Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, P. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, P. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

P. Š. nuteistas už tai, kad jis 2015 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, bet ne vėliau kaip iki 2015-09-29 apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ parke, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo svetimą, N. A. priklausantį turtą - 700 eurų vertės BMX dviratį „Redline“ žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2015 rugsėjo 29 apie 12.20 val., norėdamas realizuoti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą svetimą, N. A. priklausantį turtą – 700 eurų vertės BMX dviratį „Redline“, bandė jį parduoti dviračių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tačiau realizuoti nepavyko, kadangi dviratis buvo atpažintas ir iš jo paimtas parduotuvės darbuotojo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo skirti jam kitą bausmės rūšį bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam P. Š. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

P. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad apeliantas yra recidyvistas. Nuteistasis nedirba, nesimoko, darbo biržoje neregistruotas, baustas administracine tvarka 3 kartus (2 kartus už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir vieną kartą už smulkaus svetimo turto pagrobimą), teistas 2015-08-06 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, P. Š. padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ir praėjus vos mėnesiui po to, kai jis Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-06 nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinę veiką ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Taigi, anksčiau taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Dėl to tenkinti nuteistojo prašymą ir skirti jam kitą bausmės rūšį nėra pagrindo.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai tik vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, daroma išvada, kad P. Š. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai P. Š. paskirtą bei vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nes nusikalstamą veiką apeliantas padarė per bausmės vykdymo atidėjimą. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-06 nuosprendžiu P. Š. buvo paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra griežtesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl pagal BK 64 straipsnio 3 dalį prie griežtesnės bausmės apylinkės teismas teisingai iš dalies pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – tik 2 mėnesius iš nauju (t. y. skundžiamu) nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas P. Š. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką bei paskirdamas galutinę bausmę, BK 61, 64, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to konstatuojama, kad nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, mažinti jos nėra pagrindo.

Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir dar kartą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos matyti, kad P. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nors apeliantas teisus, kad BK 75 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuriam jau kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo P. Š. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes praėjus vos mėnesiui po to, kai jis Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-06 nuosprendžiu buvo nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą ir jam buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas bei paskirti įpareigojimai, jis padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, o iš pažymos apie P. Š. baustumus matyti, kad administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 44 str. 2 d., 50 str., jis padarė tuo metu, kai jo atžvilgiu jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnio teistumo bei baustumų nepadarė, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo. Be to, P. Š. ir šiuo metu nesimoko, nedirba , darbo biržoje neregistruotas. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad P. Š. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, t. y. P. Š. skirti kitą bausmės rūšį bei atidėti bausmės vykdymą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendžio.