Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui S. P., jo atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei,

viešame teismo posėdyje, privataus kaltinimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nukentėjusysis S. P. privataus kaltinimo tvarka kaltino E. V. tuo, kad jis 2011 m. gegužės 30 d., apie 19.10 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančiame priestate, rankoje turimais guminiais batais smogė 5 – 6 kartus nukentėjusiajam S. P. per galvą, įkando jam į kairę ausį, pargriovęs nukentėjusįjį jį smaugė, vienos rankos alkūnę įrėmęs į nukentėjusiojo gerklę, dešinės rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam 6 – 7 kartus į krutinę, į širdies plotą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis parodė, kad jis, 2011 m. gegužės 30 d., buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena kartu su N. D.. Apie 19.10 val., jis nuėjo į prie namo esantį priestatą. Tuo metu kieme jo sugyventinės N. D. sūnus R. D. karpė tujas, o N. D. stovėjo šalia ir jam nurodinėjo, kaip karpyti. Jis nuėjo į priestato pirmąjį aukštą, atsisėdo ant minkštasuolio, skaitė ir rūkė. Netrukus N. D. atėjo ir pasakė, kad ji eina į jiems priklausančią namo dalį, namo antrąjį aukštą, ilsėtis. Skaitydamas jis pajuto, kad kažkas užstojo šviesą, pakėlęs galvą pamatė prieš jį stovintį E. V.. Jis nustebo pamatęs pastarąjį, kadangi jau mėnesį jo nebuvo matęs. Paaiškino, kad jie gyvena vienoje valdoje, tik jis su N. D. gyvena namo antrame aukšte, o jos sesuo G. V. su vyru E. V. ir vaikais gyvena namo pirmame aukšte, N. D. priklauso ir priestatas. Nurodė, kad jų šeimos jau keletą metų konfliktuoja dėl namų valdos pasidalinimo ir naudojimo tvarkos, jų ginčus išsprendė teismas. Parodė, kad E. V. stovėjo priešais, rankose laikydamas du guminius batus. Nieko nesakęs, jis keturis kartus stipriai smogė tais batais jam į galvą. Po smūgių jis išsilaikė ant minkštasuolio, nuo smūgių apsvaigo, mėgino atsistoti. Tada E. V. suleido dantis į jo kairę ausį, pasakė „padla, pastipsi nuo mano ligos“. Nukentėjusysis paaiškino, kad E. V. serga hepatitu C. Tada jis kaire ranka įsikabino E. V. į krūtinę ir jį stūmė nuo savęs, pastarajam plyšo baltiniai. Jis atstūmė E. V. apie 2 metrus nuo savęs, šis .krito ant stalo, krito stalas ir dvi kėdės. E. V. atsistojo, sugriebė jį iš nugaros ranka ir ranka apkabinęs jo kaklą, ėmė jį smaugti, tempdamas jį žemyn, norėdamas pargriauti. Jis kelis kartus sušuko „R.“, tačiau pastarasis jo negirdėjo. Tada E. V. partrenkė jį ant žemės, jis krito ant dešinio kelio. Tada E. V. nuvertė jį ant nugaros, visu kūnų užgulė jį ir kairės rankos dilbiu pradėjo jį smaugti, o dešinės rankos kumščiu stipriai smogė jam keturis kartus į kairį šoną, į kairę krūtinės pusę, dar apie keturis kartus smogė silpniau, jis tiksliai neatsimena. Jam pradėjo trūkti oro, atsiklijavę dantų protezai pradėjo lysti jam į gerklę. Besmaugiant išgirdo, kad netoliese atsirado N. D., ir kviečia savo sūnų į pagalbą. Pribėgęs R. D. bandė atplėšti nuo jo E. V., bet šis dar labiau įsikibo į jį. Tada R. D. smogė E. V. 2 - 3 kartus į kairę veido pusę, po to jie susistumdė, įvyko muštynės. Jis girdėjo, kaip R. D. du kartus smogė E. V., kažkuris trenkėsi į metalines duris, kuris atsitrenkė jis nematė, nes neatgavo kvapo. Po kiek laiko pamatė, kad pro jį prabėgo E. V., bet jam nieko nedarė. Jis pats visą laiką gulėjo ant grindų, nepajėgė atsikelti. R. D. pakėlė jį nuo grindų, pasodino ant minkštasuolio. Jis jautėsi blogai, buvo visas mėlynas. Greitąją iškvietė R. D.. Atvyko greitoji ir policija, matyt ir E. V. kvietė policiją bei greitąją. Atvykę gydytojai jį apžiūrėjo ir pasakė, kad jam reikia važiuoti į Kauno klinikas. Kadangi E. V. nesutiko važiuoti viena greitąją į klinikas, jis pats savo automobiliu nuvažiavo į klinikas, kur jį apžiūrėjo ir nustatė kairės ausies kastinę žaizdą. Nurodė, kad prieš metus jam diagnozavo ausies kaušelio lūžį. Nurodė, kad jis įvykio metu ir iki šiol jaučia fizinį skausmą, stresą, jis pusantrų metų negalėjo miegoti ant kairio šono, jam skauda ausį, todėl prašo priteisti iš E. V. 2 000,00 litų neturtinės žalos ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kaltinamasis E. V. nurodė, kad S. P. yra jo sutuoktinės G. V. sesers N. D. sugyventinis, jie gyvena viename name, jų turtinius ginčus dėl valdos pasidalinimo išsprendė teismas, šeimų santykiai ne kokie. 2011 m. gegužės 29 d. jis grįžo iš užsienio, kitą dieną buvo savo namuose, kartu buvo jo sutuoktinė G. V., p pietų jie turėjo svečių, buvo atvykusi jo mamos teta A. D., dar buvo atėjusi jų kaimynė A.. Jie sėdėjo prie stalo, bendravo. Apie 19.35 val. jam paskambino jo draugas D. U.. Kadangi namuose buvo blogas ryšys, jis išėjo kalbėti į kiemą, kalbėdamas jis atsisėdo ant suoliuko. Tuo metu jo žmonos G. V. sesers N. D. sūnus R. D. kieme karpė gyvatvores, o jo motina N. D. stovėjo šalia ir nurodinėjo, kaip karpyti. Suoliukas, ant kurio jis sėdėjo, buvo už 5 metrų. R. D. jo iš toli paklausė, ko jis čia neregistruotas sėdi. Jis pastarajam nieko neatsakė, toliau kalbėjo telefonu. Tada R. D. greitai atėjęs spyrė jam po vieną kartą į ranką ir į galvą, jis nuo smūgių nukrito. Tada R. D. puolė prie jo, prispaudė jį keliais ir daužė kumščiais, sudavė apie 10 kartų, stengdamasis pataikyti į galvą. Netrukus prisistatė jo žmonos G. V. sesers N. D. sugyventinis S. P., kuris ėmė jį spardyti, stengėsi įspirti į galvą, kadangi jis gulėjo prispaustas. S. įspyrė jam mažiausiai penkis kartus į galvos sritį, į kairį skruostą. Po to jie padarė pauzę, tada jis mėgino ištrūkti, o kai jie nustojo jį mušti, jis ištrūko ir nubėgo pas kaimynus B., kitaip, jei būtų bėgęs į namus, būtų reikėję prabėgti pro S. P. ir R. D.. Nuėjus pas kaimynus, kaimynė B. iškvietė greitąją pagalbą. Tvirtina, kad jis niekada S. P. nemušė, pastarojo nurodytose patalpose – priestate - niekada gyvenime nebuvo. Paaiškino, kad jis turi žalios spalvos guminius batus, bet jų nenešioja, su jais tik žvejoja, jie paprastai stovi rūsyje, bet tą dieną jie džiūvo lauke padėti prie bendro įėjimo į namą durų, S. P. vaikšto pro tą patį įėjimą, kur džiūvo batai. Nurodė, kad kai bėgo pas kaimynus, jis matė S. P., jokių sužalojimų ant jo nebuvo. Mano, kad jį mušdamas S. P. galėjo atsitrenkti į už vieno metro nuo suolo, prie kurio jis buvo mušamas, stovintį medį, be to, galėjo susižaloti į prie suolo augančias rožes. Be to, parodė, kad S. P. ne kartą buvo susimušęs su R. D., jie kartu geria, be to, jis yra matęs girtą S. P. besivoliojantį bendrame koridoriuje ir nepasikeliantį. S. P. žino, kad jis serga hepatitu, mano, kad pastarasis todėl ir sugalvojo tokią versiją, kad jis esą kando jam į ausį. Nurodė, kad jis niekada nekąstų į ausį pensininkui. Šio įvykio metu buvo jam sulaužytas skruostikaulis, darė operaciją, jis gulėjo ligoninėje. Dėl šio sužalojimo Kauno apylinkė teisme nagrinėjama baudžiamoji byla to, kad buvo sužalotas, yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis yra nukentėjusysis, o R. D. ir S. P. yra kaltinamieji. Nurodė, kad jis pats alkoholinių gėrimų visai nevartoja, nerūko, nesiplūsta, vaikšto į bažnyčią, yra ramaus būdo, S. P. jis nemušė, jokiais žodžiais nevadino, prašo jį išteisinti.

Liudytoja N. D. parodė, jog 2011 m. gegužės 30 d. buvo namuose, kiemo terasoje, priešais V. namo langus, karpė dekoratyvinius augalus aplink ūkinį pastatą. V. namuose nematė, kiek anksčiau matė G. V. išvažiuojančią. Apie 18.30 val. E. V. atėjo ir atsisėdo ant suoliuko, esančio jų terasoje. Nurodė, jog yra pasiskirstę terasomis, suoliukas, ant kurio atsisėdo E. V., buvo jų terasoje. Jis sėdėjo ir kalbėjo telefonu. Ji buvo terasoje su R. D., kuris karpė medžius ir dekoratyvinius augalus. E. V. telefonu kažkam kalbėjo, kad R. D. turėtų išsikraustyti iš rūsio. Jis labai piktai apie tai kalbėjo. Ji suprasdama, kad E. V. nusiteikęs konfliktui, sūnui R. D. pasakė, kad nesiveltų į konfliktą. R. D. jau buvo išsikraustęs iš rūsio, buvo likę tik nekilnojami daiktai. Dar apie 5 min. pakarpė krūmus. Per tą laiką R. D. išnešė šakas prie konteinerio ir ramiai praėjo pro E. V.. Nešant kitas šakas, E. V. ištiesė kojas, siekdamas sukliudyti R. D. praeiti, kažką R. pasakė. Mano, kad E. V. apskritai telefonu nekalbėjo, pokalbį imitavo, kadangi jis kalbėjo labai garsiai. Taip pat nežinoma, su kuo jis galėjo kalbėti, kadangi draugų jis neturi. E. V. ištiesus kojas ir kažką pasakius R. D., šis atsakė „aiškinkis su motina", priėjo prie suoliuko dešinės pusės, tikriausiai, siekdamas patraukti suoliuką su sėdinčiu E. toliau, kad galėtų praeiti. R. D. kilstelėjus suoliuką, E. V. krito į rožes. Kad suoliukas nebuvo patrauktas iš įprastos vietos, sprendžia iš to, kad jai nulipus, suoliukas stovėjo toje pačioje vietoje. E. V. nukrito į rožes kaire kūno puse. Šio įvykio metu ji pati buvo apie 5 - 6 metrai nuo suoliuko. Didelis senų rožių krūmas auga prie pat suoliuko. Stovint prieš suoliuką, rožių krūmas yra dešinėje pusėje, o E. V. krito į kairę pusę. Rožių krūmas turi metalinę atramą, yra paliktos senos storos šakos. Bendras krūmo aukštis yra apie metrą. Viso vienoje vietoje auga trys krūmai, o didžioji vijoklinė rožė yra suformuota aplink tują. E. V. nukritus, šis negalėjo atsistoti. R. D. padavė jam ranką. E. V. ranką atstūmė ir pats atsistojo. Atsistojęs jis stumtelėjo R. D. nuo savęs. R. D. jį stumtelėjo atgal. Abu apsižodžiavo. E. V. virto už tujos, ranka pasilaikė atsirėmęs į žemę ir vėl atsistojo, pasivalė spyglius ir nuėjo. Tada R. D. grįžo į terasą, toliau karpė augalus. Įvykio metu S. P. kieme nebuvo, jis turėjo būti antrame aukšte, gyvenamosiose patalpose. Jie gyvena antrame aukšte, o V. gyvena pirmame aukšte. Apie 19.15 val., bekarpant augalus, pamatė, kad S. P. nulipo iš antro aukšto ir įėjo į priestatą. Priestatas yra negyvenamas, bet ten yra šaldytuvas ir kiti daiktai, kurių gali prireikti. Pamačiusi, kad jis nuėjo, ėjo iš paskos, prieš tai R. D. pasakė: „einu ilsėtis ir nebeateisiu, tu vienas pabaik karpyti augalus". Atsisveikinusi su R. D., nuėjo į priestatą. S. P. sėdėjo ant minkštasuolio prie sienos ir vartė žurnalus. Pasakė, kad eina į antrą aukštą ilsėtis. Tada nuėjo į mansardą. Lipant bendrais lauko laiptais, jai iš paskos atėjo E. V.. Iki tol jis vaikščiojo po kiemą. E. V. ją užkalbino, pasakė: „klausyk, tas tavo sūnus yra tikras čižikas, man neina su juo nieko susitarti". Nustebo, kad jis ją užkalbino, kadangi jie nebendraudavo. Ji nieko neatsakiusi, įėjo į savo laiptinę ir uždarė duris. Girdėjo, kaip E. V. uždarė savo buto duris. Ji užlipo į viršų ir virš priestato, kuriame buvo S. P., išgirdo stumdomų baldų garsą ir riksmus. Pajutusi kažką negero, nulipo į apačią ir, įbėgusi į priestatą, pamatė S. P. gulintį ant žemės maždaug 2 - 3 metrus nuo durų, ant jo gulėjo E. V.. Minkštasuolis buvo gerokai toliau kambaryje, apie 4 metrus nuo gulinčio S. P.. S. P. gulėjo kojomis į duris, E. V. gulėjo taip pat, ant S. P.. Išgirdo S. P. pridususį šaukiantį: „gelbėkit, R.“. Priėjusi arčiau, pažvelgė į S. P. veidą. Jai pasirodė, kad jo burna sudaužyta ir pamėlęs žandikaulis. E. V. laikė uždėjęs kairės rankos alkūnę jam ant krūtinės. E. V. sudavė kumščiu S. P. į šoną. Ji išbėgo į lauką ir šaukė: „gelbėkit“. Atsiminė, kad R. D. yra kieme, šaukė: „R., ateik, gelbėk, tėvą muša“. Jis atbėgo basas, įėjo į patalpą ir prišoko prie gulinčių S. P. ir E. V.. R. D. bandė E. V. suimti už pečių ir nutraukti nuo S. P., bet jam nepavyko. R. atsistojo E. V. už galvos, bandė sugriebti, bet jam nepavyko. R. D. trenkė E. V. kumščiu. Nepavykus atplėšti E. V. nuo S. P., R. D. sudavė dar keletą smūgių E. V. į veidą. E. V. pradėjo keltis. Šiam atsikėlus, R. pradėjo jį stumti pro duris į kiemą, tačiau jam nepavyko išstumti E. V., kadangi šis ištiesė rankas ir abejomis rankomis įsikibo į durų staktą. R. D. jam sudavė dar kartą. Prasidėjo grumtynės. E. V. atsidūrė patalpos viduje. R. jį stūmė į lauko pusę, o jis R. į baro pusę. R. dar kartą jam uždavė, E. V. jam trenkė atgal į kūną. E. V. pavyko ištrūkti iš R., jis pradėjo eiti į kambario gilumą link jos. Pagalvojo, kad jis ketina mušti S. P. arba ją. Išsigando, pradėjo klykti, kad R. D. užrakintų duris. R. į jos žodžius nereagavo, paklaikusiomis akimis jis prišoko prie S. P.. E. V. griebė botus, kurie buvo prie minkštasuolio ir išbėgo į kiemą. Botai buvo E. V.. Jie buvo seni, stambūs, dideli, chaki spalvos. Matė, kad E. V. išbėgo iš patalpos į kiemą savo namo link. Įvykio metu E. V. šaukė R. D.: „užmušiu aš tą senį, nelįsk, nes ir tu gausi“. R. D. jam sakė: „tu pats gausi“. E. V. išbėgus iš patalpos, R. pakėlė S. P. ir pasodino ant minkštasuolio, esančio prie sienos. S. P. atrodė išsigandęs, pasimetęs, nieko nesakantis, ištiktas šoko. Vizualiai jo veidas buvo raudonas, kupinas pritekėjusio kraujo, jis keistai judino žandikaulius, sakė, kad jam atsiklijavo dantų protezai. Vėliau S. P. pasakė, kad E. V. jam perkando ausį, parodė, kad skauda krūtinę, trūksta oro ir skauda širdies plotą, kairę krūtinės pusę. Pamatė, kad S. P. ausis paraudusi, viršutinė ausies dalis buvo pamėlusi. Žinodama, kad E. V. serga hepatitu C, bandė ausį dezinfekuoti. S. P. jai pasakė, kad jam E. V. sakė: „aš tave užkrėsiu“. Matė, kaip E. V. išbėgo pro jų kiemelyje esančius vartelius į B. kiemą. Botų su savimi jis jau nebeturėjo. R. iškvietė policijos pareigūnus. Ji pamatė prie B. sustojant greitosios medicinos pagalvos automobilį ir pasakė S. P., kad nubėgs pakviesti gydytoją. Nuėjo prie greitosios medicinos pagalbos gydytojos ir paprašė apžiūrėti dar vieną sužeistąjį. Mano, kad greitoji medicinos pagalba buvo kviesta E. V., kadangi jie jos nekvietė. Gydytoja apžiūrėjo S. P. ir pasakė, kad reikia vykti į skubios pagalbos skyrių, kadangi ausis labai mėlo. Taip pat nurodė S. P. atnešti batus ir padaryti kavos, kadangi jis buvo šoke. Gydytoja nuėjo per savo raciją iškviesti kitą GMP ekipažą. Tuo pačiu ekipažu jie vykti negalėjo, kadangi E. V. nesutiko. Gydytoja pranešė, kad kitas ekipažas galės atvažiuoti tik už valandos ir nurodė į skubios pagalbos skyrių jiems važiuoti savo transportu. Jie nuvažiavo į KMU klinikų skubios pagalbos skyrių. Prie įėjimo pasitiko ta pati GMP gydytoja, kuri užregistravo S. P., o jie su R. D. laukė. Nežino, ką apžiūrėję gydytojai nustatė S. P., tačiau jį išleido su aprišta galva. E. V. anksčiau nėra buvęs priestate, nors jį kviesdavo, bet jis niekada neateidavo, kadangi G. V. jiems neleisdavo bendrauti. Kai vyko konfliktas, kieme daugiau nieko nebuvo. Ar kas nors buvo pas V. svečiuose, nežino.

Liudytoja A. N. D. parodė, jog yra E. V. teta. 2011 m. gegužės 30 d. buvo pas sūnėną E. V. svečiuose. Jis buvo parvykęs iš Švedijos. Su sūnėnu palaiko artimus santykius. Svetainės kambaryje buvo su A. S., G. V. ir E. V.. A. S. yra V. kaimynė. Kalbėjomės susėdę prie stalo. Svetainėje yra langas į kiemą, pro kurį matosi medinis suoliukas. Nežino, kam tas suoliukas priklauso. Ji į svečius pas sūnėną atvyko 16.00 val. Apie 19.30 val. kažkas paskambino E. V. į mobilųjį telefoną. Name nebuvo telefono ryšio, todėl jis išėjo į kiemą. Per svetainės langą matė kaip E. V. atsisėdo ant suoliuko ir kalbėjo telefonu. Langas buvo praviras, bet užuolaida buvo užtraukta. Prie E. V. pribėgo R. D., trenkė E. V. ranka ar koja į galvą, šiam nukritus nuo suolo, jį spardė. R. D. spyrė E. V. į galvą apie penkis kartus ir į šoną apie tris kartus. Po minutės atbėgo S. P., kuris taip pat ėmė spardyti E. V.. R. D. tuo metu nebespardė E. V.. S. P. trenkė E. V. keturis smūgius į galvą, apie šešis kartus į šoną, suplėšė E. V. drabužius. Visa tai ji matė per langą. Per langą įvykį stebėjo ir A. S.. G. šalia nebuvo, kadangi ji nešiojo vaišes į kambarį. R. D. per langą sakiau: „baik muštis“. G. V. pati išgirdo triukšmą ir nubėgo pas kaimynus Balčikonius. Kaip E. V. išsilaisvino, nematė. Matė, kaip jis atsikėlęs nuėjo pas kaimynus. Nežino, kodėl E. V. po įvykio nėjo namo. Mano, kad jis bijojo, kad dar kartą nebūtų užpultas. E. V. ėjo pas kaimynus, kad šie iškviestų greitąją medicinos pagalbą. E. V. namas yra apželdintas. Prie pat namo augo vijoklis, tačiau vaizdo per langą jis jai neužstojo. Prie suoliuko augo rožė.

Liudytoja A. S. parodė, kad yra G. V. draugė. 2011 m. gegužės 30 d. apie 19 val. atvyko pas G. V. į svečius, buvo svetainėje keturiese: ji, E. V. giminaitė A., E. V. ir G. V.. Sėdėjo, bendravo, viskas truko apie 30 min., kai kažkas paskambino E. V. telefonu. Jis atsistojo ir išėjo. Kur jis nuėjo, ji nesidomėjo. Jie liko svetainėje ir toliau bendravo. Po 5 min. išgirdo triukšmą kieme. Išgirdo R. D. balsą. Jis yra G. V. sesers sūnus. Jis rėkė E. V.: „ko čia sėdi neregistruotas“. Kai priėjo prie lango, A. D. jau buvo ten. Pamatė, kaip E. V. sėdint ant suoliuko, R. D. priėjo ir spyrė jam į galvą. R. D. spyrus E. V., šis krito krūtine į viršų, ant nugaros. R. prispaudė jį abiejų kojų keliais ir pradėjo daužyti kumščiais E. V. į veidą, apie 10 kartų, po to atbėgo S. P. ir R. D. atsistojo. Atbėgus S. P., jie abu spardė E. V. į galvą, taip pat kelis kartus į šoną. S. P. pirmiausia spyrė E. V. į galvą, tada į šoną. S. P. spyrė ne daugiau kaip tris kartus į galvą, du kartus į šoną. Atsistojęs R. D. E. V. mušė kumščiais pasilenkęs. E. V. muistėsi, vertėsi šonu. Kokiu būdu jam pavyko išsilaisvinti, jai nėra žinoma. Atsistojęs, jis bėgo link kiemo vartelių. Įvykio metu ji prie lango stovėjo su A. D. ir G. V.. Ji, išgirdusi pirmus smūgius, sakė, kad kvies pagalbą. Vėliau G. V. kažkur išbėgo. Kur ji nubėgo, nematė. Ji su A. D. liko prie lango. V. namas yra apželdintas vijokliais. Įvykio metu jie netrukdė matomumui per langą, gal kitu metų laiku jis namą apauga labiau, bet tuo metu matomumas buvo geras. Įvykio metu E. V. muistėsi, bandė ištrūkti, tačiau nesimušė. E. V. pabėgus, S. P. ir R. D. jo nesivijo, leido jam pabėgti. Nematė, kad muštynių metu S. P. būtų nugriuvęs. G. V., pamačiusi įvykį, išbėgo šaukti pagalbos, A. D. šaukė: „baikit muštis“. Ji stovėjo ir nieko nedarė, nes buvo išsigandusi.

Liudytoja G. V. parodė, jog 2011 m. gegužės 30 d., jai ir E. būnant namuose, apie 16 val. į jų namus į svečius atvyko A. D., kuri yra E. V. teta. Apie 19 val. į svečius atvyko kaimynė A. S.. Visi buvo svetainėje. E. V. kažkas paskambino telefonu, todėl jis išėjo į lauką ant suoliuko pakalbėti. Ji buvo kitame kambaryje, kažko atnešti. Netrukus išgirdo R. D. balsą. Jis suriko: „ko čia sėdi neregistruotas“. Jai priėjus prie svetainės lango, ten jau buvo A. D.. Ji apžiūrinėjo gėles. Taip pat prie lango buvo A. S.. Pažiūrėjusi per langą pamatė kaip R. D. nusileido nuo terasos pakylos prie sėdinčio ant suoliuko E. V.. Jis spyrė E. V. į galvą vieną kartą. E. V. nukrito. Tada R. D. prispaudė E. V. keliais, viena ranka jis laikė E. V., o kitos rankos kumščiu smūgiavo jam į galvos sritį. Vėliau R. D. smogė E. V. į veidą ir viršutinę kūno dalį. Matė apie penkis smūgius. Ji nubėgo pas kaimynus B. prašyti pagalbos. E. V. gulėjo, muistėsi, buvo užsidengęs veidą. Jai nubėgus pas kaimynus, ją pasitikti išėjo kaimynė A. B.. Sakė: „gelbėkit, muša“. Ji paskambino policijai, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ne už ilgo atbėgo E. V.. Jo veidas buvo sumuštas, sutinęs, matėsi mėlynės, jo rankos buvo kruvinos, suplyšę rūbai, matėsi, kad lūžusi akiduobė. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, atbėgo N. D.. Kaimynai B. N. D. sakė: „stok, privati teritorija“. Ji nieko neklausė, pasičiupo gydytoją ir pasakė: „einam greitai pas kitą ligonį“. Ji išsivedė gydytoją. Mano, kad S. P. būtų pats kvietęsis GMP, jei būtų buvęs sumuštas. Gydytojai sugrįžus, E. V. išvežė į KMU klinikas. Ji važiavo kartu su juo. KMU klinikose E. V. buvo nustatytas akiduobės lūžis, skeveldrinis skruostikaulio lūžis, veido raumens sutraiškymas, smegenų sutrenkimas, viso kūno sumušimai. Jis gulėjo ligoninėje apie 3-4 dienas. Jį išoperavo ir paleido iš ligoninės. Savo sutuoktinį apibūdintų kaip ramų, gero būdo, sugyvenamą, šiek tiek lėtą asmenį. Muštynių eigoje S. P. nebuvo nugriuvęs. S. P. matė KMU klinikose. Matė, kad jam buvo uždėtas tvarstis ant ausies. Sužalojimo požymių nematė. Suoliukas, ant kurio sėdėjo jos vyras, kai buvo pradėtas mušti, yra apie vieno metro pločio, prie suoliuko auga tuja, rožė, šiek tiek toliau augo vynuogės daigas. Tuo metu, kai stebėjo įvykį prie lango, suoliukas aiškiai matėsi.

Liudytoja E. K. parodė, kad matė kaip praeitą vasarą kaimynas E. V. pjovė vijoklius, aktinidijas. Jos augo palei V. svetainės langą. Jų svetainėje yra 1 - 2 langai. Aplink tuos langus yra vijokliai. Yra buvusi šiame kambaryje. Visi langai yra vienoje sienoje. Kambarys yra didelis. Aktinidija augo per visą lauko sieną, todėl mano, kad per tuos langus mažai kas matėsi. Langas būdavo beveik visiškai užtemdytas. Apie konfliktą jai yra žinoma tiek, kad viskas vyko kažkurių metų pavasarį. Tuo metu, kai atvyko GMP ir policija, ji vedžiojo šunį. Policija buvo atvykusi arčiau B. namo. Paklausė kaimyno E. V., kas nutiko. Jis sakė, kad jį užpuolė ir sumušė. Atrodė apibrozdintas, dejavo, kad skauda žandikaulį. Sakė, kad kaimynas S. P. jį sumušė. Ji atsakė: „to negali būti, kadangi S. P. yra ramus žmogus“. E. V. atsakė: „matai, užpuolė mane“. G. V. tuo metu nematė. Ji iš Žaibo gatvės pusės atvažiavo raudonu automobiliu prie GMP. Išvažiavus GMP, po kiek laiko į V. kiemą atvažiavo policija ir labai greitai išvyko. Matė, kaip greitoji išvežė E. V.. G. V. išvažiavo kartu. Kur liko automobilis, su kuriuo atvažiavo G. V., pasakyti negali. Per visą kaimynystės laiką nematė S. P. griuvinėjančio ar vartojančio alkoholį. S. P. matė kitą dieną, jo ausis buvo labai sutinusi, aptvarstyta, jam buvo sumušta galva, kadangi matėsi raudoni gumbai kaktos srityje. Kai po įvykio kalbėjo su S. P., atrodė, kad ausies gabaliukas buvo nukąstas, kadangi buvo didelis šašas.

Liudytoja R. B. parodė, kad yra N. D. draugė. E. V. pažįsta iš matymo, jai žinoma, kad jis yra G. V. sutuoktinis. Apie šį įvykį žino tik iš nuogirdų. Yra girdėjusi, kad buvo susirėmimas tarp S. P. ir E. V.. Gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), būna, kai ateina į svečius pas N. D.. Yra buvusi G. V. svetainėje, ten yra trys langai. Du langai yra augalo pusėje, o kitoje pusėje yra dar vienas langas. Apie S. P. negali pasakyti nieko blogo, niekada nematė jo vartojančio alkoholį. E. V. žino tik iš matymo, niekada nematė jo konfliktuojant, nieko blogo apie jį pasakyti negali. Tarp suolelio ir namo auga medžiai, krūmai, kurie gali užstoti vaizdą tarp suolelio ir namo. Augalai tarp namo ir suolelio yra apie 1,5 – 2 metrų aukščio. Dar augant aktinidijai, V. svetainės langai kažkiek matėsi, nebuvo visiškai užaugę vijokliais. Pas V. namuose nėra buvusi.

Liudytojas R. D. parodė, jog kaltinamąjį E. V. pažįsta, kadangi jie yra giminės. Gyvena viename name. 2013 m. gegužės 30 d. kieme buvo vienas, kai išgirdo mamos klyksmą. Vėliau pamatė, kad ji stovėjo prie jų patalpų lauke ir jam šaukė: „gelbėk, tėvą užmuš“. Jis atbėgo basomis kojomis, tėvams priklausančiose patalpose pamatė E. V., visu kūnu užsigulusį S. P.. Pamatė išvartytus baldus ir suvokė, kad įvyko grumtynės, užpuolimas. E. V. buvo užsigulęs S. P. ir, įsikabinęs į jį, talžė kumščiu S. P. į šoną. S. P. gulėjo ant nugaros. Matė 2 - 3 smūgius į šoną gulinčiam tėvui. Mama šaukėsi pagalbos, o S. P. net nesigynė. E. V. nieko nesakė. E. V. S. P. talžė kairį šoną. Jį ištiko šokas, nesitikėjo tokių dalykų. Bandė atitraukti E. V. nuo S. P., griebė E. V. už pečių, tačiau atplėšti nepavyko. E. V. kairės rankos alkūne buvo įsirėmęs į S. P. krūtinės viršutinę dalį. Jam pabandžius atplėšti E. V. nuo S. P., E. V. užkišo ranką S. P. už sprando. Tuo metu pamatė, kad S. P. iškritę dantų protezai, jis buvo mėlynas. Apžergęs E. V., dešinės rankos kumščiu iš apačios sudavė vieną kartą E. V. į veido sritį. E. V. nustojo smūgiuoti, tačiau ir toliau laikėsi įsikabinęs į S. P.. E. V. atrodė apsvaigęs nuo smūgio. Antrą kartą bandė jį atitraukti nuo S. P. už plaukų. Nepavyko, todėl vėl bandė atitraukti jį už pečių. Nepavykus, tokioje pačioje pozicijoje smogė antrą kartą į veido sritį. Jis atleido S. P., susvyravo ir atsistojo keturiomis. E. V. ramiai stovėjo. Jis puolė stumti jį per duris. E. V. sakė: „aš užmušiu tave ir tavo senį“, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Jis taip pat plūdosi necenzūriniais žodžiais, niekaip negalėjo išstumti E. V. pro duris, kadangi jis, būdamas prie pat durų, ištrūko, todėl trenkė jam dar vieną kartą kumščiu į veido sritį. Ištrūkęs E. V. nubėgo pasiimti botų, kurie buvo patalpoje prie minkštasuolio. Jis gulinčio S. P. nebepuolė. E. V. pasiėmė botus ir išbėgo iš patalpų. Jis uždarė duris ir padėjo S. P. atsikelti. Jis buvo visas raudonas. Tėtis pasakė, kad nereikia kviesti GMP, tačiau jis paskambino į policijos nuovadą ir pranešė apie užpuolimą. Norėjo kviesti GMP, tačiau ji jau buvo atvykusi. E. V. pradėjo šaukti medikams, kad jį sumušė. E. V. vizualiai atrodė sumuštas. Po įvykio visą laiką sėdėjo kiemelyje ir matė, kaip medikai apžiūrėjo S. P.. Nematė įkandimo žymių, tačiau S. P. veidas buvo sutinęs. Su mama palydėjo S. P. į KMU klinikas. Kartu su V. nevyko GMP automobiliu, kadangi V. nenorėjo, kad važiuotų drauge. E. V. į šią patalpą ateidavo ir anksčiau, tačiau labai seniai. Per penkerių metų laikotarpį matė jį užėjusį, jis bendraudavo su tėvais. Jis ateidavo pats, apie ką kalbėdavo su tėvais, nežino. Jam yra žinoma, kad S. P. buvo perkąsta ausis. Žinoma tik tiek, kiek sakė medikai. E. V. buvo sulūžęs žandikaulis. Galimai tai padarė jis, gindamas savo artimą. Nežino, kodėl jo tėvą užpuolė. Galbūt dėl teisinių nesutarimų, ne dėl asmeninių.

Ekspertas Žydrūnas Mėgelaitis parodė, jog peržiūrėjus 2011 m. gegužės 31 d. ekspertės Liucijos Karčiauskaitės pateiktą išvadą, išsiaiškinta, kad S. P. buvo apžiūrėtas ir jam nustatyti sužalojimai, galimai kilę 2011 m. gegužės 30 d. Buvo pateikti medicininiai gydymo įstaigų, kuriose S. P. gydėsi ar kreipėsi dėl nusiskundimų, dokumentai. Visų minėtų dokumentų duomenys yra aprašyti specialisto išvados tiriamojoje dalyje, taip pat išvadoje išvardyti S. P. konstatuoti sužalojimai. Dėl šių sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta S. P. sveikata. Specialisto išvadoje pažymėtos S. P. ligos, kurios galėjo sukelti nukentėjusiojo nusiskundimus sveikata, bet jos nesietinos su patirta trauma. Nurodė, kad negali pasakyti, ar bylos medžiagoje esančioje fotolentelėje yra pavaizduota nukentėjusiojo S. P. ausis. Iš pateiktos nuotraukos tiksliai negali pasakyti, koks yra pačių žaizdų, esančių ausyje, pobūdis. Išvadoje žaizdos nėra išsamiai aprašytos, nėra apibūdintos žaizdų formos, kraštai. Nurodyta tik žaizdų vieta. Apžiūros metu, kai asmeniniu prašymu į ekspertę L. Karčiauskaitę kreipėsi S. P., ekspertė nustatė žaizdų ausyje buvimo faktą ir S. P. nurodžius, kad jam buvo įkąsta į ausį, ekspertė išvadoje nurodė, kad galimai tai galėjo būti padaryta žmogaus dantimis. Pagal žaizdų aprašymą ir išsidėstymą negalima konkrečiai pasakyti, kad tai padaryta žmogaus dantimis. Galima pasakyti, kad žaizdos padarytos žmogaus dantimis, kai jos išsidėstę puslankiu, o čia matomi tik du taškiniai pažeidimai. Ar tai žaizda, ar gilesnis nubrozdinimas, pasakyti negalima. Manytina, kad po įvykio S. P. buvo nuvykęs į KMU klinikas, jį ten apžiūrėjo LOR gydytojas, kuris dokumentuose nurodė, kad kairės ausies srityje yra poodinė hematoma, apie jokias kandimo žaizdas medicininiuose dokumentuose nebuvo kalbama. Jei būtų rimtos žaizdos, būtų reikėję jas siūti. Tokių duomenų nėra, todėl neaišku, ar tai gilesnis nubrozdinimas, ar tik žaizdos. Sukandus dantimis, žymės turėtų būti iš abiejų ausies kaušelio pusių. Iš dviejų taškinių pažeidimų ausyje negali nurodyti, kad tai padaryta dantimis. Teigti, kad tai tikrai įkandimo žymė, negali, paneigti kategoriškai taip pat negali. Tokios žaizdos galėjo atsirasti nubrozdinus smailaus aštraus daikto ne pjaunamąja viršūne, kampiniu judesiu. Tokiu atveju būtų ne durtinė žaizda, o linijinis nubrozdinimas. Iš ekspertės išvadoje vartojamos frazės „viena šalia kitos“ nėra aišku, kokiu atstumu taškiniai ausies pažeidimai buvo nutolę vienas nuo kito. Jei būtų norima akcentuoti linijinį nubrozdinimą, būtų nurodyti atstumai nuo vieno taškinio pažeidimo iki kito. Tiriamojoje specialistės išvados dalyje įvykio aplinkybės aprašomos remiantis paties tiriamojo žodžiais, kur, kada ir kokiu būdu buvo padaryti sužalojimai, kadangi dėl specialisto išvados kreipėsi pats S. P., ką jis aiškino, kaip pasakojo, tas ir buvo surašyta. Objektyvaus tyrimo duomenys surašomi remiantis apžiūra ir medicininių įstaigų pateiktais dokumentais. Mano, kad S. K. išvadą aprašė neišsamiai. Žaizdų matmenys yra nurodyti, tačiau nėra aišku, kokie žaizdų galai, jų gylis, intarpai. Apžiūros metu ant žaizdų buvo šašas, todėl ekspertė L. Karčiauskaitė tiksliai nematė žaizdų gylio ar intarpų. Gydytojas ar LOR gydytojas būtų aprašęs šias žaizdas. Nusibrozdinus aštriu peiliu ar kitu įrankiu tokių pasekmių kaip ausies sutinimas, paraudimas, pamėlynavimas nebūtų kilę. Minėti požymiai galėtų atsirasti paveikus briauna, žmogaus dantimi, akmeniu, šaka. Žaizdos galėtų atsirasti atsitrenkus į paviršių, ant kurio buvo akmenukas. Įmanoma, kad smūgį ir sumušimą sukėlė bukabriaunis daiktas, o smaigalis ar lūžgalis – sužeidimus. Išvada yra paremta paties nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis. Tiriamasis aiškino, kad jam įkando į ausį, daktarė ir parašė, kad toks atvejis įmanomas. Nukentėjusiojo apžiūros metu rasta kraujosruva nuo ausies pereina į smilkinį ir kairįjį skruostą. Tokius sužeidimus galėjo sukelt vienas ar du kontaktai su riboto paviršiaus daiktais arba kontaktas su neribotu paviršiumi, ant kurio buvo briaunas turinčių daiktų. Smulkios kraujosruvos pakaušio srityje galėjo atsirasti asmeniui esant ir vertikalioje, ir horizontalioje padėtyje. Pagal visų sužalojimų lokalizaciją matyti, kad galėjo būti vienas, du ar daugiau kontaktų su neribotais paviršiais. Vienkartinio griuvimo metu visi sužalojimai atsirasti negalėjo. Sužalojimai galėjo kilti dėl kelių smūgių ir nugriuvimo arba kelių nugriuvimų ir smūgių. Tiriamojoje specialistės išvados dalyje konstatuoti sužalojimai, kraujosruvos krūtinėje po šonkauliais galėjo atsirasti paveikus kietu buku riboto paviršiaus daiktu. Iš pateiktų duomenų negalima pasakyti, ar sužalojimai galėjo atsirasti suduodant, ar krentant. Akmenukai ir šakos galėjo sukelti ausies lūžį. Lūžus ausies kaušeliui, specialistai ir gydytojai to nepastebėti negalėjo. S. P. buvo apžiūrėtas būtent tos srities, LOR gydytojo. Lūžus ausies kaušeliui, ausis būtų sutinusi, būtų juntamas skausmas. Apžiūros metu S. P. nurodė, kad ausis sutinusi, paraudusi, skausminga.

Liudytoja I. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad daugiau kaip 30 metų dirba GMP stotyje gydytoja. Paaiškino, kad ji užpildė 2011 05 30 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę Nr. 43713. Tada buvo atvykę pas jaunesnį vyriškį, kuris atėjęs įsėdo į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir buvo apžiūrėtas. Tuo metu atbėgo moteris, kuri prašė apžiūrėti kitą sumuštą žmogų. Tas kitas žmogus S. P. skundėsi, kad skauda kairę ausį, į kurią jam įkando kaimynas, kuris serga hepatitu. Ji apžiūrėjo vyriškį, jo kairė ausis buvo šiek tiek patinusi, iš jos nekraujavo, matėsi nedideli paraudimai ir nubrozdinimai. Žmogaus dantų įkandimo žymių nematė, į kvietimo kortelę įrašė, kad matomos kandimo žymės, nes taip sakė pats vyriškis (b.l. 23-24).

Specialistė Liucija Karčiauskaitė apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti ir nukritus ar sukniubus ant krūmų ar medžių šakų, tuo labiau, kad greitosios medicinos pagalbos gydytoja I. S. apklausta nurodė, kad kąstinių žaizdų ausyje nematė (b.l.83-84).

2013 09 09 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad S. P. diagnozuotas kairės ausies kremzlės lūžimas (b.l. 85).

2013 06 09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus aplinką matyti, jog vidinėje kiemo pusėje, t.y. kitoje pusėje negu paradinis įėjimas į minėtą namą, nupjautas vijoklinis augalas (vynuogė) ir likęs tik šio augalo kamienas bei šakų likučiai, įstrigę prie stogo lietvamzdžio (foto Nr. 8, 11).Šalia dešinės gyvenamojo namo sienos matyti dviejų nupjautų vijoklinių augalų (aktinidijų) kamienai (foto Nr. 3, 4, 5, 6, 7) (b.l. 114-122).

2011 05 31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1465/11(02) patvirtina, kad įvertinus objektyvaus tyrimo ir medicininių dokumentų duomenis S. P. buvo konstatuota poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje - kairiame žande - kairiame smilkinyje ir dvi paviršinės kastinės žaizdos kairės ausies kaušelyje užpakaliniame paviršiuje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kietu bukabriauniu daiktu, galimai žmogaus dantimis. Taip pat konstatuota poodinės kraujosruvos pakaušyje, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimas dešinėje kojoje: šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Išvardinti sužalojimai galėjo gautis tiriamojo nurodomu laiku, t.y. 2011 05 30. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Medicininiuose dokumentuose konstatuota dešinio peties sąnario deformuojanti osteoartrozė, periartritas, stuburo juosmeninės srities ir kryžmeninės srities osteochondrozė, spondiliozė, anterolistezė, stuburo kaklinės dalies VII slankstelio osteochondrozė, dešinio klubo koksartrozė su 2011 05 30 dienos trauma nesusiję, nes tai yra ligos ir vertinant sveikatos sutrikdymo mastą domėn neimami (b.l. 6-7).

2011 05 30 VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija patvirtina, kad 2011 05 30 adresu (duomenys neskelbtini) S. P. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kaip nusiskundimas įvardintas ausies skausmas, anamnezė – įkandimas į ausį (b.l. 8, 9, 10).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo kaltės forma – tiesioginė arba netiesioginė tyčia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti grindžiamos tik įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bei reikšmingas bylai aplinkybes, nuosprendyje negali būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo. Visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

Išnagrinėjus ir įvertinus įrodymų visetą nustatyta, kad nukentėjusysis S. P. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad šį sveikatos sutrikdymą tyčia padarė kaltinamasis E. V..

Liudytojai G. V., A. S., A. N. D. patvirtino, kad matė, kaip S. P. sumušė E. V., baudžiamoji byla dėl šios nusikalstamos veikos nagrinėjama teisme kitoje baudžiamoje byloje, kurioje sprendimas dar nėra priimtas.

Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo tam tikri sveikatos sutrikimo požymiai šioje baudžiamojoje byloje grindžiami tik subjektyviais duomenimis, o objektyvių duomenų byloje nėra. Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas S. P. kaltina E. V. fizinio skausmo sukėlimu, o savo kaltinimą grindžia tik savo bei liudytojų, tai yra savo sugyventinės N. D. bei jos sūnaus R. D., kuris kitoje baudžiamojoje byloje kartu su S. P. kaltinamas E. V. sveikatos sutrikdymu, parodymais bei savo paties iniciatyva atlikta ir teismui pateikta specialisto išvada. Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pašalinių asmenų įvykio metu nebuvo, jis buvo vienas. R. D. ir N. D. įvykio nematė. Liudytoja N. D., kuri yra nukentėjusiojo sugyventinė, taip pat parodė, kad kai vyko konfliktas, kieme daugiau nieko nebuvo. Ar kas nors buvo pas V. svečiuose, nežino. Ji virš priestato, kuriame buvo S. P., išgirdo stumdomų baldų garsą ir riksmus. Pajutusi kažką negero, nulipo į apačią ir, įbėgusi į priestatą, pamatė S. P. gulintį ant žemės maždaug 2 - 3 metrus nuo durų, ant jo gulėjo E. V.. S. P. gulėjo kojomis į duris, E. V. gulėjo ant S. P.. Liudytojas R. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kieme buvo vienas, kai išgirdo mamos klyksmą. Vėliau pamatė, kad ji stovėjo prie jų patalpų lauke ir jam šaukė: „gelbėk, tėvą užmuš“. Jis atbėgo basomis kojomis, tėvams priklausančiose patalpose pamatė E. V., visu kūnu užsigulusį S. P.. Pamatė išvartytus baldus ir suvokė, kad įvyko grumtynės, užpuolimas. E. V. buvo užsigulęs S. P. ir, įsikabinęs į jį, talžė kumščiu S. P. į šoną. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad N. D. ir R. D. yra šeimos nariai, o S. P. yra liudytojos N. D. sugyventinis, liudytojai N. D. ir R. D. yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, šališki šios baudžiamosios bylos atžvilgiu, todėl jų parodymai yra vertintini kritiškai ir pagrįstai keliantys teismui abejonių. Be to, tiek kaltinamasis, tiek liudytojai skirtingai aiškino kai kurias nusikalstamai veikai reikšmingas aplinkybes, o būtent: liudytoja N. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog E. V. anksčiau nėra buvęs jų priestate, nors jį kviesdavo, bet jis niekada neateidavo, kadangi G. V. jiems neleisdavo bendrauti. Tuo tarpu liudytojas R. D. parodė, kad E. V. į šią patalpą ateidavo ir anksčiau, tačiau labai seniai. Per penkerių metų laikotarpį matė jį užėjusį, jis bendraudavo su tėvais. Jis ateidavo pats, apie ką kalbėdavo su tėvais, nežino. Kadangi liudytoja N. D. yra nukentėjusiojo S. P., kuris teisiamas už E. V. sveikatos sutrikdymą, sugyventinė, o liudytojas R. D., kuris taip pat teisiamas kitoje baudžiamojoje byloje už E. V. sveikatos sutrikdymą, yra N. D. sūnus, todėl teismas negali remtis jų parodymais, kaip objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais E. V. kaltę, kadangi be šių dviejų liudytojų, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių daugiau niekas nematė, nors ir šie liudytojai sakosi įvykio vietoje atsiradę po įvykio. Be to, nusikalstamos veikos aplinkybių nepatvirtina ir rašytiniai įrodymai, esantys byloje.

Liudytojų A. N. D., A. S., G. V., parodymai patvirtina, kad kaip tik S. P. ir R. D. sumušė E. V. kieme prie suolelio. Liudytojos E. K. ir R. B. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, nurodo aplinkybes, susijusias su tuo, ar galėjo pro V. langus, kurie buvo apaugę vijokliais, matytis ant suoliuko galimai vykusios muštynės, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad vijokliai trukdė liudytojoms matyti įvykius kieme nėra, liudytojos patvirtino, kad matyti, kaip R. D. ir S. P. mušė E. V., matyti įvykius kieme prie suolelio, joms nei vijokliai prie lango nei kiti kiemo augalai netrukdė.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 3 d., įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Šioje baudžiamojoje byloje pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti suoliukas bei vaizdas nuo suoliuko į langus, taip pat antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nesusijęs su šios bylos įrodinėjimo dalyku ir neturi įrodomosios reikšmės, kadangi aplinkybių, kurias bandomas patvirtinti ar paneigti šiais įrodymais, nustatymas aktualus kitoje baudžiamojoje byloje. Be to, šios aplinkybės kitoje baudžiamojoje byloje nėra įrodytos, todėl šioje byloje negali būti laikomos prejudiciniais faktais.

Šioje baudžiamojoje byloje aiškinantis nukentėjusiajam padaryto sužalojimo aplinkybes ir sveikatos sutrikdymo laipsnį buvo atliktas specialisto tyrimas, kurio išvadoje buvo nurodyta, kad S. P. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje - kairiame žande - kairiame smilkinyje ir dvi paviršinės kastinės žaizdos kairės ausies kaušelyje užpakaliniame paviršiuje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kietu bukabriauniu daiktu, galimai žmogaus dantimis. Taip pat konstatuota poodinės kraujosruvos pakaušyje, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimas dešinėje kojoje: šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Išvardinti sužalojimai galėjo gautis tiriamojo nurodomu laiku, t.y. 2011 05 30. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Medicininiuose dokumentuose konstatuota dešinio peties sąnario deformuojanti osteoartrozė, periartritas, stuburo juosmeninės srities ir kryžmeninės srities osteochondrozė, spondiliozė, anterolistezė, stuburo kaklinės dalies VII slankstelio osteochondrozė, dešinio klubo koksartrozė su 2011 05 30 dienos trauma nesusiję, nes tai yra ligos ir vertinant sveikatos sutrikdymo mastą domėn neimami.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nuostata numato, kad įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Absoliuti dauguma įrodymų gaunama taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas. Įrodomąją funkciją atlieka ir BPK 90 straipsnyje nurodyta specialisto išvada. Nurodytame straipsniuose numatyti bendrosios specialisto išvados turiniui keliami reikalavimai.

Ekspertas Žydrūnas Mėgelaitis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog peržiūrėjus 2011 m. gegužės 31 d. ekspertės Liucijos Karčiauskaitės pateiktą išvadą, konstatuotina, jog išvadoje žaizdos nėra išsamiai aprašytos, nėra apibūdintos žaizdų formos, kraštai. Nurodyta tik žaizdų vieta. Apžiūros metu, kai asmeniniu prašymu į ekspertę L. Karčiauskaitę kreipėsi S. P., ekspertė nustatė žaizdų ausyje buvimo faktą ir S. P. nurodžius, kad jam buvo įkąsta į ausį, ekspertė išvadoje nurodė, kad galimai tai galėjo būti padaryta žmogaus dantimis. Pagal žaizdų aprašymą ir išsidėstymą negalima konkrečiai pasakyti, kad tai padaryta žmogaus dantimis. Galima pasakyti, kad žaizdos padarytos žmogaus dantimis, kai jos išsidėstę puslankiu, o čia matomi tik du taškiniai pažeidimai. Ar tai žaizda, ar gilesnis nubrozdinimas, pasakyti negalima. Manytina, kad po įvykio S. P. buvo nuvykęs į KMU klinikas, jį ten apžiūrėjo LOR gydytojas, kuris dokumentuose nurodė, kad kairės ausies srityje yra poodinė hematoma, apie jokias kandimo žaizdas medicininiuose dokumentuose nebuvo kalbama. Jei būtų rimtos žaizdos, būtų reikėję jas siūti. Tokių duomenų nėra, todėl neaišku, ar tai gilesnis nubrozdinimas, ar tik žaizdos. Sukandus dantimis, žymės turėtų būti iš abiejų ausies kaušelio pusių. Iš dviejų taškinių pažeidimų ausyje negali nurodyti, kad tai padaryta dantimis. Teigti, kad tai tikrai įkandimo žymė, negali, paneigti kategoriškai taip pat negali. Iš ekspertės išvadoje vartojamos frazės „viena šalia kitos“ nėra aišku, kokiu atstumu taškiniai ausies pažeidimai buvo nutolę vienas nuo kito. Jei būtų norima akcentuoti linijinį nubrozdinimą, būtų nurodyti atstumai nuo vieno taškinio pažeidimo iki kito. Tiriamojoje specialistės išvados dalyje įvykio aplinkybės aprašomos remiantis paties tiriamojo žodžiais, kur, kada ir kokiu būdu buvo padaryti sužalojimai, kadangi dėl specialisto išvados kreipėsi pats S. P., ką jis aiškino, kaip pasakojo, tas ir buvo surašyta. Objektyvaus tyrimo duomenys surašomi remiantis apžiūra ir medicininių įstaigų pateiktais dokumentais. Mano, kad S. K. išvadą aprašė neišsamiai. Žaizdų matmenys yra nurodyti, tačiau nėra aišku, kokie žaizdų galai, jų gylis, intarpai. Apžiūros metu ant žaizdų buvo šašas, todėl ekspertė L. Karčiauskaitė tiksliai nematė žaizdų gylio ar intarpų. Gydytojas ar LOR gydytojas būtų aprašęs šias žaizdas. Nusibrozdinus aštriu peiliu ar kitu įrankiu tokių pasekmių kaip ausies sutinimas, paraudimas, pamėlynavimas nebūtų kilę. Minėti požymiai galėtų atsirasti paveikus briauna, žmogaus dantimi, akmeniu, šaka. Žaizdos galėtų atsirasti atsitrenkus į paviršių, ant kurio buvo akmenukas. Įmanoma, kad smūgį ir sumušimą sukėlė bukabriaunis daiktas, o smaigalis ar lūžgalis – sužeidimus. Išvada yra paremta paties nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis. Tiriamasis aiškino, kad jam įkando į ausį, daktarė ir parašė, kad toks atvejis įmanomas. Lūžus ausies kaušeliui, specialistai ir gydytojai to nepastebėti negalėjo. S. P. buvo apžiūrėtas būtent tos srities, LOR gydytojo. Lūžus ausies kaušeliui, ausis būtų sutinusi, būtų juntamas skausmas. Apžiūros metu S. P. nurodė, kad ausis sutinusi, paraudusi, skausminga.

Teismo vertinimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1465/11(02) esantys duomenys nėra pakankamai išsamūs ir patikimi, kadangi, remiantis eksperto Žydrūno Mėgelaičio, kuris šioje baudžiamojoje byloje yra nepriklausomas, nešališkas ir nesuinteresuotas asmuo, paaiškinimais, specialisto išvadoje nepakankamai išsamiai ir nevisapusiškai ištirta bylos medžiaga, neištirti nukentėjusiojo medicininiai dokumentai, susiję su šiuo įvykiu, argumentuotai nepašalinti visi prieštaravimai tarp nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, išvadoje remiamasi paties nukentėjusiojo paaiškinimais apie įvykio aplinkybes. Liudytoja I. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji užpildė 2011 05 30 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę Nr. 43713, ji apžiūrėjo S. P., jo kairė ausis buvo šiek tiek patinusi, iš jos nekraujavo, matėsi nedideli paraudimai ir nubrozdinimai. Žmogaus dantų įkandimo žymių nematė, į kvietimo kortelę įrašė, kad matomos kandimo žymės, nes taip sakė pats vyriškis. Taigi greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė kaip įrodymas vertintina kritiškai, kadangi joje duomenys buvo pildomi pagal paties nukentėjusiojo S. P. įvykio aplinkybių paaiškinimus, tą patvirtino ir liudytoja I. S.. Ikiteisminio tyrimo metu Liucija Karčiauskaitė apklausta kaip liudytoja taip pat parodė, jog nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti ir nukritus ar sukniubus ant krūmų ar medžių šakų, tuo labiau, kad greitosios medicinos pagalbos gydytoja I. S. apklausta nurodė, kad kąstinių žaizdų ausyje nematė. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad šios specialisto išvados negalima laikyti objektyvia, visapusiška ir išsamia, todėl ja šioje byloje nesivadovaujama.

Taip pat atkeiptinas dėmesys ir į itin ryškų fizinio išsivystymo skirtumą tarp kaltinamojo E. V. bei liudytojo R. D.. Liudytojas R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo ūgis yra 190 cm, o svoris – 104 kg, tuo tarpu kaltinamasis E. V. nurodė, jog jo ūgis yra apie 184 – 185 cm, svoris – 84 kg. Teismo vertinimu, liudytojo R. D. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, o būtent: kad jis bandė atitraukti E. V. nuo S. P., griebė E. V. už pečių, tačiau atplėšti nepavyko. Jam pabandžius atplėšti E. V. nuo S. P., E. V. užkišo ranką S. P. už sprando. Apžergęs E. V., dešinės rankos kumščiu iš apačios sudavė vieną kartą E. V. į veido sritį. E. V. atrodė apsvaigęs nuo smūgio. Antrą kartą bandė jį atitraukti nuo S. P. už plaukų. Nepavyko, todėl vėl bandė atitraukti jį už pečių. Nepavykus, tokioje pačioje pozicijoje smogė antrą kartą į veido sritį. Jis atleido S. P., susvyravo ir atsistojo keturiomis. E. V. ramiai stovėjo. Jis puolė stumti jį per duris. Niekaip negalėjo išstumti E. V. pro duris, todėl trenkė jam dar vieną kartą kumščiu į veido sritį, kelia abejonių ir praktiškai yra neįtikėtina, kad esant tokiam fizinio išsivystymo skirtumui, E. V. galėtų vienu metu ne tik grumtis su dviem asmenimis, t.y. vienu metu ir pulti S. P. ir atlaikyti R. D. smūgius.

Taigi, jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad E. V. sumušė S. P. byloje nesurinkta. Fizinio skausmo sukėlimas objektyviais duomenimis nepatvirtintas, be to, neatmestina galimybė, kad S. P. tam tikrus sutrenkimus galėjo patirti muštynių su E. V. prie suoliuko metu arba nusibrozdinti į prie suoliuko augančius rožių krūmus ir medį, tačiau tai yra kitos baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykas.

Pats kaltinamasis E. V. savo kaltės nepripažįsta, parodė, kad būtent R. D. ir S. P. jį sumušė jam besėdint ant suoliuko, o jis pats nieko nemušė, jam pačiam reikėjo medikų pagalbos, dėl patirtų sužalojimų jį teko operuoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai nustatytos visos reikšmingos bylos aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visetą, daro išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių tiesioginių kaltinamojo E. V. kaltę sumušus S. P., patvirtinančių neginčijamų įrodymų, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo E. V. veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Teisiamojo posėdžio metu buvo išnaudotos visos galimybės, tačiau abejonių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pašalinti nepavyko.

Neįrodžius, kad E. V., tyčiniais veiksmais, suduodamas smūgius nukentėjusiajam S. P., sukėlė pastarajam fizinį skausmą ir padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, E. V. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Išteisinus kaltinamąjį, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str., teismas

nusprendė:

išteisinti E. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.