Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų J. P. ir V. I. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai J. P. ir V. I. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: S. P. mirė (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono Siesikų mstl.; pareiškėjai J. P. ir V. I. po S. P. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėję jį valdyti, naudotis ir disponuoti.

Pareiškėjai patikslintame pareiškime nurodo, kad pareiškėjų tėvo S. P. sesuo S. P. mirė (duomenys neskelbtini) ji savo šeimos nesukūrė. Po S. P. mirties liko tik du penktos eilės įpėdiniai – pareiškėjai J. P. ir V. I., kurie pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldėjo S. P. turtą. Pareiškėjai paaiškina, kad S. P. tėvai – K. R. P. ir M. P. (iki santuokos K.) yra mirę, jos sesuo O. P. bei broliai Bronislovas ir M. R. P. taip pat yra mirę, savo šeimų jie nebuvo sukūrę, o S. P. brolis S. P., kuris taip pat yra miręs, yra pareiškėjų tėvas. Pareiškėjų brolis V. P., kuris neturėjo savo šeimos, taip pat yra miręs. Pareiškėjai nurodo, kad S. P. testamento nebuvo surašiusi, kitų testamentinių įpėdinių nėra. Paskutinė S. P. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodo, kad po S. P. mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: 11,20 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad niekas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėjai palikimą priėmė, faktiškai pradėdami jį valdyti: per tris mėnesius nuo S. P. mirties pareiškėjai faktiškai pradėjo valdyti jai priklausiusius indus, senovinius stalo įrankius bei gyvulius (karvę). Pareiškėjai nurodo, kad kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių su prašymu atkurti S. P. mirties įrašą, įrašytą (duomenys neskelbtini)Ukmergės rajono Siesikų valsčiuje. Buvo gauta neigiama išvada, kurioje nurodyta, kad mirties įrašo atkurti negali, ir pasiūlyta kreiptis į teismą. Paaiškina, kad bažnytinių mirties registravimo ir palaidojimo dokumentų rasti nepavyko, tačiau iš archyvo gautas „Ūkio knygos“ išrašas, kuriame užfiksuota, kad S. P. mirė 1958 metų gruodžio mėnesį.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, jog dėl pareiškimo pagrįstumo palieka spręsti teismui (63-65 b.l.).

Iki teismo posėdžio pradžios juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjų teta S. P. mirė (duomenys neskelbtini), bei kad pareiškėjai po palikėjos S. P. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėję jį valdyti, naudotis ir disponuoti, nebuvo ginčijami, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Civilinė byla nutrauktina.

Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 – 448 straipsniai. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Jeigu pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), tai teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.3 punktas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai J. P. ir V. I. yra S. P. brolio S. P. vaikai, t.y. S. P. sūnėnas ir dukterėčia (9, 11, 12, 13 b.l.). Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktų dokumentų matyti, kad po S. P. mirties daugiau jokių įpėdinių neliko (14-18, 25-35 b.l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pareiškėjai yra penktos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad S. P. mirė (duomenys neskelbtini); kad pareiškėjai po S. P. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėję jį valdyti. Pareiškėjai nurodo, jog šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus jie prašo nustatyti tam, kad galėtų atkurti ir įregistruoti nuosavybės teises į palikėjos S. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą arba gauti kompensaciją už šį turtą, kadangi jų teta S. P. turėjo 11,20 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (Žin., 1997, Nr. 65-1558, 2015-10-01 redakcija) nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos i tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo- pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (1999 m. gegužės 13 d., 2003 m. spalio 14 d. redakcijos), nesant pareikštos palikėjo (nacionalizuoto ar kitais neteisėtais būdais nusavinto turto savininko) valios dėl jo turto paveldėjimo, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą suteikta jo sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) (3 punktas), turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) (4 punktas).

Nagrinėjamo atveju pareiškėjai yra S. P. penktos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nustatyta mirusio savininko vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) ir sutuoktinio, t.y. asmenų, kurie pagal paveldėjimo santykius reguliuojančias teisės normas paprastai yra pirmųjų eilių įpėdiniai pagal įstatymą teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu subjektų kategorija, kaip mirusio savininko įpėdiniai pagal įstatymą, apibrėžiant asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, šiuose įstatymuose nebuvo numatyta. Tai reiškia, kad teisė atkurti nuosavybės teises nesuteikta visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, buvusių savininkų įpėdiniams pagal įstatymą, todėl pareiškėjai nepatenka į subjektų ratą, kurie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nesukels jiems materialinių teisinių pasekmių, t.y. jie negalės atkurti nuosavybės teisių į buvusios savininkės valdytą žemę, todėl jų prašymas atmestinas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jų teta S. P. mirė (duomenys neskelbtini)ir kad pareiškėjai po palikėjos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo, atmestinas ir civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 294 straipsnio 2 punktu, 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Civilinę bylą pagal pareiškėjų J. P. ir V. I. pareiškimą dėl mirties ir palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nutraukti.

Išaiškinti pareiškėjams, kad nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.