Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietei, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančiai, nesimokančiai, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžaimojo kodekso (toliau – LR BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., dėl lėtinio psichikos sutrikimo (nediferencijuotos šizofrenijos) negalėdama suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką – neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:

ji 2009 m. liepos mėn. 23 dalyje apie 13.30 val. Architektų gatvėje, Vilniuje, prie parduotuvės „Cento“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje tikslioje vietoje, neteisėtai įgijusi – radusi – svetimas elektronines mokėjimo priemones – J. A. priklausančią AB „SEB banko“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. 4797 0941 0660 9334, ir S. K. priklausančią AB „SEB banko“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. 4797 9341 0060 9543, ir laikė J. A. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę iki 2009 m. liepos mėn. 24 dalyje 13.30 val., o S. K. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę iki 2009 m. liepos mėn. 24 dalyje 16.15 val., t.y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą LR BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. K. dėl lėtinio psichikos sutrikimo (nediferencijuotos šizofrenijos) negalėdama suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką – neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:

ji 2009 m. liepos mėn. 24 dalyje apie 13.30 val., būdama UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje „Maxima X-822“, esančioje Architektų g. 152, Vilniuje, pateikusi minėto prekybos centro kasininkei svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – J. A. išduotą AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. 4797 0941 0660 9334 atsiskaityti už perkamas prekes – vieną butelį vyno, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone – J. A. išduota AB „SEB banko“ „Visa Electron“ mokėjimo kortele Nr. 4797 0941 0660 9334, t.y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą LR BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. K. dėl lėtinio psichikos sutrikimo (nediferencijuotos šizofrenijos) negalėdama suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką – neturėdama teisėto pagrindo įgijo ir laikė asmens dokumentus, o būtent:

ji 2009 m. liepos mėn. 23 dalyje apie 13.30 val. prie parduotuvės „Cento“, ikiteisminio tyrimo meru nenustatytoje tikslioje vietoje rado ir tokiu būdu neturėdama teisėto pagrindo įgijo ir iki 2009-07-24 16.15 val., kol policijos pareigūnai pas ją surado piniginę, laikė fizinio asmens dokumentus, tai yra J. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 10814073, t.y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą LR BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Už tokių nusikalstamų veikų padarymą kaltam asmeniui numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Įtariamoji A. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų kalta neprisipažino ir parodė, kad praeitos savaitės viduryje, kažkur liepos 22 dieną, dienos metu, tačiau tikslaus laiko nepamena, prie parduotuvės „Cento“, esančios Lazdynų mikrorajone ant suoliuko pastebėjo gulinčią rudos spalvos piniginę. Tuo metu žmonių aplinkui nebuvo. Ji šią piniginę paėmė nuo suoliuko ir ją parsinešė į namus. Pamena, kad piniginėje buvo moters, tačiau kokios, nepamena, vardu išduota asmens tapatybės kortelė, banko mokėjimo kortelė ar kelios kortelės, tiksliai nepamena, buvo ir daugiau kažkokių kortelių, tačiau kokių ir kiek, nepamena, nurodyti negali, negali nurodyti ir tai, kieno vardu visi šie dokumentai ir kortelės buvo išduotos. Liepos 24 dalyje, neturėdama ką veikti, ji išėjo iš namų, ketindama nueiti iki artimiausios parduotuvės, pažiūrėti kainų, pažiūrėti parduodamų prekių. Pamena, kad dienos metu, tačiau tikslaus laiko nurodyti negali, užėjo į parduotuvę „Maxima“, kurios adreso nepamena. Pasivaikščiojo po parduotuvę, apžiūrėjo prekes, tačiau ar ką ketino pirkti, nepamena, nurodyti negali. Prieš išeidama iš namų ji pasiėmė vieną iš rastoje piniginėje buvusių mokėjimo kortelių, tačiau kokiu tikslu ją paėmė, nurodyti negali. Ar ką pirko užėjusi į minėtą parduotuvę „Maxima“, taip pat nurodyti negali, nes nepamena. Pamena, kad priėjusi prie kasos lygtai kažką pirko ir ketindama atsiskaityti už prekes (tačiau ką pirko, nurodyti negali, nes nepamena) padavė pardavėjai pinigus. Gali būti, kad kartu su pinigais iš piniginės ištraukė ir minėtą svetimą mokėjimo kortelę, kurią prieš išeidama iš namų buvo įsidėjusi į savo piniginę. Pamena, kad jai padavus pardavėjai minėtą kortelę, ją iškart sulaikė apsaugos darbuotojas ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę į parduotuvę ją sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Tą dieną kai ją sulaikė, ji alkoholio nevartojo, ji apskritai alkoholio nevartoja. Ji vartoja kažkokius vaistus, kuriuos jai išrašė gydytojas, tačiau šių vaistų pavadinimo nepamena, nurodyti negali. Vaistus vartoja kasdien. Tą dieną kai ją sulaikė parduotuvėje ir iškvietė policijos pareigūnus, ji kartu su policijos pareigūnais buvo nuvykusi pas ją į namus, kur policijos pareigūnams atidavė rastą piniginę su visais joje buvusiais dokumentais. Kai rado piniginę, joje taip pat buvo pinigų, kažkur apie 105 – 106 litus. Policijos pareigūnams grąžino piniginę su visais dokumentais, tačiau pinigų negrąžino, nes pinigus buvo padavusi savo motinai, o jos tuo metu namuose nebuvo. Pasižada grąžinti ir pinigus. Ji, radusi piniginę su dokumentais ir pinigais, nežinojo, kur kreiptis, kam apie tai pranešti, todėl viską ir laikė su savimi, jokio tikslo šiais dokumentais, pinigais, mokėjimo kortelėmis pasinaudoti ji neturėjo. Jei būtų žinojusi, kam reikia visa tai grąžinti, būtų tikrai viską grąžinusi. Pinigus pasižada taip pat grąžinti, nes jie yra pas jos mamą kuriai ji juos ir padavė iš karto po to, kai grįžo į namus radusi minėtą piniginę. Jokio ketinimo pasinaudoti svetima mokėjimo kortele ji taip neturėjo. Pardavėjai šią kortelę tikriausia padavė per apsirikimą duodama pinigus ir kartu iš piniginės ištraukusi ir svetimą mokėjimo kortelę (b.l. 40-41, 45).

Nors A. K. neprisipažino padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tačiau tai visiškai pasitvirtino byloje esančiais duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios J. A. parodymais (b.l. 10-11, 13), ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojo V. V. parodymais (b.l. 7), ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojos K. S. parodymais (b.l. 8-9), ikiteisminio tyrimo metu liudytojo S. K. parodymais (b.l. 19-20), ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojo T. U. parodymais (b.l. 22), ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojo J. S. parodymais (b.l. 23).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2009-12-02/12-15 akte Nr. 75 U-II-105 nurodyta, kad kad nusikalstamų veikų padarymo metu (2009-07-23 – 2009-07-24) įtariamoji A. K. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – nediferencijuota šizofrenija, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu A. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – nediferencijuota šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Įtariamoji A. K. dėl psichikos būklės negali teisingai suvokti įvykio aplinkybių, negali duoti parodymų, negali suprasti ikiteisminio tyrimo medžiagos. A. K. negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jai nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes tai gali pabloginti jos psichikos būklę. A. K. rekomenduojamos medicininės priverčiamojo pobūdžio priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (b.l. 88-90).

Ekspertė J. D. teisme ekspertizės išvadas palaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu J. A. pareiškė 140 Lt civilinį ieškinį (b.l. 14-15).

Baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga ir ekspertizės aktas patvirtina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas A. K. padarė nepakaltinamumo būsenoje, kadangi veikos padarymo metu ji dėl lėtinio psichikos sutrikimo – nediferencijuotos šizofrenijos, negalėjo suprasti baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų (LR BK 17 straipsnis), todėl A. K. negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn.

Pripažinus, kad A. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė nepakaltinamumo būsenoje ir vadovaujantis ekspertizės akto išvadomis, A. K. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (LR BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, LR BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims turi teisę asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos.

LR BPK 403 straipsnio 1 dalis numato: „Išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš šių nutarčių:

1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, - jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas“.

Kaip matosi, įstatyme, reglamentuojant šiai bylai tinkamą sprendimą, ir kalbant apie veiką, už kurios padarymą taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, nevartojamas žodis „nusikalstama“. LR BK 17 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad „Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones“, taip pat nevartoja termino „nusikalstama veika“. LR BK 15 straipsnis ir 16 straipsnis apibūdinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos laikomos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius.

Kaip aukščiau nustatyta, A. K. veikų darymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą priteistina tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Be to, baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių.

Nepripažinta, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, be to ji byloje nepripažinta kaltinamaja, todėl šioje byloje negalima spręsti klausimo dėl jos neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo. Todėl taikyti šioje byloje LR BPK 109 straipsnio taisykles ir nagrinėti civilinį ieškinį nėra galimybės ir J. A. ikiteisminio tyrimo metu pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio nukentėjusiajai ginti savo turtines teises civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 98 straipsniu, LR BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,-

nutarė:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

J. A. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.