Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui D. R., vertėjai Helenai Žemaitel, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V., teismo posėdyje išnagrinėjusi M. V. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė LR Darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-06-01 iki 2016-06-06 dirbti kiemsargiu – valytoju, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. M. V., būdamas darbdavys, neužtikrino, kad A. S. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį bei įstatymų numatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią, pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas.

M. V. apie teismo posėdžio 2016-11-24 datą ir vietą buvo žinoma, į posėdį jis neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo 2016-12-14, 2017-01-11, 2017-01-18, 2017-02-07 nutartys atvesdinti M. V. neįvykdytos. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad susisiekus telefonu su M. V., pastarasis nurodė, kad susirgo ir negali vykti į posėdį, turi nedarbingumo pažymėjimą, kurį pateikė, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, buvo paliktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą 2017-01-17, 13.00 val. šaukime nurodytu laiku asmuo nepasirodė, 2017-01-17 apie 16.00 val., susisiekė M. V., kuris nurodė, jog nuo teismo posėdžių nesislapsto ir kai būna informuotas apie teismo posėdžių datą visada atvyksta, buvo skambinta M. V. ir pranešta apie teismo posėdį, asmuo pažadėjo susisiekti su advokate ir į teismo posėdį atvykti, 2017-02-06 buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, bandant susisiekti su M. V. telefonu, pastarasis neatsiliepė. Teismas vertina, kad M. V. vengia atvykti į teismo posėdį, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant

Apklaustas teisme liudytojas A. S. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to kai firma pridavė objektą jį pervedė į „(duomenys neskelbtini)“, ten dirbo, pinigus kortelėje gaudavo. Pinigus normaliai pervesdavo. Jie kalbėjo dėl darbo sąlygų su M. V., kad dirbs kiemsargiu ir tvarkys laiptines. Buvo sutarta, kad dirbs 3 valandas. Pasak A. S., jis negavo atlyginimo už gegužės mėn., pradėjo dirbti birželio 1 d. Pinigus pervesdavo į kortelę, pinigai būdavo už darbą. Paskolos jokios neėmė.

Nelegalaus darbo tyrimo 2016-11-15 akte Nr. NDA 0403-0096 nurodyta, kad atliekamo tyrimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo A. S. kiemsargiu – valytoju, su kuriuo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis bei apie įdarbinimą nebuvo pranešta Sodrai. Dirbtas laikotarpis nuo 2015-06-01 iki 2016-06-06. Įmonės atstovas (direktorius) M. V. viso tyrimo metu vengė bendrauti su VDI, neteikė jokių paaiškinimų bei reikalaujamų dokumentų, ignoravo visus jam siųstus VDI nurodymus atvykti bei pateikti dokumentus. Ignoravo periodiškus raginimus telefonu. Dėl šių M. V. veiksmų buvo kreiptasi į policiją dėl asmens atvesdinimo. A. S. darbo faktą patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Taip pat tyrimo metu gautos bankinių pavedimų kopijos, kuriose matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ periodiškai A. S. pervedinėdavo atlyginimą po 300,00 eurų.

Integracijos su VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatų duomenimis, A. S. nuo 2014-11-03 iki 2015-06-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-06-06 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-06-01 iki 2016-06-06 nebuvo įdarbintas ir šiuo metu įmonėje nedirba.

Valymo paslaugų teikimo 2015-04-20 sutarties Nr. 00112 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus M. V. (toliau – Vykdytojas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus pavaduotojo D. Č. (toliau – Užsakovas) sudarė sutartį, kuria Vykdytojas įsipareigoja suteikti užsakovui valymo paslaugas adresu: (duomenys neskelbtini). Vykdytojas įsipareigoja Užsakovo raštišku prašymu atlikti papildomus darbus (pvz. Mechanizuotas teritorijos valymas) susijusius su teikiama paslauga už vienkartinį, iš anksto suderintą mokestį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-25 pranešime nurodyta, kad vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2016 m. birželio 1 d.

Iš A. S. priklausančios AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo pervesta į A. S. sąskaitą 2015-07-16 300,00 eurų, 2015-08-17 300,00 eurų, 2015-09-30 70,00 eurų, 2015-10-15 300,00 eurų, 2015-11-16 300,00 eurų, 2015-12-16 300,00 eurų, 2015-12-23 50,00 eurų, 2016-01-18 300,00 eurų, 2016-02-02 100,00 eurų, 2016-02-17 300,00 eurų, 2016-03-16 300,00 eurų, 2016-03-30 100,00 eurų, 2016-04-18 300,00 eurų, 2016-05-03 50,00 eurų, 2016-05-18 300,00 eurų.

Motyvuojamoji dalis

LR Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių:

1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;

2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią;

3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;

4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes vertina, jog išnagrinėtoje byloje yra nustatytas nelegalaus darbo faktas, kadangi M. V., būdamas darbdavys, leido dirbti A. S., susitarė dėl darbo funkcijų, darbo sąlygų, darbo laiko, darbo užmokesčio. Šios aplinkybės liudija, kad tarp M. V. ir A. S. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, tačiau M. V. nebuvo jų įteisinęs teisės aktų nustatyta tvarka bei apie asmens įdarbinimą nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui. Apklaustas teisme liudytojas A. S. parodė, kad kalbėjo dėl darbo sąlygų su M. V., kad dirbs kiemsargiu ir tvarkys laiptines. Buvo sutarta, kad dirbs 3 valandas. Pasak A. S., pradėjo dirbti birželio 1 d., pinigus pervesdavo į kortelę, pinigai būdavo už darbą. Iš A. S. paaiškinimo matyti, kad įmonėje pradėjo dirbti nuo 2015-06-01, dėl darbo tarėsi su M., M. žadėjo sudaryti darbo sutartį, tačiau nesudarė. Tarėsi dėl 300 eurų darbo užmokesčio į rankas. Dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio, po 5-6 valandas. Įmonėje dirbo iki 2016 m. birželio 1 d. Jam, A. S. liko neišmokėtas darbo užmokestis už 2016 m. gegužės mėnesį bei atostoginiai. Jo, A. S. valomi objektai buvo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Faktą, jog tarp M. V. ir A. S. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai be liudytojo A. S. parodymų teisme ir pirminio paaiškinimo patvirtina ir liudytojų J. K., E. A., D. Č. paaiškinimai, jog matė kaip A. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad asmuo pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai, tai yra, pradėjo dirbti 2015-06-01 kiemsargiu – valytoju, kas leidžia manyti, kad A. S. buvo suteiktos ir darbo priemonės. Taip pat tyrimo metu gautos bankinių pavedimų kopijos, kuriose matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ periodiškai A. S. pervedinėdavo atlyginimą po 300,00 eurų, kas leidžia spręsti, jog tarp M. V. ir A. S. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Šių aplinkybių pagrindu M. V. pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 41³ str. 1 d.

M. V. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ str. 1 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 95 str. 1 d. numatytas nusižengimas atitinka ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, t. y. nelegalų darbą, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda – bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Kadangi administracinių nusižengimų kodekse už veiką, numatytą 95 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatytos baudos vidurkis yra didesnis, veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 95 straipsnio 1 dalį neperkvalifikuojama.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkinių nėra, baustas administracine tvarka už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidimas buvo ilgalaikis, truko nuo 2015-06-01 iki 2016-06-06, todėl pažeidėjui skirtina sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis nustatytinas arčiau sankcijos minimumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

M. V. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti 890 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063226639 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.