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Šalia namų yra parduotuvė, ėjo J. E., kurio iki tol nepažinojo, J. E. veidas buvo normalus, nesužalotas. J. E. pakvietė nueiti pas jį susipažinti, išgerti buteliuką. Nuėjo pas J. E., buvo dviese. Pats jau buvo išgėręs, ir J. E. buvo išgėręs. J. E. namuose gėrė butelį degtinės ir šnekėjosi apie gyvenimą, išėjo kalba apie jo invalidumą. Pasakė, kad nupjauta koja ir kitos kojos pirštai. Neprisimena, ar gerdami degtinę, užkandžiavo. J. E. pasakė duoti jam savo lazdą, nedavė. Sėdėjo ant fotelio tik įėjus į kambarį, J. E. sėdėjo ant fotelio prie lango. J. E. iš jo norėjo paimti lazdą, nedavė. Jis agresyviai reikalavo lazdos, todėl susidarė nuomonę, kad nori iš jo atimti lazdą ir jam trenkti. J. E. jam smūgiavo keletą kartų, tada pastarajam smūgiavo su lazda 1-2 kartus, nukentėjusysis apsvaigo. Atsistojo ir ranka davė J. E. į veidą, jis nugriuvo, gargaliavo, nesikėlė, o pats išėjo. Nuo atėjimo iki konflikto praėjo apie puse valandos, liko dar neišgerto puse butelio. Tame kambaryje, kur buvo, peilis gal ir buvo, pats peilio nesinešioja. B. S. namo pirmininkė, pas ją 20.30 val. nuėjo pasiskolinti euro, nedavė. Pas B. S. ėjo jau nusirengęs, buvo tik su treningais. Užmigo, prabudo apie 2.45 val., sugalvojo nueiti pas J. E., nuėjo ir rado jį negyvą. Kai atėjo pas J. E. naktį, pas jį viskas buvo išdaužyta. J. E. buvo panašioje padėtyje, kaip jį paliko, jis gulėjo atsimerkęs, buvo nudurtas, peilio žaizdoje nebuvo, matėsi sužalojimai galvoje. Rado pusę butelio, jį pasiėmė ir išėjo į lauką. Apie tai niekam nepranešė. Degtinę išgėrė už namo kampo ir išmetė butelį. Parūkė ir nuėjo namo miegoti. Iš ryto atsikėlė, nuėjo į banką, nusiėmė pinigus, ir kitą dieną jį sulaikė. J. E. peiliu nedūrė, peilio neturėjo. A. R. sakė, kad nužudė J. E., bet tuo metu buvo jo tokia būsena, jam sakė, kad užvertė žmogų. A. R. buvo išgėręs ir nesuprato, ką jam nori pasakyti. Kai skambino Vitalijai, galvojo, kad nužudė. Ant vieno sulenkiamo peilio buvo rasta jo pirštų antspaudai ir jo kraujas. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad buvo atėjęs naktį, nes tik vėliau prisiminė. Jį apklausė be advokato, jam nepatiko prokuroras, trys pareigūnai ir tyrėja. Teisme davė teisingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė namą Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , kurio bute Nr. (duomenys neskelbtini) , tarp jo ir J. E. išgertuvių metu įvyko konfliktas, parodė, kur kambaryje sėdėjo jis ir J. E., kaip sudavė smūgius pastarajam, kur nukrito ir gulėjo J. E. (t. 3, b. l. 81-85).

Nukentėjusysis G. E. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Spalio 16 d. ryte, apie 8.30 val., paskambino kaimynė R. ir pasakė, kad pas jo tėvą praviros durys, jis guli. Jos paprašė užeiti pasižiūrėti, bet ji sakė, kad labai negraži gulėjimo padėtis. Po kurio laiko paskambino R. ir pasakė, kad jis šaltas, numiręs. Paskambino žmonai ir paprašė ten nuvažiuoti. Žmona nuvažiavo, pasakojo, kad buvo nulaužta staliuko kojytė, mėtėsi keli daiktai. Tėvas gulėjo aukštielninkas, kraujas buvo prie galvos. O kūne, kad jis nudurtas, nesimatė, nes buvo uždengta marškinėliais. J. E. buvo 74 m., jis nebuvo labai stiprus. Jeigu jis buvo išgėręs, labai koordinuotas nebuvo. Tėvas išgerdavo dažnai. Tame bute jis po mamos mirties gyveno vienas. Pas jį buvo atvažiavęs spalio 15 d. iki pietų, jam duodavo iki 10 eurų, valgyti ir rūkyti atveždavo. Tėvas jo sulaukdavo blaivas, o gerdavo po to. Tą spalio 15 d. jis neminėjo, kad kas nors pas jį ateis. Tėvas buvo nusipirkęs striukę už 20 Eur, jos po įvykio nerado. Iš kaltinamojo nereikalauja nei turtinės, nei neturtinės žalos. Tėtis nebuvo agresyvus ar konfliktiškas, išgėręs nepriekabiaudavo.

Liudytojas J. J. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, bet yra jį matęs, gyveno vienoje laiptinėje (duomenys neskelbtini) , kaltinamasis buvo neseniai atsikraustęs. Pažinojo kaimyną J. E., jis buvo labai geras žmogus, su juo niekada gyvenime nesipyko. Jis nebuvo agresyvus, piktas. Sėdėdamas balkone, J. E. su kaltinamuoju matė penktą valandą vakaro, jie abu ėjo nuo parduotuvės pas J. E.. Tada jie buvo išgėrę, tai matėsi iš to, kaip ėjo, jie nešėsi maišiuką. Nematė, kada kaltinamasis išėjo iš J. E.. Tą vakarą ir naktį nieko negirdėjo, bet naktį visame name buvo dingusi šviesa apie 11-12 valandą. Kitą rytą, apie 9 valandą ėjo į parduotuvę, pamatė, kad stovi greitoji ir policija, pirmininkė pasakė, kad užmušė J. E.. Namo gyventojai kalbėjo, kad tai galėjo padaryti kaltinamasis, nes jis su juo kartu ėjo. Kaimynai nekalbėjo girdėję, kad pas J. E. kažkas atėjo. Kaimynai kaltinamąjį vadino „Š.“ ir „R.“.

Liudytoja I. R. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, J. E. pažinojo, su juo gyveno tame pačiame name. J. E. gyveno pirmoje laiptinėje, ji - paskutinėje. Kai jo žmona mirė, labai išgyveno, pradėjo išgėrinėti alaus, visus kviesdavosi pas save, kad jam kompaniją palaikytų. Tą vakarą J. J. pas ją sėdėjo balkone, J. E. penktą valandą vakaro su kaltinamuoju ėjo tikriausiai pas jį. Kitą dieną grįžęs iš parduotuvės J. J. pasakė, kad nėra J. E., tas žmogus, su kuriuo ėjo penktą valandą vakaro, tikriausiai jį užmušė. Iš pirmininkės sužinojo, kad J. E. daiktus rado pas kaltinamąjį, kad kaltinamasis jį papjovė, vieni šneka, kad papjovė, kiti - kad nudūrė. Naktį triukšmo negirdėjo, bet šviesa buvo dingusi visame name, tai buvo apie 11-tą valandą. J. E. nebuvo piktas, agresyvus, verkdavo ir verkdavo dėl mirusios žmonos.

Liudytoja N. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusįjį J. E. pažinojo kaip kaimyną. Gyvena (duomenys neskelbtini), tame pačiame aukšte, kaip J. E., tik kitoje koridoriaus pusėje, jis labai artimas kaimynas. J. E. buvo geras žmogus, bet mėgėjas išgerti, kai žmona mirė, pas jį ėjo visi, kas išgerti norėjo. Nebūdavo triukšmų, agresijos, pykčių, jis dažnai verkdavo, kad žmona mirusi, dejuodavo, kad liko vienas. Kaltinamąjį matydavo kieme, nes jis buvo kaimynas iš to paties namo. Ryte apie 8.50 - 9 val. vedė šuniuką į lauką, pastebėjo, kad pas J. dega šviesa ir buvo plyšys duryse. Nuvedė šuniuką į lauką, po dešimties minučių parėjo namo, paliko šuniuką namuose ir nuėjo pas kaimynę I., pasakė, ką mačiusi. Kartu nuėjo į koridoriuką, matė J. kojas. I. kvietė visus kaimynus, o pati pas pirmininkę nuėjo. Kartu su pirmininke ir I. Ž. nuėjo į butą, J. gulėjo prie sekcijos, fotelis buvo sukuistas, ant fotelio buvo stikliukų, ant J. kelnių buvo nuorūkų ir stikliukų, laikrodis buvo nusegtas, padėtas ant žemės, ratukas nuo fotelio buvo nulaužtas. Stalas buvo tuščias, ant jo buvo padėtas telefonas. Nepastebėjo tuščių butelių, buvo švaru, kaip išnešta. Ant J. E. veido, smilkinio matė kraują. Jis gulėjo su juodomis kelnėmis ir šviesiu megztiniu į pilkumą. Bliuzonas nebuvo rožinis, jo neperrenginėjo. Pirmininkė iškvietė policiją, medikus. Naktį prieš nelaimę jos šuniukas labai lojo, tai buvo apie 2.30 val. nakties, buvo toks kojų čežėjimas jų bendro koridoriaus gale, J. E. bute triukšmo negirdėjo. Prieš tai jokio triukšmo, barnių, nieko nebuvo, buvo tyla. Tą dieną, apie 2.30 val. dienos, matė J. einant kieme, jis nuėjo iki namo kampo ir su kažkuo kalbėjo, o paskui nuėjo į parduotuvę. Nematė, kai jis ėjo iš parduotuvės. Namo pirmininkė pranešė G. E., po greitosios pagalbos atvykimo atvažiavo G. E., ir jai bute pasidarė bloga. Atnešė jai vandens ir tada ėjo pas ją į butą, jos bute jas apklausė pareigūnė. G. E., įėjusi į butą, neapžiūrėjo, kaip sužalotas J. E.. Po greitosios atvykimo po kurio laiko atvyko ir policija. Naktį nieko nematė, nes miegojo. Kai lojo šuo, nėjo žiūrėti, kas darosi koridoriuje, tačiau girdėjo kojų čežėjimą. Neteisingi I. Ž. parodymai, kad ji mačiusi pro durų akutę apie 3 val. nakties iš J. E. išeinantį čigoną, kurį vadina ,,k.“. Mano, kad I. Ž. su galva nelabai gerai, nes prieš 10 m. ji gulėjo Žiegždrių ligoninėje, kalba nesąmones, nusikalba. Nematė, kad J. E. būtų parneštas nuogas, ir nieko apie tai nežino. Pati J. E. nelietė. Kai J. E. gulėjo kambaryje, nematė, kad jam būtų praskeltas pakaušis, žaizdos nematė. Įvykio metu N. K. buvo sulaikyta.

Liudytoja B. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis buvo jos kaimynas, jo butas šalimais. Jis ten gyveno apie pusantro mėnesio. Kaip kaimyną gali charakterizuoti teigiamai. Nužudytąjį J. E. taip pat pažinojo, jis buvo ramus, nepriekabus, nepavojingas žmogus. Jos butas nuo J. E. buto yra per laiptinę. Spalio 15 d. J. E. buvo kieme sutikusi apie 13-tą valandą, kai jis ėjo į parduotuvę, daugiau jo nematė. Kitą rytą pas ją atbėgo jo kaimynė N., pasakė, kad praviros durys, jis guli, dega šviesa ir matosi kojos, pakvietė eiti pasižiūrėti. Nuėjo. Kai užėjo į butą, priešais prie sienos stovėjo staliukas, buvo telefonas, J. E. gulėjo išilgai, buvo išdaužyti stikliukai, stiklai, ant jo buvo išbertos nuorūkos. Į jį pasižiūrėjus matėsi, kad jis jau nebegyvas, nes oda buvo pilkšva. Iškvietė pareigūnus. Vėliau atvažiavo J. E. marti. Naktį negirdėjo jokio triukšmo. Negali pasakyti, ar tą naktį buvo dingusi šviesa, nes eina anksti gulti. Kaimynai nieko nekalbėjo, kas ir kaip ten įvyko, jai gydytojas pasakė, kad padurtas, tiek ir težinojo. J. J. paskui pasakė, kad matė, kaip 17-tą valandą ėjo jie kartu į laiptinę, daugiau niekas nieko nesakė. Savo kaimyną A. M. matė dieną prieš tai, kai buvo rastas nužudytas J. E., jis apie 8.30 val. - 9 val. buvo atėjęs, prašė eurą paskolinti, nebuvo nei agresyvus, nei kruvinas, buvo tvarkingai apsirengęs, išgėręs. Euro jam nedavė. Po J. E. nužudymo savo kaimyno nematė. Butai šalia, būdavo, anksti ryte atsikėlusi girdėdavo leidžiant vandenį, tą rytą kaltinamojo negirdėjo ir nematė, po J. E. nužudymo iš viso jo nematė. J. E. kviesdavosi pas save pašalinius asmenis, nežino, ar ten vykdavo kažkokie triukšmai, muštynės, žmonės nesiskundė. Žino, kad kaltinamasis turėjo konfliktą su bute dirbusiais darbininkais, kurie keitė vamzdynus. Darbininkai jai skundėsi, kad A. M. agresyviai juos varė lauk.

Liudytoja R. Š. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pažinojo J. E., kaltinamojo nepažįsta. Niekada nematė J. E. su kaltinamuoju. Ji iš viso neišeina į lauką, kol jos nepalydi, nevaikšto viena. Būna, kad sėdi balkone, bet nemato. Tą naktį buvo grįžusi po chemijos, apie kokią 3 valandą nakties pasidarė bloga, atsikėlė susileisti vaistus ir girdėjo triukšmą, kad kažkas lėkė nuo laiptų. Jos durys prie pat laiptų, buvo girdėti, lyg daug žmonių eitų, toks triukšmas buvo. Nuėjo į virtuvę, susileido vaistus ir atsigulė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 117-118), kad kai 23 val. girdėjo triukšmą, J. E. balso negirdėjo, neskyrė balsų, girdėjosi, kad pykosi, galėjo būti kokie trys žmonės, nežino, kas tokie, jų nematė.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. J. E. buvo jos kaimynas. Turi problemų su klausa, blogai girdi. J. E. nužudė turbūt rugsėjo ar spalio mėnesį iš 15-tos į 16-tą dieną, ryte su kaimyne N. pastebėjo praviras duris. Pastebėjo ant grindų koją, ėjo žiūrėti, kas ten yra, jis gulėjo aukštielninkas. Jis buvo apsirengęs ružavu raštuotu megztiniu ir džinsinėmis kelnėmis. N. palietė, pasakė, kad negyvas, tada nubėgo pasakyti komendantei, kad paskambintų policijai. Pati gyvena beveik priešais J. E. butą, šiek tiek iš šono. Kai vakare atsigulė, koridoriuje buvo triukšmas. Vakare, kai ėjo lango uždaryti, J. E. kažkur išėjo, jis ėjo apsirengęs tamsiai mėlynu kostiumu. Jis buvo mėgėjas gerti, kaimynas pastebėjo dieną, kad jis po medžiais gėrė su kitais, o vakare, matyt, buvo kitoje laiptinėje. Paskui, kai atsigulė po 10-tos valandos, buvo kažkoks vyrų klegesys, moterų balsų nebuvo. Kažkas sakė, kad J. E. lyg išrengtą parnešė namo, jį neva aprengė namuose. Kai vakare jį pastebėjo, jis buvo melsvai apsirengęs, o ryte jam buvo rožinis megztinis uždėtas. Kai jis išėjo, buvo apie 9-ta valanda vakaro. Jai kaimynė N. K. sakė, kad jį nuogą parnešė, ji dabar sėdi kalėjime už žmogžudystę. Nepamena, kada ji taip sakė, gatvėje netyčia buvo susitikusios. Tą naktį, kai J. E. buvo nužudytas, N. K. matė, kad jį išrengtą parnešė, ji taip sakė, nežino, ar jį parnešė gyvą, ar negyvą. Iki policijos atvykimo buvo atėjusi J. E. marti G., pakėlė J. E. megztinį ir pradėjo alpti. Buvo dūris į širdį. Apie 0.30 val. miegojo, girdėjo, kaip jį nukirto. Tai buvo kaip kirčio smūgis. Blogai girdi, bet smūgį girdėjo labai gerai, nes J. E. butas ne tiesiai, o šonu. Tą vakarą, kai buvo įvykis, N. K. buvo sulaikyta, ji buvo (duomenys neskelbtini). Po įvykio su N. K. buvo susitikusi, bet apie įvykį nekalbėjo. Kaimynė N. K. sakė, kad sulojo jos šuniukas, ir tada ji pasižiūrėjo per akutę, pamatė, kad iš J. E. buto išėjo susikūprinęs žmogus. Taip vaikščiojo čigonas, jo pravardė „K.“, bet dabar jis miręs. Sekančią dieną sutiko čigoną, jis pasakė, kad pas J. E. ant stalo buvo piniginė, sakė, kad smūgis perėjo iš širdies per galvą. Kalbėjo su kaimynėmis, jos sakė, kad ne tą vakarą, o anksčiau J. E. parnešė nuogą.

Liudytoja N. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nužudytą J. E. pažinojo labai gerai, gyveno kaimynystėje. J. E. geras, nuoširdus žmogus. Paskambino J. E. kaimynė ir pasakė, kad nužudė J. E.. Žmonės kalbėjo, kad J. E. nužudė žmogus be kojos, kad tada buvo dingusi elektra. Nematė, kad ką nors parneštų nuogą, nieko tokio nežino. 2018 m. pas J. E. nesilankė. Žino ir matydavo, kad J. E. lankydavosi pas A., kuris gyvena priešais J. E. butą, jie išgerdavo. Daugiau J. su niekuo nebendraudavo. I. Ž. yra J. E. kaimynė, po J. nužudymo jos nematė ir su ja nekalbėjo.

Liudytoja G. E. parodė, kad apie J. E. nužudymą jai pranešė to namo, kuriame gyveno J. E., šiek tiek pažįstama moteris. Jos vyras buvo išvykęs, todėl į įvykio vietą važiavo ji. Nuvyko, paskui ją atvyko greitosios pagalbos automobilis, ir medikai ėjo kartu su ja į butą. Pamatė ant žemės gulinį uošvį J. E., vyras iš greitosios pagalbos norėjo daryti dirbtinį kvėpavimą, bet jam pakėlus J. E. bliuzoną, pamatė, kad yra dūris širdies plote, ir pasakė, kad viskas. Tuo metu jai pasidarė bloga, prie durų stovėjo kaimynė N. K., atnešė vaistų. Tuo metu atėjo pareigūnai ir paprašė visus išeiti, todėl nuėjo kartu su N. K. į jos namus. Kai įėjo į butą, butas buvo tuščias, jame nebuvo jokių asmenų. Prie J. E. priėjo kartu su vyru iš greitosios pagalbos. J. E. gulėjo prie sekcijos šonu, galva buvo netoli sekcijos, o jo kojos į durų pusę, ir rankos plačiai. Matėsi, kad buvo labai sudaužyta J. E. galva. J. E. buvo apsirengęs šviesiai rusvu su pilku margumu megztiniu, tamsiomis kelnėmis. J. E. neperrenginėjo. Ėjo kartu su policijos pareigūnais pasižiūrėti parduotuvės vaizdo įrašų, kada jis buvo atėjęs, jis buvo apsirengęs taip pat, kaip rado. Kambaryje ant stalo nebuvo nieko, tik J. E. telefonas, ant žemės buvo peleninė ir cigarečių nuorūkos, o virš J. E. kelių buvo labai daug pelenų, bet peleninė buvo per toli, kad būtų buvusi nukritusi ant jo. Peleninė buvo prie fotelio, kuris buvo prie lango. Jokio maisto nebuvo, jokio butelio su alkoholiu nematė. I. Ž. nepažįsta. Jai tik N. K. pasakojo, kad sulojo jos šuniukas, ir ji girdėjo čežant grindis apie 3 val. nakties. Pati klausė tą čigoną dėl tėvo nužudymo, bet jis atsiklaupė ant kelių prieš ją ir sakė taip nekalbėti.

BPK 276 straipsnio 1, 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 120-121, 125-127), nustatyta, kad seniai pažįsta A. M.. Spalio 16 d., po pietų, gal kokią pirmą valandą, jam paskambino A. ir pasakė, kad ateis pas jį išgerti. Netrukus A. pas jį atėjo, atsinešė butelį degtinės. A. buvo kiek išgėręs. Pas jį namuose A., sėdėdamas ant sofos, pasakė, kad pripjovė žmogų, kažkokį dieduką. Galvojo, kad A. juokauja. Kai A. tai pasakė, kambaryje buvo tik dviese. Jis A. neklausė, ką ir kada pripjovė, A. daugiau apie tai nieko nekalbėjo. Pasakęs, kad pripjovė žmogų, netrukus užmigo. Kitą dieną atvažiavo policijos pareigūnai ir A. išsivežė. Kiek matė, A. atėjęs pas jį peilio neturėjo. Nematė, kad A. ir anksčiau turėtų su savimi kokį peilį. A. M. pravardė yra „a.“. Telefonu apie „a.“ su niekuo nekalbėjo.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 10-51) nustatyta, jog nusikaltimo vieta yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) , kuriame rastas vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis galvoje, gulintis ant nugaros, galvos kaire puse besiremiantis į prie sienos esančią sekciją, kojos nukreiptos link durų į balkoną. Lavono sustingimas stiprus visose raumenų grupėse. Lavonas aprengtas pilkos spalvos juostuotu bliuzonu su užtrauktuku prie apykaklės, po bliuzonu dėvi pilkos spalvos megztuką. Bliuzono audinys priekiniame paviršiuje, maždaug pakrūtinio projekcijoje, skersinis maždaug 3 cm ilgio pažeidimas, toje pačioje projekcijoje apatiniame megztinyje analogiškas audinio pažeidimas, šioje srityje audinys, labiau vidiniame paviršiuje, suteptas sudžiūvusiu krauju. Bliuzono audinio abiejų pečių srityse, rankovių srityse matomi sutepimai krauju. Lavono kakta sutepta krauju ir yra ryškios kraujo tekėjimo žymės nuo kaktos vidurinės dalies įstrižai link kairės akiduobės, kairio žando ir ausies srities, po lavono galva yra apie 30 cm skersmens skysto kraujo klanas. Dešinėje kaktos pusėje, kaktikaulio gumburo projekcijoje nelygiais, lyg traiškytais galais žiojėjanti žaizda apie 2,5 cm ilgio. Viršugalvyje yra dar dvi analogiško pobūdžio, dydžio žaizdos. Viršutinės lūpos kairiajame kampe, pogleivėje yra neintensyvi apie 1,5 cm skersmens kraujosruva. Krūtinės priekiniame paviršiuje, kairėje tarp krūtinkaulio vidurinės linijos ir spenelio žiojėjanti ištęsto ovalo formos kiek apdžiūvusiais kraštais durtinė – pjautinė žaizda apie 4 cm ilgio. Aplink lavoną matosi išmėtytos cigarečių nuorūkos, ant sekcijos rasta sudaužytų stikliukų. Sekcijoje ant lentynos rastas sulankstomas peilis, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės, ant palangės rastas dar vienas peilis. Po apžiūros iš nusikaltimo vietos paimta: klijuotė, laikrodis, nuorūkos, peilis, nuorūka, žiebtuvėlis, peleninė, butelis, žiebtuvėlis, stalo koja, mobiliojo ryšio telefonas, saga, nuorūkos iš šiukšlių kibiro, peiliai iš virtuvės, butelis iš lauko, žiebtuvėlis iš lauko, nuorūkos iš lauko.

Apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 52-59) nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti aštuoniolika vienetų peilių apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros metu ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos negauta.

Apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 60-69) nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: nuorūkos, žiebtuvėliai, saga, laikrodis, klijuotė, telefonas, peleninė, du buteliai, medinė stalo koja apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros metu ant klijuotės viename kampe rasta 490x380 mm dydžio raudonos spalvos dėmė.

Savanorišku daiktų pateikimo protokolu (t. 2, b. l. 78) nustatyta, kad pateikti J. E. drabužiai ir avalynė: džemperis, kelnės, marškinėliai, puskojinės, apatinės kelnės, trumpikės, bateliai.

Daiktų apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 79-85) nustatyta, kad J. E. drabužiai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros metu nustatyta, jog šviesios pilkos spalvos džemperio su horizontaliomis juostomis, kurios ties kišenėmis yra tamsiai pilkos spalvos, priekinėje dalyje yra 20 mm ilgio pailga įstriža skylė bei rausvos spalvos dėmės prie skylės ir ant rankovių, marškinėliuose priekinėje dalyje rasta 21 mm ilgio pailga įstriža skylė bei rausvos spalvos dėmės prie skylės.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 959/2018(02) (t. 2, b. l. 126-133) nustatyta, kad J. E. mirties priežastis - kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su kiauriniais širdies ir plaučio pažeidimais, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu. J. E. mirė 12-24 val. iki jo lavono apžiūros radimo vietoje (2018-10-16 11:45 val.), tai patvirtina apžiūros metu konstatuoti lavoniniai reiškiniai. J. E. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,40 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį neblaivumą (girtumą). J. E. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. J. E. lavone konstatuoti sužalojimai: kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės priekiniame paviršiuje, kairėje pusėje, kiauriniai širdies ir dešinio plaučio pažeidimai, kairės pusės IV-V-to šonkaulių pažeidimai padaryti prieš pat mirtį, vienašmeniu duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, į kairę nukreiptais ašmenimis, sudavus vieną smūgį į krūtinės kairę pusę iš priekio link nugaros, nežymiai iš kairės dešinėn. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas) ir šiuo konkrečiu atveju tapo J. E. mirties priežastimi; muštinė žaizda kaktos dešinėje, dvi muštinės žaizdos viršugalvyje (abiejų momenų srityse), muštinė žaizda nosies nugarėlėje, muštinė žaizda, kraujosruvos ir odos įdrėskimai dešiniame smilkinyje, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kaklo kairėje pusėje padaryti bukais, riboto paviršiaus daiktais ne mažiau kaip 6 (šešiais) trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva kaktos kairėje padaryta buku daiktu, kuris galėjo būti tiek riboto, tiek neriboto paviršiaus, 1 (vienu) trauminiu poveikiu, šie sužalojimai padaryti prieš pat mirtį, tai patvirtina skystas kraujas žaizdose, uždegiminės reakcijos nebuvimas jų aplinkoje, kraujosruvų spalva. Šių sužalojimų sukeltas sveikatos sutrikdymo mastas gyvam asmeniu būtų vertinamas pagal sveikatos sutrikdymo trukmę nuo nežymaus iki nesunkaus. Pomirtinių sužalojimų J. E. kūne nekonstatuota. Poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje J. E. galėjo pasidaryti ir pats, atsitrenkdamas šia sritimi į buką objektą. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Po durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje padarymo J. E. mirė staiga, kelių - keliolikos minučių bėgyje, tą laiką galėjo atlikti tik minimalius savarankiškus veiksmus (minimaliai judėti, šaukti). Tai patvirtina širdies sužalojimas, skystas, be krešulių, kraujas krūtinplėvės ertmėje. Kiti sužalojimai savarankiškų veiksmų atlikimui žymesnės įtakos neturėjo. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo vienos konkrečios pozos, tarpusavio padėties su užpuoliku, kurioje esant jie buvo padaryti. Sužalojimai padaryti sudavus 1 (vieną) smūgį vienašmeniu duriančių-pjaunančių savybių įrankiu ir ne mažiau kaip 7 (septynis) bukais objektais. Sužalojimai padaryti pakankama jėga, kad susidarytų konstatuoti sužalojimai. Sužalojimai vienas kito atžvilgiu padaryti labai artimu laiku, todėl jų padarymo sekai nustatyti objektyvių medicininių duomenų nėra. J. E. drabužių pažeidimai atitinka krūtinėje rastą sužalojimą. Nėra duomenų, kad po mirties būtų keista lavono poza. J. E. skrandyje maisto nerasta, rasta skysčio, turinčio alkoholio kvapą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018-10-19 specialisto išvada Nr. G3199/2018(02) (t. 3 b. l. 97) nustatyta, kad A. M. konstatuota odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje plaštakoje, muštinės paviršinės žaizdelės kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Odos nubrozdinimai kaktoje galėjo būti padaryti kietu buku daiktu vieno trauminio poveikio pasėkoje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, muštinės paviršinės žaizdelės kairėje plaštakoje galėjo būti padarytos kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti šuns dantys, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2018-10-16 ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Paimtas rankų nagų su panagėmis turinys ir grąžinta tyrėjui.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (t. 2 b. l. 70-71) nustatyta, kad A. M. pateikė drabužius: kelnes, bliuzoną-striukę, kojines, marškinėlius ir batus, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 72-76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 461/2018(01) (t. 2 b. l. 141-150) nurodoma, kad ant lenktinio peilio (1, 2 mėg.), rankšluosčio (6 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. M. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe. J. E. rankų nagų nuokarpose (8, 9 mėg.), ant alkūninio ramento (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su J. E. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe. Ant krepšio (4, 5 mėg.), A. M. sportinių kelnių (7 mėg.) žmogaus kraujo nerasta.

Asmens kratos protokolu (t. 3, b. l. 149-151) nustatyta, kad asmens kratos metu iš A. M. paimtas krepšys, piniginė, raktas su pakabuku, mobilaus ryšio telefonas, alkūninis ramentas, kepurė su snapeliu, dokumentai.

Daiktų apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 101-106) nustatyta, kad asmens kratos metu iš A. M. paimtas mobiliojo ryšio telefonas apžiūrėtas kaip objektas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nustatyta, kad tai mobiliojo ryšio telefonas ,,LG“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) , su SIM kortele Pildyk Nr. (duomenys neskelbtini) , telefone nustatyta data ir laikas nėra tikslūs.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 93/2018(01) (t. 2, b. l. 151-156) nustatyta, kad: tikėtina, jog tirta J. E. krūtinės durtinė-pjautinė odos žaizda ir jos projekcijoje sužalojimo kanale esantis šonkaulių sužalojimas yra padaryta tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali; tirti pateiktas alkūninis ramentas turi plokščio, galvos atžvilgiu neriboto traumuojančio paviršiaus savybių (alkūninės atramos „sparnų“ paviršiai), kuriuo gali būti padaryta tokio pobūdžio muštinė odos žaizda, kokia yra padaryta J. E.. Tačiau pasisakyti, ar šiuo konkrečiu alkūniniu ramentu, ar kitu daiktu, turinčiu plokščio traumuojančio paviršiaus savybes, padaryta tirta J. E. kairio momens srities muštinė odos žaizda, negalima, kadangi žaizdoje užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės priklausomybės, konkretaus žalojusio daikto nustatymui žaizda netinkama.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, suvestine (t. 1, b. l. 143-146) nustatyta, jog klausantis A. M. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), gauta ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų - 2018-10-17 14.28 val. ir 2018-10-17 14.53 val. įvykę telefoniniai pokalbiai su moterimi, vardu V., kuriai A. M. pasako, kad negali grįžti į namus, miegos kažkur laukuose esančiuose krūmuose, teigia ,,Aš viskas, man šakės“.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu (t. 1, b. l. 184-187) nustatyta, jog klausantis A. R. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) , gauta ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų - 2018-10-19 11.52 val. įvykęs telefoninis pokalbis su vyru, vardu G., kuriam A. R. pasakė, kad A. M. sulaikė ir išsivežė policijos pareigūnai, teigė, jog A. M., išgėręs alkoholinių gėrimų, pasakė, kad ,,prištyrino žmogų“, G. sako, kad jis pataikė tam seniui tiesiai į širdį.

Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (t. 2 b. l. 8-9) nustatyta, jog iš Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojo paimta A. M. laiško kopija, 2 lapai.

Slaptų veiksmų atlikimo protokolu (t. 2, b. l. 6-9) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-03-25 iki 2019-04-09 tikrinant suimtojo įtariamojo A. M. siunčiamus ir gaunamus laiškus, darant jų kopijas užfiksuotas 2019-04-07 A. M. rašytas laiškas, kuriame rašoma: <...Padarė akystatą su vienu liudininku, tai tas pidaras liudija kad su juo begeriant aš prasitariau, kad kažką užverčiau. Matai pidaras kaip sumūtino man visus popierius. Taip viskas gerai buvo, bet dabar tai pidaras pamūtino su savo tais parodymais, tai reikės kažką daryti. Laukiu advokato ateinant, reikia prieš teismą su juo viską suderinti, kaip kalbėti ir ką daryti.

Tarnybiniu pranešimu dėl mobiliojo ryšio abonentinių numerių išklotinių analizės (t. 2, b. l. 40-48) nustatyta, kad 2018-10-16 05:58:38 A. M. iš savo naudojamo mobiliojo ryšio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambino A. R. į mobiliojo ryšio abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) , tuo metu A. M. mobiliojo ryšio telefonas veikė bazinėje stotyje 567B, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini); 2018-10-16 06:03:37 A. M. iš savo naudojamo mobiliojo ryšio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambino V. V. į mobiliojo ryšio abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) , tuo metu A. M. mobiliojo ryšio telefonas veikė bazinėje stotyje 567B, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) ; 2018-10-16 06:06:48 A. M. iš savo naudojamo mobiliojo ryšio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambino A. R. į mobiliojo ryšio abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) , pokalbis truko 111 sekundžių, tuo metu A. M. mobiliojo ryšio telefonas veikė bazinėje stotyje 567B, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) , dar kartą A. M. skambino A. R. 06:29:11, pokalbis truko 117 sekundžių, tuo metu A. M. mobiliojo ryšio telefonas veikė bazinėje stotyje 567B, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) .

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Teismas A. M. parodymus, kad jis nenužudė J. E., vertina kaip jo gynybos versiją ir juos atmeta, nes jie paneigti byloje ištirtais įrodymais. Pažymėtina, kad viso proceso metu A. M. parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas sekančią parą po sulaikymo, A. M. savo kaltę dėl J. E. nužudymo pripažino iš dalies ir nurodė, jog dėl buvusio girtumo neprisimena konflikto kilimo priežasties, pamena, kai jis J. E. daužė rankomis, invalido lazda į veidą, galvą, nepamena, kiek smūgių sudavė, kai J. E. nugriuvo, pasiėmė nugertą butelį degtinės ir išėjo, lauke degtinę išgėrė ir parėjo namo, naktį niekur nevaikščiojo, nepamena, kad būtų dūręs J. E. peiliu dėl girtumo (t. 3, b. l. 50-51). Nors teisminio nagrinėjimo metu A. M. šių savo parodymų nepatvirtino, nurodydamas, kad buvo apklausiamas be advokato, tačiau jo parodymai paneigti ne tik jo apklausos protokolu, kuriame yra advokato parašas, tačiau ir šios apklausos vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad advokatas ne tik realiai dalyvavo, tačiau ir padėjo savo ginamajam atsakinėti į kai kuriuos klausimus. Sprendžiant kardomosios priemonės klausimą (t. 3, b. l. 103-105), A. M. nurodė tokias pačias aplinkybes, t. y. kad įvykio aplinkybių ir peilio panaudojimo neprisimena dėl buvusio girtumo, pamena, kad sudavė kelis kartus nukentėjusiajam invalido lazda ir vieną kartą kumščiu, J. E. norėjo apžiūrėti jo lazdą, kitas aplinkybes nurodė tokias pačias, kaip ir pirmos apklausos metu. Vėlesnių apklausų metu jau atsirado aplinkybė, kad konfliktas kilo būtent dėl to, kad J. E. norėjo atimti iš jo lazdą ir jį sumušti, J. E. jam smūgiavo kelis kartus į galvą, todėl gindamasis nuo jo sudavė porą kartų invalido lazda ir vieną kartą kumščiu, J. E. nukritus, pasiėmė nugertą butelį ir išėjo, tai buvo po 21 val., išgėręs butelį už kampo, nuėjo namo ir miegojo, peiliu J. E. nedūrė (t. 3, b. l. 69-71, 78-79). Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kaltinamajame akte nurodytais liudytojų parodymais, kad jis buvo užėjęs pas kaimynę skolintis pinigų, kad naktį daugiabutyje kažkas vyko, A. M. teisiamojo posėdžio metu jau nurodė, kad pas nukentėjusįjį išgertuvės truko tik apie pusvalandį, J. E. nuo jo smūgių nukritus, jis ėjo pas kaimynę skolintis pinigų, o naktį apie 2.45 val. atėjęs pas J. E., rado pastarąjį negyvą, tik tada pasiėmė nugertą butelį ir išėjo (t. 4, b. l. 15-17). Tokiais nenuosekliais kaltinamojo parodymais teismas negali vadovautis, todėl vadovaujasi jais tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams.

A. M. versiją, kad J. E. nužudė ne jis, o kažkas kitas, paneigia byloje ištirti įrodymai. Nors liudytojų J. J., I. R. parodymais nustatyta, kad apie 23 val. visame daugiabutyje dingo šviesa, liudytojos R. Š. parodymais nustatyta, kad apie 23 val. ji girdėjo, kaip laiptinėje kažkas pykosi, o liudytojos N. K. parodymais nustatyta, kad apie 2.30 val. garsiai lojo jos šuo, o pati lyg girdėjo koridoriuje kojų čežėjimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad šios aplinkybės būtų susijusios su J. E. mirtimi, nes nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad tuo metu girdėjo J. E. balsą. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. M., nesivadovauja liudytojos I. Ž. parodymais, nes jie yra nenuoseklūs, prieštaringi skirtingų apklausų metu, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, be to, jos parodymus paneigia papildomai apklaustos liudytojos N. K., G. E. ir N. K.. Apklausiama pirmą kartą teisiamajame posėdyje, liudytoja I. Ž. nurodė, kad vakare, kai ėjo lango uždaryti, J. E. kažkur apie 21 val. išėjo, jis ėjo apsirengęs tamsiai mėlynu kostiumu, N. K. sakė matė, kad J. E. išrengtą parnešė namo, jį neva aprengė namuose, ryte jam buvo rožinis megztinis uždėtas, nežino, ar jį parnešė gyvą, ar negyvą (t. 4, b . l. 45-46). Kai liudytoja N. K. paneigė šnekėjusi su I. Ž. apie J. E. ir nurodė, kad 2018 m. pastarojo iš viso nematė (t. 4, b. l. 63), I. Ž. nurodė naują aplinkybę, kad naktį apie 0.30 val. miegodama girdėjo, kaip nutrenkė J. E., kaimynė N. K. sakė, kad kai sulojo jos šuniukas, ji pasižiūrėjo per akutę, pamatė, kad iš J. E. buto išėjo susikūprinęs žmogus (t. 4, b. l. 94-95). Liudytoja N. K., apklausta papildomai, paneigė šiuos liudytojos I. Ž. parodymus ir nurodė, kad tik nutildė lojantį šunį, tačiau pro akutę nežiūrėjo ir nieko nematė, tik girdėjo lyg kojų šiurenimą koridoriuje (t. 4, b. l. 102-103). Be to, liudytoja I. Ž. abiejų apklausų teisiamuosiuose posėdžiuose metu pripažino, kad blogai girdi, tai buvo akivaizdu teismo salėje esantiems proceso dalyviams, todėl teismas kaip visiškai nepatikimus vertina liudytojos parodymus apie jos girdėtą garsą nakties metu miegant, apie kurį ji neminėjo nei ikiteisminio tyrimo, nei pirmos apklausos teisiamajame posėdyje metu, juo labiau, kad šios liudytojos ir J. E. butai nėra šalia, jie tarpusavyje nesiriboja, juos skiria bendro naudojimo koridorius bei dar vienas kambarys, butai nėra vienas priešais kitą. Nors bylos duomenimis yra nustatyta, kad liudytoja I. Ž. buvo užėjusi į J. E. butą po to, kai buvo rastas jo lavonas, tačiau liudytojos parodymai apie J. E. rožinį raštuotą megztuką ir džinsines kelnes yra paneigti ne tik liudytojų parodymais, tačiau ir objektyviais bylos įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolo ir J. E. drabužių apžiūros protokolo duomenimis. Taigi, visos šios aplinkybės leidžia teismui liudytojos I. Ž. parodymus vertinti kaip nepatikimus ir juos atmesti.

Liudytojai J. J., I. R. nurodė, kad spalio 15 d. apie 17 val. matė J. E. einantį kartu su A. M. iš parduotuvės į laiptinę. Šios aplinkybės, kad su J. E. susitiko gatvėje ir jo pakviestas ėjo pas J. E. į butą, neneigia ir A. M., pripažindamas, kad tuo metu J. E. sužalotas nebuvo, ir bute jie buvo tik dviese, niekas daugiau atėjęs nebuvo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad J. E. mirties priežastis - kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su kiauriniais širdies ir plaučio pažeidimais, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu; J. E. mirė 12-24 val. iki jo lavono apžiūros radimo vietoje (2018-10-16 11:45 val.) po durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje padarymo J. E. mirė staiga, kelių - keliolikos minučių bėgyje; J. E. lavone konstatuoti sužalojimai: kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės priekiniame paviršiuje, kairėje pusėje, kiauriniai širdies ir dešinio plaučio pažeidimai, kairės pusės IV-V-to šonkaulių pažeidimai padaryti prieš pat mirtį, vienašmeniu duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, sudavus vieną smūgį į krūtinės kairę pusę iš priekio link nugaros. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir šiuo konkrečiu atveju tapo J. E. mirties priežastimi; muštinė žaizda kaktos dešinėje, dvi muštinės žaizdos viršugalvyje (abiejų momenų srityse), muštinė žaizda nosies nugarėlėje, muštinė žaizda, kraujosruvos ir odos įdrėskimai dešiniame smilkinyje, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kaklo kairėje pusėje padaryti bukais, riboto paviršiaus daiktais ne mažiau kaip 6 (šešiais) trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva kaktos kairėje padaryta buku daiktu, kuris galėjo būti tiek riboto, tiek neriboto paviršiaus, 1 (vienu) trauminiu poveikiu, šie sužalojimai padaryti prieš pat mirtį, vienas kito atžvilgiu padaryti labai artimu laiku (t. 2, b. l. 126-133). Įvykio vietos apžiūros metu sekcijoje ant lentynos rastas sulankstomas peilis, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 461/2018(01) nustatyta, kad ant lenktinio peilio (1, 2 mėg.) rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. M. DNR profiliu, ant alkūninio ramento (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su J. E. DNR profiliu. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 93/2018(01) nustatyta, kad tikėtina, jog tirta J. E. krūtinės durtinė-pjautinė odos žaizda ir jos projekcijoje sužalojimo kanale esantis šonkaulių sužalojimas yra padaryta tirti pateiktu peiliu, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018-10-19 specialisto išvada Nr. G3199/2018(02) nustatyta, kad A. M. konstatuota odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje plaštakoje, muštinės paviršinės žaizdelės kairėje plaštakoje. Taigi, šiais įrodymais nustatyta, kad išgertuvių metu tarp J. E. ir A. M. įvyko konfliktas, šio konflikto metu taip pat buvo sužalotas ir A. M., J. E. buvo nužudytas įvykio vietos apžiūros metu rastu lenktiniu peiliu ir po mirtino sužalojimo padarymo mirė kelių – keliolikos minučių bėgyje, kurių metu galėjo atlikti tik minimalius savarankiškus veiksmus, visi kiti sužalojimai buku daiktu padaryti prieš pat mirtį, vienas kito atžvilgiu labai artimu laiku. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, A. M. parodė, kur ir kaip po jo smūgių nukrito J. E., jo parodymai sutapo su lavono padėtimi įvykio vietos apžiūros metu. Taigi, visi šie įrodymai paneigia A. M. versiją, kad J. E. nužudė ne jis, o kažkas kitas po jo išėjimo, o taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada paneigia A. M. parodymus, kad jis sudavė J. E. du smūgius alkūniniu ramentu ir vieną smūgį ranka, nes J. E. sužalojimai bukais, riboto ir neriboto paviršiaus daiktais padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais.

Aplinkybę, kad J. E. nužudė A. M., patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. BPK 276 straipsnio 1, 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, nustatyta, kad A. M., būdamas pas jį ir išgėręs alkoholio, pasakė, kad pripjovė žmogų, kažkokį dieduką. Šiuos savo parodymus liudytojas patvirtino ir akistatos su A. M. metu (t. 3 b. l. 92-94). Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas A. R. siektų apkalbėti A. M. ar apkaltinti jį nusikaltimo padarymu, todėl teismas negali netikėti šio liudytojo parodymais, nes juos patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, jog telefoninio pokalbio metu A. R. asmeniui, vardu ,,G.“, pasakė, kad A. M. sulaikė ir išsivežė policijos pareigūnai, teigė, jog A. M., išgėręs alkoholinių gėrimų, pasakė, kad ,,prištyrino žmogų“, t. y. padūrė žmogų, ,,G.“ jam atsakė, kad jis pataikė tam seniui tiesiai į širdį. Be to, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad A. M., kalbėdamas su moterimi, vardu Vitalija, aiškina jai, kad norėtų su ja pakalbėti, jis negali grįžti į namus, miegos kažkur laukuose esančiuose krūmuose, teigia, kad ,,jam viskas, šakės“, o tarnybiniu pranešimu dėl mobiliojo ryšio abonentinių numerių išklotinių analizės nustatyta, kad A. M. jau nuo 2018-10-16 05:58:38 val. pradėjo skambinti A. R., pas kurį atvyko tos pačios dienos popietę, norėdamas prisiglausti, o sekančią dieną toje pat vietoje buvo sulaikytas.

Taigi, baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. M., būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto su J. E. metu, alkūniniu ramentu tyčia ne mažiau vieną kartą sudavė J. E. į galvos sritį, ne mažiau šešis kartus sudavė kumščiu jam į veidą, kaklą, tuo padarė muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, dvi muštines žaizdas viršugalvyje (abiejų momenų srityje), muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, muštinę žaizdą, kraujosruvas ir odos įdrėskimus dešiniajame smilkinyje, poodines kraujosruvas kairiajame skruoste ir kaklo kairėje pusėje, po ko vieną kartą dūrė peiliu J. E. į krūtinės kairę pusę, tuo padarė kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą krūtinės priekiniame paviršiuje kairėje pusėje, kiaurinius širdies ir dešinio plaučio pažeidimus, kairės pusės IV-V-to šonkaulių pažeidimus, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, dėl ko nukentėjusysis J. E. staiga įvykio vietoje mirė, t. y. tyčia nužudė J. E. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Tarp A. M. veiksmų, t. y. dūrio peiliu į krūtinės kairę pusę ir atsiradusių pasekmių – J. E. mirties nuo kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinės priekiniame paviršiuje kairėje pusėje, kiaurinių širdies ir dešinio plaučio pažeidimų, kairės pusės IV-V-to šonkaulių pažeidimų, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, yra būtinasis priežastinis ryšys, nes šie A. M. smurtiniai veiksmai tapo J. E. mirties priežastimi, kadangi po pavartoto smurto J. E. savo kambaryje kelių - keliolikos minučių bėgyje numirė. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. E. buvo sužalotas kur nors kitur ar kitomis aplinkybėmis. A. M. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jį būtų tenkinę bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Smūgiuodamas peiliu į krūtinės kairę pusę, kurioje yra gyvybiškai svarbūs organai, A. M. suprato, jog jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą ar net jo mirtį, tačiau pasekmių nedetalizavo, po smūgio peiliu išėjo ir nesidomėjo J. E. sveikatos būkle, tuo parodė, kad jam yra nesvarbus bet kokių padarinių atsiradimas, ir nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems savo veiksmų padariniams atsirasti. Kadangi A. M. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika yra kvalifikuotina pagal padarinius – kaip tyčinis nužudymas. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad dėl tyčinių A. M. veiksmų įvyko J. E. mirtis, A. M. veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas.

A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

A. M. padarė tyčinį labai sunkų smurtinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), jo padarytas labai sunkus nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes visuomenei – atėmė žmogui gyvybę, jis laikomas neteistu, tačiau anksčiau buvę teistumai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad ši nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios ir ši nusikalstama veikos buvo tik loginis kaltinamojo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys (t. 3, b. l. 10-12), jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 3, b. l. 30-39), beveik visos nuobaudos susijusios su alkoholinių gėrimų vartojimu, priklausomybių ligų centre neužregistruotas (t. 3, b. l. 9), į psichiatrinę įskaitą nėra įrašytas (t. 3, b. l. 7), Sodros duomenimis nustatyta, kad nėra dirbęs jokio visuomenei naudingo darbo (t. 3, b. l. 5), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina viena aplinkybė. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis yra neįgalus, A. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima sankcijos vidurkiui. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: klijuotė (vokas N. 1), laikrodis (vokas Nr. 6), nuorūkos (vokas Nr. 1), peilis (vokas Nr. 3), 2 žiebtuvėliai (vokas Nr. 9), peleninė (dėžė Nr. 2), du buteliai (dėžė Nr. 3), stalo koja (dėžė Nr. 4), mobiliojo ryšio telefonas (vokas Nr. 4), saga (vokas Nr. 7), nuorūkos (vokas Nr. 2), peiliai (paketas Nr. 318290), žiebtuvėlis (vokas Nr. 8), nuorūkos (vokas Nr. 5), J. E. drabužiai: džemperis (vokas Nr. 10), kelnės (vokas Nr. 20), bateliai (vokas Nr. 21), marškinėliai (vokas Nr. 11), puskojinės (vokas Nr. 22), apatinės kelnės (vokas Nr. 23), trumpikės (vokas Nr. 24), A. M. seilių lyginamieji pavyzdžiai (vokas Nr. 150928), A. M. rankų nagų nuokarpos su panagių segmentais (vokas Nr. 25), saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, sunaikintini kaip beverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); juodos spalvos sportinės kelnės (vokas Nr. 14), tamsiai mėlynas bliuzonas (vokas Nr. 15), odinė striukė (vokas Nr. 16), kojinės (vokas Nr. 17), marškinėliai (vokas Nr. 18), sportiniai bateliai (vokas N. 19), medžiaginis krepšys (vokas Nr. 13), piniginė (vokas Nr. 26), mobilaus ryšio telefonas, kepurė (vokas Nr. 27), saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, grąžintini A. M. ar jo įgaliotam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); alkūninis ramentas (paketas Nr. 1), saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos įrankis ir sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 2 dalis); vaizdo įrašas, saugomas tarnybiniame kompiuteryje PK 00200451, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); DVD-R kompaktinis diskas su 2018-10-18 įtariamojo A. M. apklausos vaizdo įrašu (vokas Nr. 1), DVD-R kompaktinis diskas su 2018-10-18 įtariamojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (vokas Nr. 2), CD-R kompaktinės plokštelės (2 vnt.) Nr. 20-7/1-192 (2019 m.) ir Nr. 20-7/1-193 (2019 m. ) prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (vokas Nr. 3), CD-R kompaktinės plokštelės (2 vnt.) Nr. 20-7/1-194 (2019 m.) ir Nr. 20-7/1-195 (2019 m. ) prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (vokas Nr. 4), CD-R kompaktinis diskas prie 2019-03-15 prašymo dėl duomenų apie elektroninio ryšio srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo (vokas Nr. 5), CD-R kompaktinis diskas prie 2019-03-27 prašymo dėl duomenų apie elektroninio ryšio srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo (vokas Nr. 6), DVD-R kompaktiniai diskai (2 vnt.) prie 2018-11-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (parduotuvės ,,IKI“ vaizdo įrašas) (vokas Nr. 7), CD-R kompaktinis diskas prie 2019-03-12 - 2019-03-14 apžiūros protokolo (kiemo vaizdo įrašo dalis) (vokas Nr. 8), saugomi prie bylos medžiagos, paliktini prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-309 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2020-03-30.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, A. M. išbūtą laikinai sulaikius ir suėmime nuo 2018-10-17 iki 2020-03-30.

Kardomąją priemonę A. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą ir jo laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmės laiką.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: klijuotę (vokas N. 1), laikrodį (vokas Nr. 6), nuorūkas (vokas Nr. 1), peilį (vokas Nr. 3), 2 žiebtuvėlius (vokas Nr. 9), peleninę (dėžė Nr. 2), du butelius (dėžė Nr. 3), stalo koją (dėžė Nr. 4), mobiliojo ryšio telefoną (vokas Nr. 4), sagą (vokas Nr. 7), nuorūkas (vokas Nr. 2), peilius (paketas Nr. 318290), žiebtuvėlį (vokas Nr. 8), nuorūkas (vokas Nr. 5), J. E. drabužius: džemperį (vokas Nr. 10), kelnes (vokas Nr. 20), batelius (vokas Nr. 21), marškinėlius (vokas Nr. 11), puskojines (vokas Nr. 22), apatines kelnes (vokas Nr. 23), trumpikes (vokas Nr. 24), A. M. seilių lyginamuosius pavyzdžius (vokas Nr. 150928), A. M. rankų nagų nuokarpas su panagių segmentais (vokas Nr. 25), saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, sunaikinti kaip beverčius; juodos spalvos sportines kelnes (vokas Nr. 14), tamsiai mėlyną bliuzoną (vokas Nr. 15), odinę striukę (vokas Nr. 16), kojines (vokas Nr. 17), marškinėlius (vokas Nr. 18), sportinius batelius (vokas N. 19), medžiaginį krepšį (vokas Nr. 13), piniginę (vokas Nr. 26), mobilaus ryšio telefoną, kepurę (vokas Nr. 27), saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, grąžinti A. M. ar jo įgaliotam asmeniui; alkūninį ramentą (paketas Nr. 1), saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos įrankį ir sunaikinti; vaizdo įrašą, saugomą tarnybiniame kompiuteryje PK 00200451, sunaikinti; DVD-R kompaktinį diską su 2018-10-18 įtariamojo A. M. apklausos vaizdo įrašu (vokas Nr. 1), DVD-R kompaktinį diską su 2018-10-18 įtariamojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (vokas Nr. 2), CD-R kompaktines plokšteles (2 vnt.) Nr. 20-7/1-192 (2019 m.) ir Nr. 20-7/1-193 (2019 m. ) prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (vokas Nr. 3), CD-R kompaktines plokšteles (2 vnt.) Nr. 20-7/1-194 (2019 m.) ir Nr. 20-7/1-195 (2019 m. ) prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (vokas Nr. 4), CD-R kompaktinį diską prie 2019-03-15 prašymo dėl duomenų apie elektroninio ryšio srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo (vokas Nr. 5), CD-R kompaktinį diską prie 2019-03-27 prašymo dėl duomenų apie elektroninio ryšio srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo (vokas Nr. 6), DVD-R kompaktinius diskus (2 vnt.) prie 2018-11-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (parduotuvės ,,IKI“ vaizdo įrašas) (vokas Nr. 7), CD-R kompaktinį diską prie apžiūros protokolo (kiemo vaizdo įrašo dalis) (vokas Nr. 8), saugomus prie bylos medžiagos, palikti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.