Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. (A. Š.) gynėjo advokato Dariaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 2 d. nutarimo Nr. RV-25-3 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014, be kita ko, A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės už šias padarytas atskiras veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausme A. Š. paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu ir galutine subendrinta bausme A. Š. paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 118 MGL dydžio bauda.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-197/2017 Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atskiros dalys panaikintos ir pakeistos: A. Š. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš 25 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies į BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, skiriant 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies ją sudedant su paskirta bausme pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, skiriant 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu, skiriant 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę ir 118 MGL (4 443 Eur) dydžio baudą. Į A. Š. paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2016 m. balandžio 14 d., t. y. 6 (šešeri) metai 1 (vienas) mėnesis ir 21 (dvidešimt viena) diena. Nustatyta, kad likusios neatliktos bausmės pradžia skaičiuotina nuo šiuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-511/2018 pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendis, be kita ko, A. Š., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, A. Š. paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, galutine bausme paskirtas laivės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams ir 118 MGL (15340 Lt, kas atitinka 4 443 Eur) dydžio bauda.

4. Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. gegužės 22 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 27 d. (užskaitant 3 (trejus) metus 11 (vienuolika) mėnesių 25 (dvidešimt penkias) dienas), neatliktos bausmės 2022 m. gruodžio 28 d. dalis – 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių 30 (trisdešimt) dienų.

5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 2 d. nutarimu Nr. RV-25-3 nutarė netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nutarta rekomenduoti nuteistajam vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška siejamos sritys (pavyzdžiui, gyvenimo stilius ir draugai, nepakankami problemų indentifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, sunkumai laikytis nustatytų taisyklių bei elgesio ribojimų) šiuo metu nėra pakankamai valdomi, išlieka poreikis darbinei veiklai pataisos įstaigoje bei asmeninės finansinės gerovės kūrimui.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. Š. gynėjo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. sausio 2 d. priimto nutarimo Nr. RV-25-3 netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

6.1. Apylinkės teismas vertino, kad Komisijos nutarime aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

6.2. Skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės vykdymo laikotarpiu 7 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą, aktyvų dalyvavimą „Žaliosios oazės“ veikloje, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei 13 kartų baustas už įvairius bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus.

6.3. Apylinkės teismas teigiamai vertino aplinkybę, kad nuteistasis A. Š. palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais (motina, tėvu, broliu, žmona), tačiau pažymėjo, jog tai nėra vienintelė sąlyga, lemianti sprendimą dėl asmens lygtinio paleidimo.

6.4. Skundžiamoje nutartyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad stebimas nuteistojo kategoriškas mąstymas, vadovavimasis savo įsitikinimais bei principinėmis nuostatomis, kuriuos jis gali koreguoti tik esant vidinei motyvacijai. Komisija nustatė ir įvertino, kad A. Š. neturi pakankamai įgūdžių problemų identifikavimui, sprendimo bei pasekmių įvertinimui. Be to, nuteistasis turi trijų teisės pažeidimų kriminalinę patirtį, pasižyminčia sunkėjančia dinamika, jis buvo nusikalstamo susivienijimo dalyviu. Nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančios ar pateisinančios nuostatos bei nepakankamas gebėjimas laikytis visuotinai priimtinų normų bei įstatymų reikalavimų.

6.5. Apylinkės teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir nuteistojo asmens bylos medžiagą, pritarė Komisijos nuomonei, kad šiuo metu nėra galimybės pripažinti, kad A. Š. galėtų toliau taisytis būdamas laisvėje, nes jo elgesys viso bausmės atlikimo metu kelia abejonių, kad asmuo tikrai sugebės vykdyti privalomų teisės normų įpareigojimus. Nors galiausiai jis tinkamai elgėsi bausmės atlikimo metu, tačiau dar nepadarė tokio lygio ir neabejotinos pažangos, valdant su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, kurie šalintų bet kokias abejones dėl galimybės tęsti bausmės vykdymą laisvėje.

6.6. Nutartyje nurodoma, kad 2017 m. birželio 8 d. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pakartotinių vertinimų metu išliko nepakitusi, tačiau buvo nustatytos rizikos įverčių mažėjimo tendencijos. 2022 m. gruodžio 15 d. įvertinus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ji išliko vidutinė. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti 8 reikšmingi ir išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriais nuteistasis gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, sprendžiama, jog pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika šiuo metu yra reikšmingai priklausanti nuo jo paties ambivalentiškų nuostatų darbinės veiklos bei teisėto pragyvenimo šaltinio atžvilgiu, gyvenimo stiliaus ypatumų, ankstesnės narkotikų vartojimo patirties, kategoriško ir principingo mąstymo, nepakankamo gebėjimo išlaikyti nuoseklią ir teigiamą elgesio dinamiką, kriminalinį elgesį palaikančių ir toleruojančių nuostatų.

6.7. Teismas pritarė Komisijos išvadai, kad šiuo metu lygtinis A. Š. paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo. Komisijos išvada pagrįsta faktais, pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją. To nepaneigia ir dvi atskirosios Komisijos narių nuomonės, kurios grįstos pasisakant ne apie visus, o tik atsižvelgiant į dalinius ir tik teigiamus nuteistojo duomenų įvertinimus. Teismo vertinimu nuteistojo elgesys pakoreguotas nepakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Skundo nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas Darius Dargevičius prašo panaikinti Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. sausio 2 d. nutarimą Nr. RV-25-3, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, paskiriant pareigą per visą lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymosi.

7.1. Nuteistojo gynėjas mano, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas neatsižvelgė į svarbių aplinkybių visumą ir netinkamai įvertino nuteistojo pasiekimus, atliekant laisvės atėmimo bausmę.

7.2. Skunde akcentuojama, kad A. Š. yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, neturi drausminių nuobaudų, įvykdė Komisijos rekomendacijas ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemonės. Apylinkės teismas neatsižvelgė į lygtinio paleidimo tikslus ir prioritetus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, neįvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nurodytų socialinio tyrimo išvadoje, kurios sudaro prielaidas lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju egzistuoja tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindai.

7.3. Skunde pažymima, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, vertindami lygtinio paleidimo taikymo galimybę nuteistajam, nepagrįstai didelę reikšmę teikė nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiui, jo pavojingumui, kaltei, nes nuteistasis jų nebegali pakeisti. Šios aplinkybės negali nusverti nuteistojo pastangų pasitaisyti bei mažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Taikant lygtinį paleidimą, bus užtikrintas probacijos tikslo – užtikrinti veiksmingą resocializaciją, įgyvendinimas.

7.4. Nuteistojo gynėjo teigimu, nei Komisija, nei apylinkės teismas nenurodė jokių neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai nuteistieji, neįvykdę resocializacijos planų, teisti keletą kartų, neskatinti, paleidžiami iš pataisos įstaigos, kai tuo tarpu A. Š. yra atlikęs reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, turi socialinių ryšių, darbą, vykdo ankstesnių Komisijų rekomendacijas. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visuma nusveria neigiamas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, todėl galima teigti, kad jis savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeitė pakankamai ir esmingai, o tolimesnis laisvės atėmimo bausmės vykdydamas neprieštarauja ne tik bausmės paskirčiai, bet ir teisingumo principui.

7.5. Skunde teigiama, kad Komisijos nutarime visiškai neįvertintas socialinis bendravimas su šeima (broliu, tėvais, žmona) ir artimaisiais, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė ir teigiamai įvertino nuteistojo ryšius su šeima. Pažymima, kad Pravieniškių pataisos namuose nuteistasis nuolat dirbo, o būdamas Vilniaus pataisos namuose, nuolat prašėsi būti grąžinamas į Pravieniškių pataisos namų dėl galimybės dirbti. Šios aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo šeiminius ryšius, yra svarbios ir tuo aspektu, jog rodo, kad nuteistojo išėjimas į laisvę svarbus ir jo artimiesiems, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, sukuria neigiamas pasekmes net tik pačiam nuteistajam, bet ir jo artimiesiems.

7.6. Taip pat, skunde nurodoma, kad Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje visiškai neakcentuojama nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, pateikiami pavyzdžiai iš teismų nutarčių, kai lygtinai paleidžiami gerokai blogiau vertinami nuteistieji.

7.7. Skunde pažymima, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidus nustatytas sąlygas, lygtinis paleidimas gali būti panaikintas. Probacijos tarnybai vykdant nuteistojo priežiūrą, užtikrinamas tęstinis ir tikslingas intervencinių priemonių taikymas nuteistojo atžvilgiu.

8. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Dariaus Dargevičiaus skundas atmetamas

9. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą (nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje įstatymo redakcijoje atitinkamai BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje (nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje įstatymo redakcijoje atitinkamai BVK 82 straipsnio 1 dalyje) numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas A. Š. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto (nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje įstatymo redakcijoje atitinkamai BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas), BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

11. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ar pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad A. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl būtina vertinti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami pakankamai reikšmingi nuteistojo elgesio pokyčiai: dalyvauja psichologinėse konsultacijose, bendravimo, socialinius įgūdžius lavinančiuose užsiėmimuose, o būtent: 2019 m. birželio 27 d. baigė relaksacijos terapijos kursą; 2020 m. vasario 13 d. baigė socialinių įgūdžių lavinimo programą; 2021 m. birželio 7 d. dalyvavo psichologo konsultacijoje; 2022 m. gegužės 11 d. savanoriškai dalyvavo intervencinėje priemonėje „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo“ grupiniuose užsiėmimuose; 2022 m. rugsėjo 29 d. dalyvavo individualiose užsiėmimuose bendravimo stilių, emocijų atpažinimo ir valdymo bei konfliktų sprendimų temomis; 2022 m. spalio 27 d. diskutavo su 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistu apie subkultūros žalingą įtaką asmenybės vystymuisi; 2022 m. rugsėjo 21 d. dalyvavo užsiėmime „Pasaulinė savižudybių prevencijos diena: džiaugsmo žemėlapiai“; dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (stalo teniso, tinklinio turnyruose, viktorinose, protmūšiuose). Taip pat, nuteistasis 7 (septynis) kartus skatintas, nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. grąžintas iš drausminės grupės į paprastąją. Laisvės atėmimo bausmės metu buvo stebimos tam tikros teigiamos nuteistojo nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu: nuo 2018 m. birželio 14 d. darbo skalbyklos darbininku; nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo perkeltas į cecho darbininko pareigas; nuo 2019 m. birželio 10 d. perkeltas į cecho siuvėjo pareigas; nuo 2021 m. balandžio 28 d. dirbo darbininko pareigose. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, problemų dėl alkoholio ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo neturi. Vis dėlto tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį A. Š. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 (nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje įstatymo redakcijoje atitinkamai BVK 82 straipsnyje) straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. A. Š. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, t. y. už 2 (dviejų) labai sunkių nusikaltimų padarymą, kurių padarymo faktinių aplinkybių nuteistasis iki šios nelinkęs pilnai pripažinti. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, aptarus nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, daroma išvada, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.

13. Priešingai skundo argumentams, teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog A. Š. pataisos procesas vis dar nėra baigtas. A. Š. nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu išlieka negatyvaus pobūdžio, jis vis dar nepakankamai geba išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką bei riboti savo poreikius. Nors skunde akcentuojama, kad nuteistasis bausmės vykdymo metu išreiškė norą dirbti, vis dėlto iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad jis atsisakė dirbti nemokamus darbus, savęs neberealizuoja darbinėje veikloje pataisos įstaigoje, kas rodo jo negatyvų požiūrį darbinės veiklos atžvilgiu. Be to, šiuo metu nustatyti net 8 (aštuoni) dinaminiai kriminogeniniai veiksmai, kurių skaičius gali būti koreguojamas, nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo skunde itin akcentuojamų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme, A. Š. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

14. Nors nuteistojo gynėjas teigia, kad kitose bylose lygtinai paleidžiami asmenys anksčiau ne kartą teisti, turintys didesnius (nusikalstamo elgesio rizikos) vertinimo balus, ir pateikia konkrečius teismų nutarčių pavyzdžius. Vis tik, apygardos teismas pabrėžia, kad gynėjas palyginimui pateikia tik vieną (ar kelis) iš kriterijų, kurie turi būti vertinami sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, todėl pateikti pavyzdžiai negali būti laikomi analogiškais ir taikomi kaip precedentas šioje byloje. Šiuo atveju, Komisija ir teismai įvertino nuteistąjį ir jo elgesį atliekant bausmę charakterizuojančių aplinkybių visumą, tačiau tokio vertinimo išdavoje negalima pagrįstai manyti, jog nuteistasis gali atlikti tolesnę bausmę nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės.

15. Skunde prašoma, esant galimybei, surengti žodinį skundo nagrinėjimą, nes nuteistasis pageidauja asmeniškai teismui paaiškinti skundo motyvus ir argumentus. BPK 364 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismo posėdis privalomai rengiamas žodinio proceso tvarka tik tais atvejais, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą rengti teismo posėdį, o skundo motyvai ir aplinkybės dėstomos aiškiai ir suprantamai, nuteistojo gynėjo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

16. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis A. Š. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas spręsdamas A. Š. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. Š. gynėjo advokato skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Š. (A. Š.) gynėjo advokato Dariaus Dargevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.