Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. J. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nuosprendžiu (bylos Nr. 1-347-201/2016) S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2016-06-14.2016-12-27 Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) 2019-12-27 kreipėsi į teismą su teikimu ir prašė S. J. skirti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) pareigą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki probacijos termino pabaigos.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-06 nutartimi teikimą tenkino ir S. J. iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos paskyrė papildomą pareigą, numatytą BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte – per bausmės vykdymo atidėjimo terminą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Iš nuteistojo skundo turinio galima spręsti, jog jis prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-06 nutartį ir neskirti papildomos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę ir neįvertino, kad jis raminamuosius preparatus turi vartoti dėl sveikatos, patiriamų ir progresuojančių galvos skausmų.Skundas atmestinas.Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 str. 5 p.). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 str. 10 p.). Probacijos įstatymas numato galimybę probuojamajam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyse numatytų pareigų, kurios sugriežtintų nuteistojo atsakomybę, bausmės atlikimo sąlygas, tačiau suteiktų dar vieną galimybę nuteistajam savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio įstatymo 29 straipsnyje yra numatyta galimybė Probacijos tarnybai kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus.Nuteistasis nesutinka su jam paskirta papildoma pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes jis raminamuosius vaistus vartoja dėl ligos.Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas S. J. paskyrė papildomą pareigą – per bausmės vykdymo atidėjimo terminą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Papildomos pareigos paskyrimą teismas grindė tuo, jog padidėjo probuojamojo nusikalstama rizika, įvertinta pagal OASys metodiką ir tai įtakos turi piktnaudžiavimas narkotikais. Su tokia apylinkės teismo išvada apygardos teismas visiškai sutinka ir konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti pareigą ar ją panaikinti.Kaip nustatyta iš pateiktos medžiagos, G. J. viena iš probleminių sričių, susijusių su probuojamojo nusikalstamumo rizika, yra piktnaudžiavimas narkotikais. Pareiškėjas 2016-06-22 buvo supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti probaciją ir teisės pažeidimų padarymą, tačiau 2016-12-22 S. J., atlikus testą, paaiškėjo, kad jis vartoja psichiką veikiančias medžiagas. Nors pareiškėjas tvirtina, jog šias medžiagas vartoja dėl ligų, tačiau jokių duomenų, kad jam buvo paskirti psichiką veikiantys receptiniai vaistai, nepateikė. Tokių duomenų nėra ir asmens byloje. Be to, sutiko, jog jam būtų atliktas testas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir kad būtų kreiptasi į teismą dėl papildomos pareigos nustatymo. Faktas, kad piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis probuojamajam daro neigiamą įtaką ir tai padidino jo nusikalstamumo riziką, buvo pagrindas nustatyti papildomą pareigą, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, darys tik teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui. Įvertinus minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad S. J. pagrįstai paskirta papildoma BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta pareiga – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų per bausmės vykdymo atidėjimo terminą, nes tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ir padės užtikrinti probuojamojo tinkamą kontrolę. Dėl nurodytų priežasčių tenkinti S. J. skundą ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-06 nutartį, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti S. J. skundą ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.