- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-11
- Bylos Nr.
- e2YT-9873-1025/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06036-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Pareiškėjas
- V. E.
- Suinteresuotas asmuo
- S. A., M. E., viešoji įstaiga „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. E. pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. A., M. E. ir viešoji įstaiga „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, juo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. E., mirusios 2021-10-23, mirties palikimą įstatymo nustatytu laiku priėmė jos sutuoktinis pareiškėjas V. E.. Nurodo, jog juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo į paveldėtą turtą išdavimui. Pareiškimą grindžia tuo, jog 1971-11-27 sudarė santuoką su Z. P., kuriai po santuokos nutraukimo suteikta E. pavardė. Santuokos metu įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris priklausė abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis. 2021-10-23 mirė jo sutuoktinė Z. E.. Po jos mirties liko ½ dalis nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Sutuoktinė testamento nebuvo palikusi. Po sutuoktinės mirties dėl palikimo priėmimo į notarą biurą niekas nesikreipė. Sutuoktinei priklausančią buto dalį priėmė pareiškėjas faktiniu valdymu – pradėdamas turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu, mokėjo mokesčius. Faktiškai priėmęs palikimą į notarą nesikreipė, nes nežinojo, jog esant tai reikalinga.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
3. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
4. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas V. E. ir Z. P. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų, t. y. dukros S. A. ir M. E.. Z. E. (ikisantuokinė pavardė P.) mirė (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro 2022-07-20 rašto nustatyta, jog po Z. E. mirties paveldėjimo byla neužvesta ir palikimas nepriimtas. 2022-07-20 VĮ Registrų centro testamentų registro išrašas patvirtina, jog Z. E. nebuvo sudariusi ir įregistravusi testamento, po jos mirties nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo, atsisakymo. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad V. E. vardu nuo 1996-07-24 Mainų sutarties Nr. M-5381 pagrindu įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Turtas įgytas esant santuokoje. VĮ Registrų centro duomenimis pareiškėjas deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda nuo 1966-11-05. Teismui pateiktas pareiškėjo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog pareiškėjas mokėjo įmokas už namo administravimo paslaugas, už kabelinę televiziją, elektrą, dujas, šildymą, vandenį, šiukšlių išvežimą.
6. Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
7. Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
9. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, būdamas paveldėtoju po savo sutuoktinės Z. E. mirties, įstatymo nustatytu terminu, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, nes jis toliau rūpinosi nekilnojamuoju turtu – mirusiajai sutuoktinei priklausančia ½ buto dalimi, ją prižiūri, moka mokesčius. Taigi pareiškėjas tokiais savo veiksmais išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą, ir faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po sutuoktinės mirties likusį ir jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei laiko save to turto savininku. Kiti mirusiosios įpėdiniai – vaikai, suinteresuoti asmenys šioje byloje, būdami pirmos eilės įpėdiniais palikimo nepriėmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjas iš karto po sutuoktinės mirties faktiškai pradėdamas valdyti sutuoktinei Z. E. priklausantį turtą, priėmė savo sutuoktinės palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
10. Pareiškėjas įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės Z. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.