- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- 1-37-335/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31066-2018-02
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Advokatai
- Stasys Kavaliūnas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2018-02-15 Utenos apyl. teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėn. (BK 75 str.), teistumui neišnykus kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis S. S. smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2018 m. birželio 30 d., apie 4.30 val. (duomenys neskelbtini), motinai V. G. priklausančio gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka sudavė keturis smūgius R. J. į kaktą, nosį, kairę ranką ir krūtinę, po to pargriovė jį ant žemės ir suėmęs jam už rankų jas spaudė. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Jis kaltę pripažino ir parodė, kad tuomet R. J. buvo motinos sugyventinis ir kartu tuose namuose gyveno apie metus laiko. Iš vakaro visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus iki paryčių, dalyvavo ir motina, ir brolis M., ir pusbrolis, nes buvo švenčiamas R. J. gimtadienis. Pats jis dėl girtumo viską miglotai prisimena, bet žino, kad R. J. girtas stvėrė motinai už plaukų ir ėmė smaugti, tad jį nustūmė ant lovos ir galėjo jam suduoti keturis smūgius. Motina iškvietė policiją, o jis, kaltinamasis, išėjo miegoti į daržinę. Nuo to laiko R. J. motinos namuose nebegyveno, nes motina jį išvarė. Dėl jo sumušimo gailėjosi. Ikiteisminio tyrimo metu jis neprisipažino dėl smūgių sudavimo R. J., tvirtino, kad to tikrai nebuvo (b. l. 80-81).
Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie pusantrų metų gyveno pas sugyventinę V. G. jos namuose (duomenys neskelbtini), tas namas atskirtas į dvi dalis. 2018-06-29 apie 22.30 val. jis parėjo į tuos namus ir parsinešė 24 litrinius butelius stipraus alus, nes buvo jo gimtadienis. Šventė toje namo pusėje, kur gyvena S. S., kuris rytą apie 4.20 val. pradėjo kabinėtis, prašyti dar daugiau alaus ir rūkalų. Kai nedavė, įvyko konfliktas, abu jie susistumdė, jis, R. J., išėjo į lauką, o iš paskos ir S. S., kuris pradėjo jį mušti ir sudavė keturis smūgius, pargriovė ant žemės, griūdamas nusibrozdino nugarą. Dilbių paraudimai atsirado nuo to, kad S. S. jį pargriautą stipriai laikė prispaudęs rankomis. Pas medicinos ekspertą nesikreipė. Jo atžvilgiu jis smurtavo ne pirmą kartą, bet jam turtinių pretenzijų neturėjo (b. l. 13-14, 25-26).
Liudytoja V. G. yra paaiškinusi, kad su R. J. kartu gyveno vienoje savo namo dalyje nuo 2017 m. rugpjūčio iki 2018 m. birželio pabaigos, o tuomet jį išvarė. Kitoje namo dalyje gyvena du jos sūnūs – S. ir M. Kai tik visi padaugindavo alkoholio, būdavo „visko“ (b. l. 40).
2018-06-30 įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis patvirtina, kad įvykio vieta – V. G. namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-9).
Iš 2018-09-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti, kad R. J. 2018-06-30 Molėtų ligoninėje buvo nustatyti tik dilbių paraudimai, kurie gali būti vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 24).
Aptarti įrodymai pagrindžia S. S. kaltę inkriminuojamo nusikaltimo padarymu. Jo veiksmai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui, bet ne šeimos nariui, nepaisant kad tuo metu tiek jis, tiek nukentėjusysis gyveno tame pačiame name ir pastarasis buvo kaltinamojo motinos sugyventinis, tačiau jis gyveno kitoje namo pusėje su jo motina, o S. S. savame kambaryje.
Jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis gera valia atlygino Valstybinei ligonių kasai už R. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat konstatuotina, jog kaltinamojo smurtinius nusikalstamus veiksmus išprovokavo pačio nukentėjusiojo rizikingas elgesys: jis į namus parnešė ypač didelį kiekį stipraus alaus (24 litrinius butelius) ir iniciavo girtavimą S. S. kambaryje, nors nuo jo anksčiau buvo patyręs smurtą, girtavimas tuomet tęsėsi visą naktį ir kaltinamojo teigimu, kas nepaneigta, girtas R. J. – jam buvo nustatytas 2.58 promilių girtumas (b. l. 38) sukonfliktavo su kaltinamojo motina. Ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad smurtinę nusikalstamą veiką S. S. padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo tiesioginės įtakos jos padarymui (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas jam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį –padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, jį charakterizuojančius duomenis: jauno amžiaus, darbingas ir turintis planų įsidarbinti (anksčiau yra dirbęs su verslo liudijimu), teistas ir turintis teistumą, baustas administracine tvarka, Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 58-66, 68-69), linkęs į girtavimą, bet šis jo polinkis susijęs su įprastu girtavimu namų aplinkoje, motinos namuose; teismui 2019-01-17 perduota dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (žr. LITEKO).
Įvertinęs šias aplinkybes, tai, kad po jo nuteisimo už R. J. sumušimą 2018-02-15 priimtu nuosprendžiu, kuriuo be kita ko buvo įpareigotas nevartoti alkoholio, kaltinamasis jau po keturių mėnesių būdamas girtas vėl sumušė šį asmenį, bet nukentėjusysis, kaip minėta, tuomet pats iniciavo besaikį girtavimą ir po įvykio V. G. valia turėjo palikti tuos namus, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam skirtina arešto bausmė. Jam prisipažinus kaltu ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė sumažintina vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).
Kadangi jis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant (Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalys).
Valstybinei ligonių kasai prie SAM žalą jis atlygino (b. l. 102-103), todėl ieškinys nenagrinėjamas.
Todėl vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-305 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 parų arešto.
Šią bausmę remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 parų arešto.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės iš dalies prijungti neatliktos bausmės keturis mėnesius laisvės atėmimo pagal 2018-02-15 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendį ir jam skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkiems mėnesiams ir dešimčiai dienų.
Pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, šios bausmės vykdymą S. S. atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką nevartoti alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba mokytis, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuteistajam palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir po to panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.