Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-06-26 · Civilinė byla Nr. e2-13614-429/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-26
Bylos Nr.
e2-13614-429/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07638-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Jegorovienė
Ieškovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13614-429/2020Proceso Nr. 2-69-3-07638-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 26 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Jegorovienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 952,20 Eur žalos atlyginimą dėl patirtų nuostolių išmokėjus nukentėjusiajam pareigūnui kompensaciją už sveikatos sutrikdymą ir bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovas V. Š. 2019 m. liepos 28 d. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, stangino rankas, įkando nukentėjusiajam E. B. į dešinį nykštį, tuo jam padarydamas kastinę dešinės plaštakos I piršto naginės falangos žaizdą su nago guolio nubrozdinimu, hematoma, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. 2019 m. rugsėjo 11 d.. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato išvadoje „Dėl E. B. traumos“ Nr. 30-IS3-29 pažymėta, kad 2019 m. liepos 28 d. E. B. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, atliekant tarnybines pareigas, kurių vykdymas priskirtinas sužalojimų kategorijai dėl tarnybinių pareigų atlikimo susijusių su padidinta rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertizės pažymoje nustatyta, kad padarytas sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2019 m. liepos 28 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Dėl sužalojimo, patirto tarnybos metu, ieškovas pareigūnui E. B. išmokėjo 0,78 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 952,20 Eur.

Policijos pareigūnų teisinės padėties ypatumus sąlygoja jų profesinės veiklos pobūdis, todėl teisės aktai nustato specifines policijos pareigūnams taikomas socialines garantijas. Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo 2009-04-02 Nr. 1V-125 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5.1 punkte nustatyta, kad pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai padaryti nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės, išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas numato, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei įstatymai nenustato kitokio dydžio. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (patirti nuostoliai).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą darytina išvada, kad atsakovo veiksmuose nustatytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Atsakovas sužalojo policijos pareigūną, šiam pareigūnui ieškovas išmokėjo 952,20 Eur kompensaciją už sužalojimą, patirtą einant tarnybines pareigas. Pagal asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovo patirtus nuostolius, atsakovas nėra pateikęs prieštaravimų dėl ieškovo patirtų nuostolių paskaičiavimo, todėl esant nurodytam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovo 952,20 Eur žalos atlyginimą dėl turėtų nuostolių išmokėjus pareigūnui kompensaciją.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus pilnai, valstybei iš atsakovo priteistinas 21 Eur žyminis mokestis.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191008577, 952,20 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 20 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti Valstybei iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21 Eur (dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Jegorovienė