Kauno apygardos teismo nutartis

2022-01-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-12-593/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
AN2-12-593/2022
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00213-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daiva Jankauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. K.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-12-593/2022Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00213-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20.; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) tyrėjos E. Š. 2020 m. rugsėjo 15 d. priimto nutarimo nutraukti administracinio nužengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. A. K. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimu kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį O. K., S. K., T. K. ir M. K. atžvilgiu, kadangi minėti asmenys piktybiškai savavaldžiauja, neleisdami pareiškėjui naudotis vandentiekiu, tokiu būdu darydami didelę žalą, nes pareiškėjas negali tinkamai pasirūpinti turimais gyvuliais.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos 2020 m. sausio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nenustačius jokio administracinio nusižengimo sudėties požymių. Šis nutarimas buvo panaikintas 2020 m. balandžio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, įpareigojant Instituciją atlikti papildomus tyrimo veiksmus.

3. Atlikus papildomą aplinkybių aiškinimąsi, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį pakartotinai nutraukta Institucijos 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimu, kuriame nurodyta, jog asmenų parodymai yra prieštaringi, pašalinių asmenų, stebėjusių konfliktą, nenustatyta. A. K. įvykio metu turėjo alternatyvią galimybę prisipildyti vandens, tačiau ja nepasinaudojo, didelės žalos jis taip pat nepatyrė, objektyvių duomenų, kad gyvuliai įvykio dieną iš tiesų liko negirdyti, nėra. Pažymėta ir tai, kad O. K. veiksmuose nebuvo tyčios savavaldžiauti, ji tiesiog neleido pareiškėjui pasinaudoti jai priklausančia ir jos lėšomis įsigyta vandens žarna. Naudojimosi vandentiekiu bei vandens žarnomis tvarka nebuvo nustatyta, todėl tarp bendraturčių kylantys konfliktai, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalių galimai pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties.

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas A. K. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti, tačiau 2021 m. lapkričio 5 d. teismo nutartimi pareiškėjo skundas netenkintas. Teisėjas pažymėjo, kad byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad ritė su žarna buvo nupirkta O. K. sūnaus T. K., kad ši galėtų ja naudotis laistydama daržą. Taigi, O. K. turėjo teisę neleisti pareiškėjui naudotis jai priklausančiu turtu, todėl nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra teisėtas ir pagrįstas.

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui A. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, panaikinti Institucijos 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir paskirti O. K. bei S. K. administracinę nuobaudą dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo.

5.1. Skunde pareiškėjas nurodo, kad O. K. ir S. K. savavaldžiaudami jiems nepriklausančiose žemės valdose, kurias jis įgijo paveldėjimo teisės pagrindu, neleido ir iki šiol neleidžia jam naudotis vandentiekiu, tokiais veiksmais padarydami labai didelę žalą, puikiai suvokdami savo piktybiškų ir neteisėtų veiksmų savavališką pobūdį. Apeliantas paaiškina, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. jis atvyko su traktoriumi ir vandens talpa, jungiant vandens žarną į cisterną, atbėgo jo sūnus S. K. ir atėmė vandens žarną, šaukdamas, kad neleis pilti vandens. Ritės ir ja apsuktos guminės šlangos jam nereikėjo, norint pripildyti vandens talpą, nors apylinkės teismas teigia, kad jam buvo reikalinga ši ritė, kuri jam nepriklauso. O. K. nurodė, kad pareiškėjui neleido piltis vandens ir teismas tą patvirtino, taigi jam nebuvo leidžiama naudotis vandentiekiu. Tokiu būdu jam tyčia buvo trukdoma vykdyti ūkininko ūkio veiklą.

5.2. Pareiškėjas skunde pažymi, kad žemės sklypas, kuriame yra vandentiekis, vandens gręžinys, jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes jis yra jo paveldėtas, todėl niekas negalėjo jam uždrausti ir varžyti jo teisių naudotis vandens sistema, esančia jam priklausančiame žemės sklype. Be to, byloje yra pateikti rašytinai įrodymai, kad siurblį ST1311 SU FR, 0,75 KW, 380 V, jis pirko už savo asmeninius pinigus (310 Eur), tai patvirtina PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas nurodo, kad siurblys buvo įsigytas bendrai veikiant tiek O. K., tiek pareiškėjui. Atkreipiamas dėmesys, kad siurblys įsigytas 2018 m. liepos 23 d., o santykiai tarp šalių pasidarė itin konfliktiški 2018 metų pavasarį. Teismas nurodo, kad siurblys buvo naudojamas bendrame gręžinyje, taigi kyla klausimas, kodėl jam nebuvo leidžiama naudotis vandentiekiu jam priklausančiame žemės sklype, kuriame yra gręžinys.

5.3. Apeliantas nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog O. K. teigimu, žarnos, kuriomis teikiamas vanduo, nepriklauso A. K.. Tačiau juoda žarna, gulėjusi po krūmu, prie tvoros, priklauso pareiškėjui, jam nereikėjo nei ritės, nei ritę juosiančios žarnos. Antstolis yra konstatavęs, kad O. K. neleidžianti jam naudotis vandentiekiu. Teismas nurodė, kad jokios žarnos ant žemės nematyti, kas neatitinka objektyvios tiesos. Teismas taip pat nurodė ir tai, kad vaizdo įraše, pateiktame byloje prie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, O. K. pakėlė juodą žarną, gulėjusią po krūmu. Taigi, apylinkės teismo išvados yra prieštaringos ir nenuoseklios.

5.4. Pareiškėjo teigimu, jis neturėjo jokių galimybių prisipilti vandens niekur kitur. Jam buvo reikalinga būtent juoda žarna, kuria neleista naudotis, t. y. tiek ja, tiek apskritai vandentiekiu. Tai, kad O. K. nurodė, jog pati pagirdys gyvulius, tik patvirtina, kad ji piktybiškai neleido jam naudotis vandentiekiu, tačiau apylinkės teismas šiuos O. K. parodymus vertino išimtinai jos naudai. Pažymima, kad gyvuliai turėjo būti perkelti į kitą aptvarą, kur jis turėjo nuvežti vandens, nes šalia kito aptvaro vandens telkinio nebuvo. Nors O. K. nurodė, kad yra ir kitų išėjimų prie vandentiekio, tačiau kitose vietose nėra pajungimo pylimui į vandens talpą. Teiginiai, kad buvo nupirkta benzininė pompa, su kuria jie traukdavę vandenį iš tvenkinių, nėra teisingi. Benzininė pompa yra seniai neveikianti, ja nesinaudojama. Vienintelė vandens pylimo vieta, iš kurios realiai galima prisipilti vandens, yra ta, kurioje buvo juoda žarna ir kur jis buvo atvykęs su traktoriumi.

5.5. Skundo autoriaus nuomone, teismas nevertino fakto, kad šis pažeidimas buvo tęstinis, todėl jam neliko kitos išeities, kaip tik atsivežti antstolį pažeidimo užfiksavimui, tokiu būdu ginant savo pažeistas teises. Pirmosios instancijos teismas netyrė bylos aplinkybių, o tik subjektyviai įvertino esamą situaciją ir padarė neteisingas išvadas. Tai, kad teismas nematė kitos žarnos, ar kad ritė ir žarna pirkta ne pareiškėjo, nepateisina O. K. ir S. K. veiksmų, uždraudžiant jam naudotis vandentiekiu. Apylinkės teismas vadovavosi neva tuo, kad O. K. nuo 2018 metų su A. K. nebeveda bendro šeimos ūkio, tačiau svarbi aplinkybė yra ta, kad šalys iki šiol yra susituokę ir turtas nėra padalintas. Tai, kad šalys neveda bendro ūkio nuo 2018 m., nepatvirtina fakto, kad jis negyveno tame pačiame name ir nesirūpino gyvuliais, ar kad jam nepriklauso vandentiekis. Šios situacijos kontekste svarbu įvertinti, kad tarp šalių vyksta ir kiti civiliniai teisminiai procesai.

5.6. Pareiškėjo vertinimu, apylinkės teismas pažeidė ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatą dėl išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, nes O. K. ir S. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, įrodyta surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais. Šiuo atveju yra akivaizdžiai pažeistos jo teisės, nes savavaliaujama jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, S. K. turi savo namus, todėl šis neturi teisių be šeimininko sutikimo patekti į šiam nepriklausančią valdą ir savavaldžiauti, t. y. neleisti pripilti vandens talpos ir pagirdyti gyvulių. Dar kartą pažymima, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ne S. K. ir ne O. K. (pridedamas VĮ „Registrų centras“ išrašas), o gyvenamasis namas, esantis žemės sklype, nėra padalintas, todėl administracinį nusižengimą padarę asmenys privalo būti patraukti administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Vilija Danilevičė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo nutartį.

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą S. K. ir O. K. atstovas advokatas G. U. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

7.1. Atstovo teigimu, A. K. skunde yra nurodomos teisiškai nereikšmingos interpretacijos bei paties pareiškėjo išsakytų teiginių prieštaravimai. Skunde įvardytos civilinės bylos nėra susiję su išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, todėl apylinkės teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo jas vertinti bei analizuoti. Byloje ištirti faktai liudija, kad A. K. jokios žalos nepatyrė, nes nuo 2018 m. gegužės mėnesio išsikraustė iš sodybos savo valia ir nebeveda su O. K. bendro ūkio, gyvulių priežiūra jam iš esmės nerūpėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo A. K. skundas netenkinamas.

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas nesutinka su Institucijos sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl O. K. ir S. K. galimai vykdomo savavaldžiavimo, neleidžiant jam naudotis (duomenys neskelbtini), esančioje namų valdoje įrengtu vandentiekiu, taip pat nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, todėl aukštesnysis teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, vadovavosi Institucijai pateiktu pareiškimu bei jo priedais, pareiškėjo bei jo norimų patraukti administracinėn atsakomybėn asmenų paaiškinimais, duotais tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek teisme, taip pat liudytojų parodymais, kita rašytine tyrimo medžiaga. Taigi, apylinkės teismas vadovavosi surinktų įrodymų visuma ir juos vertino teisingai, t. y. nepadarė nei faktinių aplinkybių konstatavimo, nei įrodymų vertinimo klaidos. Todėl nesutikti su priimto sprendimo teisingumu pagrindo nėra.

10. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad konfliktas tarp sutuoktinių A. K. ir O. K. bei jų sūnaus S. K. kilo 2019 m. rugpjūčio 22 d., kai A. K., atvykęs į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, norėjo prisileisti vandens į atsivežtą vandens statinę (cisterną), tačiau O. K. žodžiu paprieštaravo šiam veiksmui, o S. K. atėmė pareiškėjo rankoje laikytą žarną, tokiu būdu neleisdamas pilti vandens. A. K. teigimu, jam buvo padaryta didelė žala, nes liko negirdyti gyvuliai, tačiau aukštesnės instancijos teismas šiai išvadai nepritaria.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. ir O. K. kartu negyvena nuo 2018 m. pavasario ir neveda bendro šeimos ūkio, tačiau oficialiai jie nėra išsiskyrę, jų turtas nepadalintas. A. K., 2020 m. rugpjūčio 31 d. duodamas paaiškinimus tyrėjai, pripažino, kad jokia sutartis dėl turto teisinio režimo (ikivedybinė ar povedybinė sutartis) nebuvo sudaryta, turtas yra bendras, taigi, ir ginčo objektu tapusiu vandentiekiu turi teisę naudotis tiek jis, tiek jo sutuoktinė. Šiame kontekste pažymėtina, jog sodyboje įrengto vandentiekio teisinio režimo nekeičia aplinkybė, kad žemės sklypas, kuriame yra pastatyta sodyba ir kiti įrenginiai, Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise priklauso A. K.. Šiuo atveju svarbu tik tai, kad bendras turtas yra neatidalintas, t. y. konkrečiai nepaskirstyta kas ir kam priklauso.

12. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog O. K. nedraudė sutuoktiniui apskritai naudotis vandentiekiu, tačiau neleido jam prisipilti vandens iš jo norimos vietos, taip pat naudotis vandens žarna, kurią O. K. buvo nupirkęs sūnus, t. y. pareiškėjo sutuoktinė neprieštaravo, kad šis prisipiltų į atsivežtą cisterną vandens kitose sodybos vietose, kur yra išvedžiotas vandentiekis, arba A. K. norimoje vietoje, tačiau su savo vandens žarna. 2020 m. rugsėjo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad sodyboje iš viso yra keturios vietos, kuriose galima prisipilti vandens, t. y. 1) kieme (gyvenamojo namo kairėje pusėje, apie 50 cm nuo tvoros, kur pritvirtinta ritė, kurioje susukta vandens žarna, yra kranas vandeniui atsukti), 2) šalia angaro yra šulinio žiedas, kuriame pritvirtintas metalinis vamzdis, o prie jo įrengtas įtvirtinimas vandens žarnai prisukti, 3) ūkiniame pastate (yra padarytas vandens tiekimas gyvuliams girdyti, tačiau reikia prisitvirtinti vandens tiekimo žarną), 4) gyvenamojo namo rūsyje (prie šioje patalpoje esančio boilerio taip pat galima tvirtinti vandens žarną ir prisileisti vandens). Taigi, A. K. turėjo net tris alternatyvias galimybes, kur galėjo įsipilti vandens, tačiau visose šiose vietose reikėjo prisitvirtinti vandens pylimo žarną, kurios pareiškėjas neturėjo. Todėl jis siekė įsipilti vandens iš jam patogiausios ir nereikalaujančios papildomų sąnaudų vietos, t. y. tos, prie kurios buvo pritvirtinta vandens tiekimo žarna.

13. Vis dėlto, tiek O. K., tiek S. K. nuosekliai aiškino, kad vandens žarna, kuria bandė pasinaudoti pareiškėjas, buvo įsigyta jau po to, kai nutrūko bendras sutuoktinių ūkio vedimas, t. y. O. K. neleido A. K. naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu daiktu. Liudytojas T. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo objektu tapusią vandens pylimo vietą jis sutvarkė po žiemos, nes buvo užšalę ir sutrūkinėję žarnos, kranai. Jis pirko ritę žarnai, kurią pakabino ant tvoros, taip pat sujungė žarnas, kad būtų galima laistyti šiltnamį, gėles. S. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad konfliktas įvyko būtent toje vietoje, kurią brolis T. K. buvo įrengęs mamai, kad šiai būtų lengviau laistyti daržą, nors vandens buvo galima prisileisti tiek namo rūsyje, tiek tvarte, tiek angare. Be to, yra siurblys, kuriuo galima siurbti vandenį iš tvenkinio. Jis tėvui fiziškai netrukdė piltis vandens, tik paėmė iš pastarojo rankų žarną ir numetė ją ant žemės.

14. Pareiškėjo teigimu, juoda žarna, gulėjusi po krūmu, prie tvoros, priklauso jam, todėl jam nereikėjo nei raudonos spalvos metalinės ritės, nei ritę juosiančios žarnos, kurią O. K. buvo nupirkęs sūnus T. K.. Tačiau, šioje nutartyje jau minėta, kad ginčo objektu tapusioje vandens prisileidimo vietoje anksčiau buvusi žarna buvo pakeista, nes po žiemos nebebuvo tinkama naudoti (buvo sutrūkinėjusi). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. N. pardavė T. K. sodo laistymo įrangą, kuri susideda iš vandens žarnos su rite, kintamos srovės antgaliu, kranu, žarnos sujungimais (b. l. 70). Taigi, A. K. skunde nurodoma žarna buvo pakeista T. K. darbu bei lėšomis. Ši vandens įsipylimo vieta buvo sutvarkyta būtent O. K. poreikiams tenkinti, t. y. sūnus aiškiai įvardijo, jog stengėsi tik dėl motinos, nes būtent ji prižiūrėjo daržą, gėles ir kt.

15. Įvertinęs šiuos duomenis, apygardos teismas daro išvadą, kad geros moralės ir bendro gyvenimo taisyklių negerbė ne administracinio nusižengimo padarymu kaltinami asmenys, o pats pareiškėjas. O. K. ir A. K. yra sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ir jų kaip bendraturčių teisės į minėtą objektą bei jo priklausinius nėra pasibaigusios, todėl visi ginčai dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendru turtu, tame tarpe ir vandentiekiu, turėtų būti sprendžiami bendru sutarimu, o jo nepasiekus – teisme civilinio proceso tvarka. Esant civiliniams teisiniams santykiams, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta ir vykdoma. Administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui. Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma, įvertinus visus byloje surinktus duomenis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

16. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Šiuo atveju O. K. (žodžiu išsakė draudimą pareiškėjui pilti vandenį su jai priklausančia vandens pylimo įranga) ir S. K. (paėmė iš pareiškėjo rankų jo laikytą, bet ne jam priklausančią vandens žarną) atlikti vienkartinio pobūdžio veiksmai (duomenų, kad pareiškėjo teisės yra galimai pažeidžiamos iki šiol, nėra) nesudaro pagrindo konstatuoti jų kaltę – veikimą tyčia, siekiant sukelti pareiškėjui kokią nors žalą. Nors A. K. bandė įrodinėti, jog įvykio dieną negalėjo pagirdyti gyvulių, dėl ko šie buvo kankinami, tačiau ši pareiškėjo versija nepasitvirtino. O. K. ir jos sūnų teigimu, A. K. ūkiu nesirūpino. S. K. gyvulius girdė su savo traktoriumi ir statine, ūkyje dirbo O. K. sūnų ūkių darbininkai. 2020 m. rudenį gyvuliai, kurie yra bendras sutuoktinių turtas, buvo parduoti, o pinigai pasidalinti per pusę. A. K. dėl to pretenzijų sutuoktinei neturi. Įvykio dieną gyvuliai buvo užtverti prie namų esančioje ganykloje, jie gulėjo prie netoliese esančio tvenkinio, taigi, girdyti iš vandens cisternos jų nereikėjo. Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad, kaip (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnas, buvo atvykęs į O. ir A. K. sodybą dėl kilusio konflikto. Nesutarimas kilo dėl vandens žarnos naudojimo (o ne dėl vandentiekio naudojimo, kaip skunde teigia pareiškėjas). A. K. aiškino, kad negali pagirdyti gyvulių, tačiau jam (į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui) buvo parodyta, jog gyvuliai ganosi šalia vandens telkinio (balos), taigi, papildomam jų girdymui poreikio nebuvo. Liudytoja K. G. (kartu su A. B. į įvykio vietą atvykusi pareigūnė) taip pat patvirtino, kad vandeniu A. K. buvo leista naudotis, tačiau neleista imti konkrečios žarnos.

17. Aptarti įrodymai liudija, kad jokia žala gyvuliams nebuvo padaryta. Nors pareiškėjas teigia, kad dėl jų nepriežiūros (negirdymo) buvo kritusių gyvulių, tačiau tai tėra subjektyvus A. K. vertinimas, objektyvių šį teiginį pagrindžiančių duomenų bylos medžiagoje nėra. Apygardos teismo nuomone, pareiškėjas pats išprovokavo susidariusią situaciją, o jos sprendimui pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Duomenų, kad A. K. būtų apsunkintos galimybės ginti savo galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nėra.

18. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti ar keisti skundžiamos apylinkės teismo nutarties pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Be to, jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, nėra pateikta, todėl A. K. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjaDaiva Jankauskienė