Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai N. P., jos atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, J. P., D. P. ir K. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, J. P., D. P. ir K. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja bei jos atstovas palaikė pareiškimo reikalavimus, prašė tenkinti jį, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. P. yra mirusio V. P. sutuoktinė, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). V. P. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sūnus V. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), t. y., V. P. mirė anksčiau nei V. P.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad V. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: butas su 5.49 kv. m. rūsiu, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 45.56 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini); Mėgėjų sodų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.0600 ha, sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 32.74 kv. m., esantys (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų V. P. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Niekas iš V. P. įstatyminių įpėdinių po jo mirties per įstatyme numatytą 6 mėnesių terminą (1964 m. CK 587 str.) dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos įtvirtintos 1964 m. civiliniame kodekse (toliau – CK). Palikėjui nesurašius testamento, paveldėjimo santykiai atsiranda pagal įstatymą (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog po savo sutuoktinio mirties ji priėmė jo palikimą. Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Pareiškėja nurodo, jog ji po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, t. y., jo turėtus asmeninius daiktus ir kitus likusius daiktus, gyvena tame pačiame bute, moka mokesčius, naudojasi sodu su žemės sklypu ir visu likusiu turtu naudojasi kaip savo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškai šiuos santykius reglamentavo ir 1964 CK - 587 straipsnis. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties palikimą priėmė, kadangi pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti, tačiau dėl paveldėjimo reikalų sutvarkymo į notarų biurą nesikreipė, todėl pareiškėja negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo.

Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjai teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Ji priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Teiginį, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėjusi jį faktiškai valdyti patvirtina bylos duomenys. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.