Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „M“ autošaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teistas:

1) 1978-06-28 Klaipėdos miesto liaudies teismo pagal LTSR BK 99 str. 1 d.,146 str. 2 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LTSR BK 25¹ str. lygtinai atleistas nuo bausmės priverstinai įdarbinant;

2) 1980-05-20 Šiaulių miesto liaudies teismo pagal LTSR BK 147 str. 2 d. – 4 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LTSR BK 43 str. bausmę subendrinus su 1978-06-28 nuosprendžiu paskirta bausme – 5 m. 1 mėn. 27 d. laisvės atėmimo;

3) 1990-02-26 Mažeikių rajono teismo pagal LTSR BK 163 str. 3 d. – 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LTSR BK 25¹ str. lygtinai netaikytas laisvės atėmimas priverstinai įdarbinant;

4) 1993-10-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d. ir 147 str. 2 d. – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 26 str. pripažintas itin pavojingu recidyvistu;

5) 1997-01-09 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d. – 6 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 43 str. bausmę subendrinus su 1993-10-08 nuosprendžiu paskirta bausme – 6 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu be baudos;

6) 2004-12-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2005-04-13 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 214 str. ir 182 str. 1 d. – 3 m. laisvės atėmimo. 2007-05-22 lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Bausmę atlikęs 2007-12-08, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1dalį, 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. lapkričio 25 dieną apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie baro „Naktinis baras“, esančio adresu Laukininkų g. 13, Klaipėdoje, kitų asmenų akivaizdoje, konflikto metu su nukentėjusiuoju V. T., tyčia peiliu tris kartus smogė nukentėjusiajam į pilvo sritį ir padarė tris durtines-pjautines pilvo žaizdas: kiauryminę ties kardine atauga su kardinės ataugos, tiesiojo pilvo raumens, kepenų, skrandinio gaubtinės žarnos raiščio, skersinės žarnos pasaito, blužnies pakenkimu, lydimu nukraujavimo pilvaplėvės ertme, hemoraginio šoko bei posthemoraginės mažakraujystės, ir dvi nekiaurymines žaizdas dešiniame pašonkaulyje vidurinėje raktikaulio linijoje bei kairėje vidurinėje pilvo dalyje pažastinėje linijoje. Dėl kiauryminio durtinio-pjautinio sužalojimo nukentėjusiajam V. T. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.9. punktas). Šiais įžūliais veiksmais S. J. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. J. teistas, teistumas neišnykęs, 1993-10-08 nuosprendžiu pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį asmenys, pagal senąjį BK pripažinti itin pavojingais recidyvistais, po naujojo BK įsigaliojimo laikomi pavojingais recidyvistais. Šiuo atveju asmuo, pripažintas pavojingu recidyvistu, pavojingo recidyvisto statuso netenka pagal naujojo BK 27 straipsnio 5 dalį. BK 27 straipsnio 5 dalis nustato, kad asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas. S. J. teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, todėl pagal BK 56 straipsnio 2 dalį už tyčinius nusikaltimus jam turėtų būti skirta griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė (BK 56 str. 2 d.). Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik BK 62 straipsnyje numatytais pagrindais (BK 56 str. 2 d.). Švelnesnei nei sankcijos vidurkis bausmei skirti S. J. neatliko BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų: savo noru nepranešė apie šią veiką bei visiškai ar iš dalies neatlygino padarytos turtinės žalos nei civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, nei nukentėjusiajam V. T..

Individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, turi teisę paskirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikytina tada, kai byloje nustatomos išskirtinės aplinkybės, iš esmės mažinančios kaltininko padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-508/2007, Nr. 2K-251/2008). Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo veiksmus išprovokavo neteisėtas nukentėjusiojo elgesys – sudavimas S. J. per veidą. Kaip parodė pats nukentėjusysis, po jo sudavimo į veidą S. J. galėjo būti sužalotas. Kaltinamasis ir jo sugyventinė E. K. parodė, kad po šio smūgio buvo sužalota S. J. lūpa, ėmė klibėti dantis. Dėl šio neteisėto nukentėjusiojo veiksmo S. J. supyko ir grįžęs namo sumanė sudavusiam jam asmeniui atkeršyti, t.y. jį taip pat sužaloti. Pasiėmęs peilį jis sugrįžo į barą ir V. T., kuris dar paklausė, ar šis vėl grįžęs triukšmauti, pasikvietęs į lauką dūrė jam peiliu tris kartus į pilvą, po ko išsigando, numetė peilį ant grindinio ir išėjo namo. Kaip matyti iš šių įvykių sekos, S. J. nebuvo šaltakraujiškai apmastęs sužalojimų plano, veikė impulsyviai vedamas keršto, tačiau pamatęs, ką padarė, išsigando – numetė peilį ant grindinio, o ne paslėpė jį, kas rodytų veikos padarinių išankstinį apgalvojimą. Nors kaltinamasis parodė, kad paskambino greitajai, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad bendruoju pagalbos telefonu 112 pagalbą iškvietė L. J. (t. 1, b.l. 70). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Iš jo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kaltinamasis siekė susitaikymo su nukentėjusiuoju ir siekė bent dalinai atlyginti padarytą žalą, tačiau nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo nesileido į kalbas, nedavė savo sąskaitos numerio net kaltinamojo gynėjai. Šios aplinkybės rodo, kad S. J. padaryta veika iš esmės mažiau pavojingesnė nei tokia pati veika, padaryta ne dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų. Kaip nustatyta iš bare buvusių liudytojų parodymų, kaltinamasis bare elgėsi įkyriai, bet ne nusikalstamai, todėl duoti jam per veidą nebuvo jokio pagrindo. Byloje taip pat nustatytos S. J. asmenybės pavojingumą mažinančios aplinkybės: aktyvus siekimas bent dalinai atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, teigiamas jo charakterizavimas darbe bei šeimyniniuose santykiuose. UAB „M“ direktorius S. J., dirbantį šioje bendrovėje nuo 2008-10-07, charakterizuoja kaip atviro būdo žmogų, pasižymintį darbštumu, atsakingu požiūriu darbuotoją, gebantį laiku ir kokybiškai atlikti užduotis, besirūpinantį šeima, auginantį sūnų (t. 1, b.l. 149). S. J. sugyventinė E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji registruota darbo biržoje ir kaltinamasis vienintelis išlaiko ją ir jos nepilnametį vaiką, moka už nuomojamą butą bei patarnavimus. Kaip matyti iš teistumo duomenų, S. J. itin pavojingu recidyvistu buvo pripažintas 1993-10-08. Jis neįgyvendino savo teisės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje numatyta tvarka kreiptis į teismą dėl veikos pagal seno BK 272 str. 3 d. perkvalifikavimo (1997-01-09 nuosprendis), dėl ko galimai būtų priimtas teismo sprendimas, lengvinantis S. J. teisinę padėtį. Iš 2007-05-10 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad atlikdamas bausmę pagal paskutinį nuosprendį S. J. vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, už gerą elgesį buvo tris kartus paskatintas, charakterizuotas teigiamai, dėl ko buvo pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos namų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, grįžęs iš įkalinimo įstaigos S. J. įsidarbino, t.y. siekė įsilieti į visuomenę pragyvenimui užsidirbdamas teisėtu būdu, padeda pragyventi savo gyvenimo draugei ir jos vaikui, dėl šios padarytos veikos labai gailėjosi. Todėl pagrįstai manytina, kad didesnė nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (5 m. 1 mėn. 15 d.) bausmė padarytų didesnę žalą S. J. socialiniams ryšiams su darbdaviu bei išlaikomais asmenimis nei mažesnė laisvės atėmimo bausmė bei sumažintų galimybę dirbant atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Dėl šių aplinkybių, atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus, jog paskirta bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, - darytina išvada, jog bausmės tikslai geriau bus pasiekti S. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskiriant ne lengvesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, bet mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, kuri, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių ir patirtį, turėtų būti pakankama priemonė jam padaryti išvadas dėl nusikalstamų veikų vartojant alkoholį darymo ateityje.

S. J. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b.l. 130-132), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiojo V. T. gydymą pareiškė civilinį ieškinį 9633,35 Lt sumai (t. 1, b.l. 74-76). Ieškinys pagrįstas bei įrodytas kaltinamojo S. J. kaltės įrodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai.

Nukentėjusysis V. T. pateikė civilinį ieškinį 50 000 Lt sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 15 000 Lt sumai dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 35-36).

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, prekyba dėl sužalojimo negalėjo užsiimti daugiau kaip du mėnesius – nuo 2012-11-25 iki 2013 m. vasario mėnesio pradžios. Pagal pajamų deklaraciją mokesčių inspekcijai jo mėnesinės pajamos yra vidutiniškai 6 363,36 Lt per mėnesį, todėl dėl negauto atlyginimo už darbą jam padaryta 15 000 Lt materialinė žala. Turtinės žalos dydį nukentėjusysis grindžia teismui pateikta 2012 metų metine pajamų deklaracija (t. 2, b.l. 21-22). Deklaracijoje nurodyta V. T. pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimus suma - 70 000 Lt, kas reiškia jog mėnesio pajamos yra 5 833 Lt, dienos pajamos- 191,78 Lt. V. T. nepateikė tikslių duomenų, kurią 2013 m. vasario mėnesio dieną pradėjo dirbti, todėl atsižvelgiant į jam padarytą sužalojimą, jam priteistina suma už nedarbą nuo sužalojimo dienos iki 2013 m. vasario mėnesio, t.y. už du mėnesius (2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 sausio mėn.) ir 6 dienas (nuo 2012-11-25 iki 2012-12-01) – 12 817 Lt (11666 + 1150,69).

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat tenkintinas iš dalies.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo S. J. nusikalstamos veikos nukentėjusysis V. T. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus, tačiau šį nusikaltimą inspiravo neteisėti paties V. T. veiksmai kaltinamojo atžvilgiu – smūgis jam per veidą dėl įkyraus, bet ne nusikalstamo kaltinamojo elgesio bare. Nukentėjusysis nurodė, kad nesitikėjo būti sužalotas viešoje vietoje, dėl to jaučia nerimą. Pasikeitė jo gyvenimo kokybė, nes negali įprastai judėti, valgyti, dėl sveikatos būklės pradėjo kankinti nemiga, pablogėjo regėjimas (kuris iki sužalojimo nebuvo pats geriausias), dėl ko patirtą neturtinę žalą vertina 50 000 Lt. Nukentėjusysis su civiliniu ieškiniu nepateikė jokių medicininių dokumentų, įrodančių jo minimas aplinkybes dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos padėties po išrašymo iš ligoninės. Iš specialisto išvados Nr. G 27/13(03) nustatyta, kad 2012-12-05 išrašant iš ligoninės V. T. nusiskundimų neturėjo, buvo aktyvus, žaizdos sugiję, nuimtos odos siūlės, drenas pašalintas. Kadangi atliktas blužnies pašalinimas, 1 mėnesį rekomenduota vartoti Aspiriną ir Fenoksimetilpeniciliną (t. 1, b.l. 34). Taigi, byloje nustatyta, kad po sužalojimo V. T. patyrė nepataisomų liekamųjų reiškinių – blužnies pašalinimą. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, tačiau vertinant neturtinės žalos dydį nukentėjusiojo moraliniai pergyvenimai turi būti vertinami visete su kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo V. T. prašoma priteisti 50 000 Lt neturtinė žala mažinama iki 30 000 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį (uždirba minimalią mėnesinę algą (t. 2, b.l. 34), likvidaus turto neturi), taip pat siekiant neužkirsti kelio civilinio ieškinio dėl turtinės žalos įvykdymui, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Nukentėjusysis V. T. prašė priteisti iš kaltinamojo patirtas išlaidas advokato pagalbai. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, šis prašymas tenkintinas iš dalies. Iš pateikto į bylą pinigų priėmimo kvito Nr. 616463 (t. 2, b.l. 53) matyti, kad už dokumentų surašymą ir atstovavimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme V. T. advokatui E. Staponkui sumokėjo 2000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad V. T. atstovas advokatas pateikė teismui civilinį ieškinį (t. 2, b.l. 35-36), pirmosios instancijos teisme instancijos teisme vyko keturi posėdžiai, byla nesudėtinga, taip pat į teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina dalis proceso išlaidų – 1500 litų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietoje rastas peilis, peilio geležtės dalis, užrašų knygutė, rašiklis ir diržas, teismui perduoti su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BPK 297-307 straipsniais, teismas

nusprendė:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems metams).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę S. J. skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš S. J. 9633,35 Lt Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo V. T. gydymą.

Nukentėjusiojo V. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš S. J. V. T. 12 817 Lt turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. J. 1 500 Lt V. T. atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktus - peilį, peilio geležtės dalį, užrašų knygutę, rašiklį ir diržą, laikomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.