Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

procesinio dokumento kategorijos : 1.1.6.6.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.14.; 2.3.4.3.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Šalaševičiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. K., jos atstovui advokatui Remigijui Uckui, civilinio atsakovo AB Lietuvos draudimas atstovui G. T., kaltinamajai R. D., viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) tiekimo vadybininke, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamoji vairuodama automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2023 m. gruodžio 16 d. apie 16:28 val. S. Dariaus ir S. Girėno g., prie namo pažymėto Nr. 3A, Marijampolės mieste, neatsargiai vairuodama automobilį Opel Astra valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, S. Dariaus ir S. Girėno g., prie namo pažymėto Nr. 3A, Marijampolės mieste, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, 30 p. reikalavimus, pagal kuriuos artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, 32 p. reikalavimus, pagal kuriuos draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę, nepraleido į pėsčiųjų perėją į jos važiavimo krypties juostą įėjusios R. K. ir ją kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai R. K. padaryta kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamoji R. D. dėl pareikšto kaltinimo kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 16d. apie 16.30 val. ji, vairuodama automobilį „Opel Astra“, važiavo Dariaus ir Girėno gatve nuo „Spindulio“ kino teatro, Marijampolės mieste. Tarp parduotuvių „Norfa“ ir „Maxima“ sustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nes pamatė iš kairės pusės grupę žmonių. Praleido iš kairės pusės einančius žmones ir nebuvo iki galo įsitikinus, ar visus praleido. Iš dešinės pusės tuo metu ėjo pora, tai nukentėjusioji su savo draugu, kuriuos pamatė tik tada, kai išgirdo smūgį ir pradėjo stabdyti. Ji jų nepastebėjo, nes purškė lietus, jie buvo tamsiai apsirengę. Ji sustojo, išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusios, puolė žiūrėti, kas atsitiko ir kaip ji jaučiasi. Nukentėjusioji buvo parkritus ant žemės, prie jos buvo pasilenkęs jos draugas, kuris buvo nevaldomas, buvo labai agresyvus ir keikėsi tokiais žodžiais, kad ji tokių nebuvo girdėjusi gyvenime. Jis buvo labai agresyvus ir ji galvojo, kad jis jai suduos. Kadangi jis buvo agresyvus, tai ji atsitraukė prie savo automobilio, nes tuo metu ten sėdėjo ir jos vaikai, ji norėjo pažiūrėti, kaip jie jaučiasi. Vaikai tuo metu žiūrėjo į savo telefonus, tai jie realiai to įvykio ir nematė. Nors vėliau dukra prisipažino, kad ji išsigando ir labai verkė, nes nebuvo girdėjusi, kad kas nors ją taip vadintų. Pakui priėjo kažkoks vyriškis, kuris paklausė, ar iškviesti greitąją pagalbą. Buvo iškviesta greitoji pagalba, atvažiavo ir policija, vyko apklausa. Tas asmuo iškvietė tarnybas, ji nekvietė, buvo tuo metu šoke. Jos vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas. Purškė lietus ir jau buvo įjungtas gatvės apšvietimas, nes buvo tamsu. Ji atvažiavo pirma juosta nuo „Spindulio“ kino teatro, sustojo prie perėjos ir praleido ateinančius iš kairės pusės, o ateinančių iš dešinės pusės nepastebėjo, jai atrodė, kad jų nėra. Kai praleido pėsčiuosius iš kairės, tuo metu buvo sustojusi ir stovėjo prie perėjos. Jos automobilio greitis prieš kliudymą buvo gal 5-10 km/val., kaip pradedančio judėti automobilio. Pripažįsta pažeidusi kelių eismo taisyklių reikalavimus. Labai išgyveno dėl šio įvykio. Pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kad sužalojo žmogų ir sukėlė skausmą, emocines pasekmes, kad žmogus blogai jautėsi. Ji supranta, kad padarė nusikalstamą veiką. Vairavo jos vyrui priklausantį automobilį „Opel Astra“. Jie nesusituokę, bet gyvena kaip vyras ir žmona. Padavė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašo seserį pripažinti jos laiduotoja. Sesuo ją pažįsta visą gyvenimą, jos yra labai artimos, sesuo gali ją įtakoti. Gyvena ne viename mieste, bet susitinka kas 2-3 savaites. Internetu bendrauja kas trys dienos ir per savaitę ne mažiau kaip vieną kartą. Sesuo jai darys teigiamą įtaką, nes jos moraliniai reikalavimai yra aukšti. Sesuo dirba atsakingą darbą, yra kruopštus žmogus. Ji paskambino seserei, praėjus savaitei po įvykio, ir pasakė, kas įvyko. Jos transporto priemonė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“. Buvo įvardinta 5000 eurų suma, kai kalbėjosi telefonu su asmeniu. Ji pasakė, kad turi kreiptis į draudimą ir bus išmokėta suma, tačiau jai buvo pasakyta, kad jų nedomina draudimai ir jei ji nesutinka sumokėti, tai susitiks teisme. Tik gavus kaltinamąjį aktą, ji sužinojo apie civilinį ieškinį.Vairuoja nuo 2002 metų. Administracinių pažeidimų turėjo, paskutinį kartą bausta 2018 ar 2019 metais už greičio viršijimą. Ieškinį pasiryžusi atlyginti, bet jai yra siurprizas dėl 1000 eurų, mano, kad tai yra pasipinigavimas. Pirminiame ieškinyje buvo įvardintos visai kitos sumos, o dabar jos pradėjo kilti, tai sukelia labai daug emocijų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. paaiškino, kad įvykis buvo 2023m. gruodžio 16d. po 16 val. ji su draugu, apsipirkę su pirkinių krepšiais, ėjo iš parduotuvės. Iš priešpriešos išėjo keli asmenys per pėsčiųjų perėją. Stovėjo automobilis iš kairės pusės. Įžengė abu su draugu į perėją, draugas spėjo atsitraukti, kai tas automobilis paspaudė „ant gazo“ ir tada ji išgirdo garsą, spėjo suspiegti ir vertėsi ant kapoto, ją numetė ant žemės viduryje pėsčiųjų perėjos. Gulėjo, neprarado sąmonės ir viską girdėjo. Buvo šurmulys, triukšmas, bet ji nepajėgė atsikelti. Po to ją šiek tiek pasodino, bet prašė, kad jos nestatytų, nes jai visiškai atjungė kojas ir lyg tai ir nugarą, bet gerai nepamena. Paskui ją pastatė ir ji griebėsi už rankos, nes ta jos ranka jau buvo anksčiau 2011 metais lūžusi ir pajuto, kad ta ranka kabo ir buvo didelis guzas. Atbėgo kažkoks vyras, klausė, ar kviesti greitąją, jos draugas sakė, kad kviesti. Tada atvažiavo policija, greitoji ir nuvežė ją į ligoninę. Suleido vaistų nuo skausmo, padarė rentgeną, operavo alkūnę, nes buvo alkūnės lūžis. Ligoninėje po operacijos pragulėjo 3 ar 4 dienas, po to gydėsi namuose iki vasario 21 d. Kairė ranka buvo neveiksminga, skausmai likę iki šios dienos, sudėti metalai, ranka nėra sugijusi, dar operuos ir išims metalus. Pakelti ta ranka gali iki 2 jų kilogramų. Lankėsi pas traumatologą, vartojo vaistus nuo skausmo. Sausio mėnesį dar gėrė vaistus nuo skausmo, o nuo vasario mėnesio jau negėrė nuo skausmo, bet ta ranka nieko negalėjo daryti. Gydytojai sakė, kad reikės 10-15 mėnesių, kol visiškai sugis ranka. Iš darbo mandagiai paprašė jos išeiti, nes nenorėjo žmogaus su negalia. Išėjo iš darbo. Nedarbingumas nėra nustatytas, nes ji nesikreipė. Nuo gruodžio 16 dienos iki vasario 26 dienos buvo nedarbingume. Vasario 22 dieną išėjo iš darbo. Kai buvo tas įvykis, tai ji ėjo iš „ Maxima“ parduotuvės. Prie perėjos apsidairė į kairę ir į dešinę pusę. Kairėje pusėje stovėjo automobilis ir ji drąsiai žengė į perėją. Automobilis stovėjo jos pusėje, ji buvo arčiau automobilio. Kaltinamoji sustojo ir praleido pėsčiuosius. Buvo tamsu, purškė lietus, jau buvo dirbtinis apšvietimas. Civilinį ieškinį pareiškė dėl turtinės 1479, 26 eurų žalos, 3000 eurų neturtinės žalos ir 500 eurų atstovavimo išlaidų. Draudikas atlygino 3010 eurų neturtinę žalą, turtinės žalos buvo atlyginta iš viso apie 590 eurų. Šiandien pateikė patikslintą civilinį ieškinį ir prašo 1000 eurų neturtinės žalos. Nukentėjo ir psichologiškai, todėl prašo dar 1000 eurų neturtinės žalos. Dar iki dabar bijo eiti per perėją. Gyvena viena su 16-mete dukra, išsituokusi, išėjo iš darbo ir nežino, kada susiras darbą. Ikiteisminio tyrimo metu, kai pareiškė civilinį ieškinį, tai šios visos aplinkybės egzistavo. Turtinės žalos atsisako, nes ji atlyginta. Ji gavo nedarbingumo išmokas. Turtinė žala atlyginta, bet ji neskaičiavo, ar pilnai. Šiuo metu lankosi pas gydytojus ir laukia, kol sugis alkūnė. Dirbti fizinio darbo kaire ranka negali. Yra dešiniarankė. Iš darbo biržos gavo vieną 465 eurų išmoką. Išlaikymas dukrai priteistas, tačiau jį moka vaikų fondas. Savo vardu turi 3 kambarių butą. AB „ Lietuvos draudimas“ atstovė elektroniniu paštu jai nerašė, tik buvo pervedamos sumos. Elektroniniu paštu yra parašiusi į draudimą vieną kartą, rašė dėl draudimo, kai sužinojo, kad gali kreiptis. Tada su ja bendravo ir tikslinosi jos pageidavimus.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. paaiškino, kad mano, jog civilinis ieškinys AB Lietuvos draudimas atžvilgiu yra nepagrįstas. Civilinis ieškinys susideda iš dviejų reikalavimų : turtinės ir neturtinės žalos. Turtinė, tai visos negautos pajamos, kiek negavo nukentėjusioji savo darbo užmokesčio, tai buvo kompensuota dalis Sodros, dalis jų ir po to Sodra pateikė regresinį reikalavimą ir draudimas Sodrai gražins. Todėl šioje vietoje draudimas visiškai atlygino ir kažkokių tai reikalavimų negali būti, nes viskas yra atlyginta. Dėl neturtinės žalos, tai nukentėjusioji elgiasi nesąžiningai, nes buvo pateiktas civilinis ieškinys su labai konkrečiu reikalavimu, kad prašo 3000 eurų neturtinės žalos. Buvo užpildytas AB „Lietuvos draudimas“ prašymas, kuriame buvo nurodyta, kad prašo 2000 eurų neturtinės žalos. Kadangi buvo neatitikimas tarp ieškinio ir prašymo, tai jų ekspertė teiravosi pačios nukentėjusiosios, koks yra iš tiesų galutinis reikalavimas. Nukentėjusioji pasakė, kad nori 3000 eurų neturtinės žalos. Tas klausimas buvo užduotas vasario 7 dieną, t.y kai jau viskas buvo aišku, nes nuo įvykio jau buvo praėję daugiau nei mėnesis laiko ir visa situacija ir pasekmės nukentėjusiai buvo visiškai aiškios. Paprašė 3000 eurų ir draudimas sumokėjo. Mano, kad viskas yra atlyginta ir kai šiandien sužino, kad dar 1000 eurų prašoma, tai nemano, kad tai yra sąžininga ir prašo atmesti šį 1000 eurų. Tas faktas, kad asmuo turi kažkokių tai finansinių problemų, tai nėra susiję su žala. Mano, kad neturtinė žala atlyginta, turtinė-atlyginta, o reikalavimas dėl atstovavimo išlaidų, tai kaip jau yra nurodę, tai baudžiamojo proceso kodeksas aiškiai ir imperatyviai yra nurodęs, kad jeigu teismas pripažįsta atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis, tai proceso išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo. Prašo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu ieškinį atmesti visiškai. Jei nukentėjusiajai būtų paskirtas papildomas kažkoks gydymas, tai tokiu atveju ji pateikia duomenis dėl savo gydymo išlaidų ir jei jos yra susijusios su įvykiu, išlaidos kompensuojamos. Jei nukentėjusiajai bus daroma operacija ir jei ji tuo metu negalės dirbti, negaus pajamų, tai ji teiks prašymą neteismine tvarka ir draudimas spręs dėl jų atlyginimo.

Laiduotoja I. D. paaiškino, kad ji nori būti savo sesės laiduotoja. Ji nėra teista, nėra pradėtų jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų. Administracine tvarka bausta 2 kartus už greičio viršijimą ir 1 kartą už turto deklaracijos laiku nepateikimą. Paskutinė nuobauda skirta 2022m. gruodžio 23d. Vairuoja, bet yra pareiginga eismo dalyvė ir laikosi eismo taisyklių. Apie sesers padarytą įvykį sužinojo iš jos pačios, praėjus savaitei po to įvykio. Sesuo jai paskambino ir pasakė. kas atsitiko. Sunku buvo priimti tokią informaciją ir sunku kai taip įvyksta. Seserį palaikiau, nes ji labai pergyveno. Patarė jai važinėti atsargiai ir būti atidesnei. Sesei įtaką darys teigiamą. Jos kalbasi, ir ji seserei vis aiškina ir primena atsargiai vairuoti, būti atidesniai ir neviršyti greičio. Vis primins jai, kad tvarkingai važinėtų. Sesuo vyresnė už ją, bet jos suaugę ir klauso viena kitos. Kas kelios savaitės susitinka su sese.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji ir prokuroras.

Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 291 straipsnio tvarka paskelbė, išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti:

2024 m. sausio 11d. R. D. apklausta įtariamąja parodė, kad kaltę pripažįsta, įtarimo esmę suprato. Psichaitro ir narkologo įskaitose nėra įrašyta, parodymus gali duoti. Parodo, kad 2023 m. gruodžio 16d. apie 16:30 val. ji važiavo vyrui A. Č. priklausančiu automobiliu Opel astra, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Ji vairavo automobilį, priekyje keleivio vietoje buvo sūnus M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir gale, už keleivio pusės, sėdėjo dukra K. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Ji važiavo S. Dariaus ir Girėno gatve nuo Spindulio kino teatro pusės. Važiavo į Stoties gatvę. Važiavo pirma juosta, arti kelkraščio, privažiavo pėsčiųjų perėją, esančią tarp prekybos centrų Norfa ir Maksima. Pėsčiųjų perėja nereguliuojama. Privažiavusi pėsčiųjų perėją, ji sustojo, kadangi matė, kad jai iš kairės pusės (nuo prekybos centro Norfa) į pėsčiųjų perėją įėjo 3-5 žmonės. Ji laukė, kol jie praeis pėsčiųjų perėją. Kai žmonės praėjo pėsčiųjų perėją, pradėjo iš lėto važiuoti ir staiga pajuto smūgį. Nepastebėjo, kad į pėsčiųjų perėją nuo Maksima parduotuvės pusės įėjo du žmonės, dėl to kliudė į pėsčiųjų perėją įėjusią moterį savo vairuojamo automobilio buferiu, dėl ko moteris nukrito ant žemės. Su ja ėjo vyriškis, jis iškarto prisilenkė prie nukritusios moters, o ji išlipo iš automobilio ir pasitikslino, ar nereikia medikų. Kuris iš jų pėsčiųjų perėjoje buvo arti jos automobilio priekio ji nežino, kaip minėjo, ji jų išviso nepastebėjo, kol nekliudė moters. Po to kai ji išlipo iš automobilioo vyriškis iškarto pradėjo ant jos labai šaukti, rėktio vadinti ją necenzūriniais žodžiais, kadangi jis buvo labai agresyvus, ji atsitraukė į šoną prie savo automobilio. Prie pėsčiųjų priėjo kitas vyriškis, kuris iškvietė tarnybas. Ji eismo įvykio metu buvo blaivi. Kelio matomumas buvo prastas, "purškė" lietus, kelio danga buvo šlapia, ją akino iš priešpriešos atvažiuojančių automobilių šviesos. Įvykio metu automobilis buvo techniškai tvarkingas, visi segėjo saugos diržus. Moteris, kurią kliudė savo automobiliu, vilkėjo tamsiai bordo striukę, tamsios spalvos kelnes, o vyriškis buvo apsirengęs tamsiai. Asmenys atšvaitų nedėvėjo. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl jos nepakankamo atidumo, ką visiškai supranta ir pripažįsta. Labai gailisi dėl savo neatidumo, kadangi buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata. (b.l. 99-100)

2024m. kovo 15d. R. D. apklausta įtariamąja parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, kaltę pripažįsta. Davė parodymus 2024 m. sausio 11d., pasilieka prie duotų parodymų ir prašo laikyti juos teisingais. Daugiau ikiteisminį tyrimą papildyti neturi kuo. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos dėl neatsargumo nusikalstamos veikos (b.l.106)

2023 m. gruodžio 22d. nukentėjusioji R. K. apklausta liudytoja parodė, kad 2023 m. gruodžio 16d. šeštadienį apie 16.30 val. ji kartu su savo draugu A. K. išėjo iš parduotuvės "Maksima", esančios Kudirkos g. 1, Marijampolė. Išėję iš parduotuvės, ėjo prie pėsčiųjų perėjos, esančios S. Dariaus ir S. Girėno g., Marijampolė, priešais prekybos centrą Norfa XL. Priėjo prie pėsčiųjų perėjos, nuo Spindulio kino teatro pusės atvažiavo sidabrinės spalvos automobilis "Opel", kuris sustojo prie pėsčiųjų perėjos, kadangi suprato, kad juos praleidžia, pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją, ji buvo arti automobilio, jai iš dešinės buvo draugas A. Jiems einant per pėsčiųjų perėją, išgirdo "gazo" garsą ir pajuto stiprų smūgį į kairę ranką ir pargriuvo ant žemės. Jai atrodo kad ją kliudė vairuotojos pusės priekine dalimi, ta vieta, kur yra šviesos. Pargriuvusi ant žemės, jautė didelį skausmą kairės alkūnės srityje, sunku buvo atsistoti. Išlipusi vairuotoja iš automobilio, kuris ją kliudė, pradėjo šaukti "nemačiau nemačiau". Atsimena, kad ji buvo šviesių plaukų su akiniais. Ji gulėjo ant žemės, jai A. padėjo atsistoti, tačiau jai buvo labai sunku atsistoti, pasėdėjo šiek tiek, labai skaudėjo ranką. Buvo iškviesti medikai, kurie ją pristatė į ligoninę, jai buvo atlikta alkūnės operacija. Kai įvyko įvykis, buvo prietema, lynojo, asfaltas buvo šlapias, ji vilkėjo "bordo" spalvos ilgą striukę, tamsius džinsus ir šviesios spalvos batus, ant pečių buvo užsidėjusi kuprinę. Gaubtuvo nebuvo užsidėjusi. Šviesą atspindinčių detalių ant jos rūbų nebuvo, atšvaito neturėjo. Buvo su A. įsitikinę, kad per perėją eiti saugu, nes kaip minėjo, automobilis buvo sustojęs prieš perėją, todėl buvo tikri, kad ji ir sustojo tam, kad juos praleistų. Ar pėsčiųjų perėjoje buvo dar žmonių, neatsimena. Eismo įvykio metu buvo blaivi (b.l.24-25)

2024 m. vasario 20d. nukentėjusioji R. K. papildomai apklausta liudytoja parodė, kad dėl įvykio kuris įvyko 2023 m. gruodžio 16d., kuomet ją einančią per pėsčiųjų perėją kliudė Opel Astra automobilis (duomenys neskelbtini) ji yra pateikusi 4979,26 eurų civilinį ieškinį. Jai iki dabar Lietuvos draudimas atlygino neturtinę 3000 eurų žalą. Kita dalis, kol kas nėra atlyginta. Ji nesutinka taikytis su įtariamuoju asmeniu R. D., prašo bylą perduoti teismo nagrinėjimui (b.l.27)

2023 m. gruodžio 18d. A. K. apklaustas liudytoju parodė, kad 2023m. gruodžio 16d. vakare apie 16.30 val. jis kartu su savo drauge R. K. ėjo iš parduotuvės Maksima, esančios Kudirkos g. 3, Marijampolės mieste, priėjo pėsčiųjų perėją, esančią S. Dariaus ir S. Girėno g., Marijampolė, prie tos pačios parduotuvės, sustojo prie perėjos, jam R. buvo iš kairės pusės. Stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, kai prie perėjos sustojo nuo Spindulio kino teatro pusės atvažiavęs automobilis, šviesios spalvos Opel Astra markės. Kadangi automobilis sustojo juos praleisti, jie įžengė į perėją ir pradėjo eiti, jis neatsimena, ar dar perėjoje buvo žmonių, ateinančių iš kitos pusės gatvės. Jiems pradėjus eiti ir paėjus 3-4 metrus, staiga vairuotoja paspaudė gazą, pradėjo važiuoti ir kliudė R., atsitrenkė į R. kairę ranką, šoną, koją, dėl ko R. griuvo ant žemės, jam pavyko išvengti susidūrimo. Automobilis kliudė R. vairuotojo pusės priekine dalimi. Buvo tamsus paros metas, kritulių nebuvo, bet kelio danga buvo šlapia. Jis įvykio metu dėvėjo tamsios spalvos džinsus, tamsius batus, tamsiai pilkos spalvos striukę, R. buvo apsirengus tamsios spalvos kelnes, šviesios spalvos batais ir raudonos spalvos striuke. Ar R. turėjo atšvaitą, nežino, jo striukės rankogaliai yra su šviesą atspindinčia medžiaga, todėl jie yra kaip atšvaitai ir matomi. Tik nori pasakyti, kad į perėją jie staiga neišėjo, jie laukė, kol sustojo automobilis juos praleisti ir tik jam sustojus, o jiems pradėjus eiti pėsčiųjų perėja, automobilis be paaiškinamos priežasties pradėjo važiuoti jiems dar nespėjus pereiti gatvės, todėl kliudė jo draugę R.. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, nukentėjo jo draugė R.. Po to, kaip vairuotoja kliudė jo draugę, ji išlipo iš automobilio, nieko nesugebėjo paaiškinti, tik kažkas iškvietė tarnybas ir R. buvo pristatyta į ligoninę (b.l. 58-59)

2023m. gruodžio 16d. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023m. gruodžio 16d. 16 val. 28 min. Marijampolės apskr. VPK buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio adresu : Dariaus ir Gireno g. 3A, Marijampolės m., kurio metu pėsčiųjų perėjoje ėjusią moterį kliudė lengvasis automobilis. Nuvykus nurodytu adresu, buvo rasta blaivi teisę vairuoti turinti R. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuri vairavo lengvąjį automobilį OEPL ASTRA valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) bei eismo įvykio metu nukentėjusioji pėsčioji R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio į VŠĮ Marijampolės ligoninės suaugusiųjų priėmimo skyrių buvo pristatyta R. K., kuriai po pirminės medikų apžiūros nustatyta kairio alkūnkaulio alkūnės ataugos skeveldrinis lūžimas. Ši išleista gydytis namo (b.l.3-4).

Tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 16 d., patruliuojant kartu su Reagavimo skyriaus vyr. patruliu M. R., Marijampolės mieste, tarnybiniu automobiliu, VW TRANSPORTER, kuris pažymėtas skiriamaisiais policijos ženklais, radijo ryšio šaukiniu „Rūda 37“, apie 16 val 28 min adresu Dariaus ir Girėno g., Marijampolė, prie PG Maxima „Dariaus ir Girėno g., perėjoje Ges PC MAXIMA automobilis pertrenkė moterį. Daugiau aplinkybių nepaaiškino. GMP, VPK inf. Atvykus nurodytu adresu, nurodytoje vietoje stovėjo automobilis Opel Astra v/n (duomenys neskelbtini) šalia kurio - už alkūnės susiėmusi moteris, kaip vėliau paaiškėjo R. K., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatyta 0,00 prom. blaivumas). R. K. paaiškino, jog jai einant per perėją su sugyventiniu A. K., gim. (duomenys neskelbtini), į ją trenkėsi automobilis, o A. K. susidūrimo išvengti pavyko. Bebūnant atvyko GMP, kurie perėmė R. K. ir išsivežė į Marijampolės ligoninę tolimesnei apžiūrai. Papildomai gavus informaciją iš Marijampolės ligoninės, paaiškėjo, jog R. K. nustatytas kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinis lūžimas. Opel Astra automobilį vairavo R. D., gimusi (duomenys neskelbtini) (nustatytas 0,00 prom. blaivumas), moteris paaiškino, jog prieš perėją buvo sustojusi, buvo įsitikinusi, jog nėra žmonių, todėl pradėjo važiuoti ir staiga pajuto smūgį, tuomet iškarto sustojo. Kartu su moterimi važiavo du jos mažamečiai vaikai, M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Č., (duomenys neskelbtini), kurie nieko nematė. Įvykio vieta filmuojama ir įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra ant Maxima XXX pastato kampo viršuje (V. Kudirkos g. 3, Marijampolė). (b.l. 22)

2023m. gruodžio 17d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykio vietos apžiūra atliekama 2023m. gruodžio 16d. Dariaus ir Girėno g.3A, Marijampolė. Įvykio vietoje kelias tiesus, apžiūrima kelio atkarpa yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje matomas stovintis lengvasis automobilis OPEL ASTRA, automobilio priekinėje dalyje, bei galinėje dalyje turi pritvirtintus valstybinius numerio ženklus (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi ant asfaltuotos kelio dangos, kuri yra šlapia, esančios Dariaus ir Girėno g., Marijampolė. Apžiūrint automobilį, matoma, jog šio važiavimo kryptis yra link Stoties g. Automobilio galinė dalis yra stovinti ant nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Priešais pėsčiųjų perėją, dešinėje kelio pusėje, matomas stovintis kelio ženklas Nr. 534 "Pėsčiųjų perėja", kitoje kelio pusėje, t.y kairėje matomas kelio ženklą Nr.533 "pėsčiųjų perėja". Priešpriešines eismo juostas skiria siaura brūkšninė linija Nr. 1.7., pasibaigus siaurai brūkšninei linijai, prasideda pėsčiųjų perėja "Zebras" Nr. 1.13.1. Už pėsčiųjų perėjos eina siaura ištisinė linija Nr. 1.1. "siaura ištisinė linija" skirianti priešingų krypčių transporto srautus. Įvykio vietoje, abiejose kelio pusėse, matomi įrengti šaligatviai. Transporto priemonių ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai užfiksuoti eismo įvykio schemoje ir matavimo duomenų lentelėje. Matuota naudojant bazinės linijos metodą. X0 buvo pažymėtas koordinatėmis 54.560720, 23.354688. Bazinės linijos ilgis 13,80 m. Bazinė linija - koordinačių ašis X0, pratęsta lygiagrečiai siaurai ištisinei linijai, Marijampolės mieste esančios Stoties g., kryptimi. Numeriu 1 eismo įvykio schemoje pažymėtas automobilis Opel Astra valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Kairės pusės galinis ratas pažymėtas Nr. 1.1. Automobilio kairės pusės priekinis ratas pažymėtas Nr. 1.2. Eismo įvykio schemoje esančiu Nr. 2 pažymėta galima susidūrimo vieta (b.l. 5-17)

Iš 2023m. gruodžio 16d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARBH-0012, 16:30 val. R. D. nustatytas 0,00 prom. blaivumas, 16:38 val. R. K. nustatytas 0,00 prom. blaivumas (b.l.60-62)

2023m. gruodžio 21d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra : apžiūrimas vaizdo įrašas, atsiųstas elektroniniu paštu. vaizdo įrašo pavadinimas "Camera 9 2023-12-16 16-25-58_071". Atidarius vaizdo įrašą apačioje matosi užrašas "Camera 9 2023-12-16 16-25-58_071." Įrašo trukmė 1.28 min. Vaizdo įrašas fiksuoja pėsčiųjų perėją, esančią S. Dariaus ir S Girėno g., prie parduotuvės "Maksima XXL", adresu Kudirkos g. 1, Marijampolė. Vaizdo įraše fiksuojama, kaip prie pėsčiųjų perėjos nuo Spindulio kino teatro pusės atvažiuoja automobilis ir sustoja prieš pėsčiųjų perėją. Per pėsčiųjų perėją nuo parduotuvės "Norfa XL" pusės eina asmenys, juos stovintis automobilis praleidžia. Fiksuojamo vaizdo įrašo kokybė labai suprastėja, mirga. Praleidus asmenis, automobilis pradeda važiuoti. Toliau vaizdo įrašo kokybė labai prasta, mirga. Nuo įrašo 24 s. vaizdo kokybė aiški matoma, fiksuojama, kaip pėsčiųjų perėjoje stovi automobilis, šalia stovi asmenys. Įrašo 32 sekundę vaizdo kokybė vėl labai suprastėja, mirguliuoja. Dėl itin prastos kokybės užfiksuoti vaizdo įrašo turinio nėra galimybės (b.l.65-67)

2024 m. sausio 3d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas įrašas : iš PRIR' o parsisiųsta Alytaus bendrojo pagalbos centro skaitmeninė garso įrašo apie iškvietimą kopija. Garso įrašas pavadintas BPC skambučio įrašas ID 92244939505, skambučio pradžia_ 2023-12-16 16_29_26. Garso įrašas atidaromas, įraše girdisi pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo (1) ir moteris, kuri paskambino bendrajam pagalbos centrui (2) . Pokalbis trunka viso 1 min 13 s.

2. Laba diena, Marijampolėje ant Maksima perėjos partrenkta moteris, tai reikia greitosios kuo skubiau

2. Tarp Maksima ir Norfos, per gatvę pagrindinę Dariaus ir Girėno

2. jo jo viskas gerai jinai su vyru, bet vistiek gal reikia ir policijos, vos atsistoja ta moteris

2. Nu žinokit aš tiktai vairuotoja, gretimoj mašinoj tai nežinau, jei jūs galit kvieskit greitąją pagalbą

1. nu tai vistiek aš turiu kąžką parašyti, o tai jūs čia kaip liudininkė ar kaip čia?

2. tu skambini čia? kvieskit jūs greitają jei galit, atvažiuos

2024 m. sausio 12d. Specialistas išvadoje Nr. G5/2024(09) R. K. klinikiniais duomenimis konstatavo kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžimą su dislokacija. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2023m. gruodžio 16d. nurodytomis aplinkybėmis ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 34)

2024 m. vasario 13d. Lietuvos draudimo pranešime apie žalos atlyginimą nurodė, kad 2024 m. vasario 13d. R. K. sumokėjo turtinę ir neturtinę 3010,97 eurų žalą. Sprendimas dėl netektų pajamų kompensavimo bus priimtas, gavus informaciją iš Sodros apie R. K. nedarbingumą ir jai išmokėtą ligos išmoką (b.l. 53).

2024 m. gegužės 14 d. AB Lietuvos draudimas informacija, jog nukentėjusiajai išmokėta 3010.97 eurai neturtinės žalos, iš jų 10,97 eurų už gydymo išlaidas, 3000 eurų dėl neturtinės žalos, išmokįta 340,75 eurai negautų pajamų už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 16d. iki 2024 m. sausio 26d., 252,41 eurai dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 27d. iki 2024 m. vasario 26d., prašo civilinį ieškinį AB Lietuvos draudimas atmesti. Prie informacijos pridėti dokumentai : įgaliojimo kopija, R. K. prašymas dėl patikslinimo, VSDFV pretenzija ir duomenys apie išmokas, vyr ekspertės L. Z. išvados dėl negautų pajamų, pranešimai apie išmoką (3vnt., b.l.126-138).

Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais.

Tokiu būdu, analizuojant surinktus teisiamojo posėdžio įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamosios veika, kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį teisingai : kaltinamoji pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2023 m. gruodžio 16 d. apie 16:28 val. S. Dariaus ir S. Girėno g., prie namo pažymėto Nr. 3A, Marijampolės mieste, neatsargiai vairuodama automobilį Opel Astra valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, S. Dariaus ir S. Girėno g., prie namo pažymėto Nr. 3A, Marijampolės mieste, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, 30 p. reikalavimus, pagal kuriuos artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, 32 p. reikalavimus, pagal kuriuos draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę, nepraleido į pėsčiųjų perėją į jos važiavimo krypties juostą įėjusios R. K. ir ją kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai R. K. padaryta kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kadangi kaltinamoji, vairuodama automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, t.y. padarė neteisėtą veiką, kuri sąlygojo inkriminuojamoje nusikaltimo sudėtyje nurodytas nusikalstamas pasekmes – eismo įvykį, kurio metu pėsčiajai R. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jos veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojai I. D..

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą.

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose, be jau minėtos pirmosios dalies, yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios įstatyme numatytos sąlygos yra imperatyvios ir jos turi būti iki galo įvykdytos, tik tokiu atveju teismui atsiranda pagrindas ir diskrecija svarstyti nusikaltimą padariusio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismų praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą ir nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau nėra teista (b.l.87), kitų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra pradėta (b.l.87). Vadinasi, kaltinamoji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji kaltę pripažino, išreiškė nuoširdų gailestį dėl savo poelgio.

Bylos duomenimis ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1479,26 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos (b.l.43-47).

Vadovaujantis teismų praktika ir bylos duomenimis, atlyginti nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytą žalą pirmiausiai turi kaltinamosios vairuoto automobilio valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas AB Lietuvos draudimas, neviršijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, t. y. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui, ir tik viršijus šias maksimalias iš draudiko galimas priteisti sumas, jos turėtų būti subsidiariai (papildomai) priteisiamos iš kalto asmens.

Bylos duomenimis civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atlygino R. K. 3.010,97 Eur (tame tarpe 3.000,00 Eur dėl neturtinės žalos ir 10,97 Eur už gydymo išlaidas); 340,75 Eur (dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2023 m.gruodžio 16d. iki 2024 m. sausio 26d.), 252,41 Eur (dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2024m. sausio 27d.iki 2024 m. vasario 26d. Vadinasi, kaltinamosios nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino draudikas.

Kaltinamoji neteista, nėra bausta už administracinių nusižengimų padarymą (b.l.86), dirba ( b.l.83). Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Kaltinamoji prašo skirti laiduotoja jos seserį I. D. (b.l.146,147).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

I. D. neteista (b.l.148), paskirta administracinė nuobauda dėl greičio viršijimo negaliojanti, bauda sumokėta 2023m. sausio 9d. (b.l.149-150), dirba (duomenys neskelbtini) ir darbdavio charakterizuojama itin teigiamai (b.l.151).

Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į laiduotojos paaiškinimus bei ją charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje, leidžiančių atleisti R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją pagal laidavimą laiduotojai I. D. vienerių metų terminui. Teismas laiko, kad laiduotoja yra vertas pasitikėjimo asmuo, ji turi ir turės teigiamos įtakos kaltinamajai.

Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirtina jai baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje – 10 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jai sumokėti penkių mėnesių terminą.

Numatytos BK 40 str. 7 dalyje ir 8 dalyje pasekmės, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teigiamai veiks kaltinamąją ir bus pakankama jos nubaudimo priemonė, o tuo pačiu bus užtikrintas visuomenės saugumas.

Nors kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė, naudodamasi specialia teise-teise vairuoti kelių transporto priemones, teismas nemato pagrindo skirti jai draudimą naudotis specialia teise, atsižvelgus į kaltinamosios asmanybę, į tai, jog ji nėra bausta už administracinių nusižengimų padarymą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1479,26 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 500 eurų atstovavimo išlaidų priteisimo (b.l.43-47).

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atlygino R. K. 3.010,97 Eur (tame tarpe 3.000,00 Eur dėl neturtinės žalos ir 10,97 Eur už gydymo išlaidas); 340,75 Eur (dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2023 m.gruodžio 16d. iki 2024 m. sausio 26d.), 252,41 Eur (dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2024m. sausio 27d. iki 2024 m. vasario 26d.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 886,10 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 500 eurų atstovavimo išlaidų priteisimo (b.l.140-145).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji prašė priteisti 1000 eurų neturtinės žalos, atstovavimo išlaidas, ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atsisakė, nurodė, kad eismo įvykio metu nukentėjo ir psichologiškai, todėl prašo dar 1000 eurų neturtinės žalos. Dar iki dabar bijo eiti per perėją. Gyvena viena su 16-mete dukra, išsituokusi, išėjo iš darbo ir nežino, kada susiras darbą. Ikiteisminio tyrimo metu, kai pareiškė civilinį ieškinį, visos šios aplinkybės egzistavo. Operacija jai dar neatlikta, ji bus atliekama ateityje.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo AB Lietuvos draudimas atstovas nurodė, kad draudimo bendrovės atstovė bendravo su nukentėjusiąja, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir nukentėjusiajai buvo išmokėta prašoma 3000 eurų neturtinė žala. Turtinė žala, kurią sudaro negautos pajamos, atlyginta.

Teismas atkreipia dėmesį, jog įrodyti civilinį ieškinį yra civilinio ieškovo pareiga. Šiuo atveju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu civiliniame ieškinyje turtinei žalai pagrįsti nurodyta (duomenys neskelbtini) išduota pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b.l.49) be jokių detalesnių paskaičiavimų dėl negautų išmokų. Ikiteisminio tyrimo metu civiliniam atsakovui atlyginus turtinę žalą ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiajai atsisakius civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos, teismas nepasisako dėl turtinės žalos.

Bylos duomenimis eismo įvykio metu nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios R. K. sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji, bendraudama su draudiko atstovu, įvertino padarytos jai neturtinės žalos dydį ir 3000 eurų jai buvo sumokėti (b.l.126,128,129).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Pažymima, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.).

Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog šiuo metu nėra jokio pagrindo priteisti papildomus 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji įvertino savo neturtinę žalą ir jai buvo išmokėti 3000 eurų, naujų aplinkybių nenustatyta. Be to, AB Lietuvos draudimas atstovas nurodė, kad ateityje esant gydymui, susijusiam su šiuo sužalojimu eismo įvykio metu, patirtos išlaidos atlyginamos, esant tam pagrindui, neteismine tvarka.

Todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmetamas, reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji atsisakė.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo (b.l.43-47). Civilinis ieškinys buvo pareikštas kaltinamajai, nors atlyginti nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytą žalą pirmiausiai turi kaltinamosios vairuoto automobilio valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas. Ikiteisminio tyrimo metu draudikas atlygino prašomą turtinę ir neturtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu pateiktas 2024 m. sausio 26d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, jog už atstovimą advokatui sumokėti 500 eurų (b.l.50).

Teisiamojo posėdžio metu pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo nukentėjusioji prašė atlyginti 1000 eurų neturtinę žalą, 886,10 eurų turtinę žalą ir 500 eurų atstovavimo išlaidų (b.l.140-145). Teisiamojo posėdžio metu pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji atsisakė civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu pareikštas civilinis ieškinys atlygintas, nukentėjusiosios prašomos priteisti išlaidos dėl jai advokato suteiktos teisinės pagalbos laikomos pagrįstomis, protingo dydžio ir atitinkančios advokato darbo sąnaudas, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios R. D..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai kardomoji priemonė nebuvo paskirta, skirti šiuo nuosprendžiu kardomąją priemonę nėra pagrindo.

Daiktai, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, vaizdo ir garso įrašus, įkeltus į DVD, esančius byloje, palikti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atleisti pagal laidavimą baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduodant R. D. laiduotojai I. D. vienerių metų laikotarpiui be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje, ir paskirti 500 eurų, kas atitinka 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jai sumokėti trijų mėnesių terminą ( banko saskitos numeris: (duomenys neskelbtini), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, sąskaitą administruoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Sutinkamai su to paties straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti, reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji atsisakė.

Priteisti iš kaltinamosios R. D. 500 eurų advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiajai R. K..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, vaizdo ir garso įrašus, įkeltus į DVD, esančius byloje, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.